- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- I-1498-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00255-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2, 7-9, 85 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-01-18 iki 2016-01-29 pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. 2016-01-18 buvo pristatytas į Šiaulių TI ir laikino laikymo patalpoje buvo laikomas ilgiau, nei 2 valandas. Atliekant kratą pareigūnas liepė nusirengti, basam vaikščioti per šaltas grindis, elgėsi nepagarbiai, iš jo tyčiojosi, seksualiai priekabiavo. Pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą kartu su kitais asmenimis, kurių statusas yra suimtieji, t.y. nebuvo laikomas izoliuotai nuo suimtųjų, o jis yra nuteistasis. Dėl to pareiškėjas buvo suklaidintas, jautėsi prastai, depresavo, nes manė, kad ir jam yra paskirtas suėmimas, kad jį kažkuo įtaria, kad jį suėmė teismas, tik dar negavo dokumentų pasirašytinai. Vėliau kitose kamerose, kuriose jis buvo, kitiems nuteistiesiems kilo įtarimų, kad jis yra šnipas, skundikas, kurį administracija patalpino į kamerą Nr. 86 su suimtuoju, kad rinktų apie jį informaciją apie galimai jo padarytus nusikaltimus, kurie neišaiškinti. Laikino laikymo kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, jose buvo šalta, drėgna, nešvaru. Dėl to pareiškėjui svaigo galva, liejosi akyse, jautė baimę, nerimą, liūdesį, siaubą, paniką. Pusę valandos nebuvo nuvedamas į tualetą. Pareiškus nepasitenkinimą pareigūnų elgesiu dėl kratos atlikimo, pareigūnai pasakė, kad jis į gyvenamąją kamerą bus patalpintas paskutinis. Tą jie ir padarė. Gyvenamosios kameros taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo pelėsis, drėgna, šalta. Tualetas neatitiko higienos normų reikalavimų, nes nebuvo klozeto, o tik „tupykla“, o pareiškėjas yra turėjęs stuburo traumą, todėl jam buvo sunku tuštintis atsitūpus. Kamerose buvo prastas apšvietimas, todėl negalėjo rašyti laiškų artimiesiems, nes skaudėjo akis, svaigo galva. Negalėjo leisti laisvalaikio skaitydamas knygas, todėl nuobodžiavo, kilo neigiamos emocijos, liūdėjo, nerimavo, buvo depresija. Kameroje nebuvo radijo taško, negavo kasdien laikraščių. Negavo vaistų, kurie buvo išrašyti Vilniaus pataisos namuose. Nebuvo nuvestas pas psichiatrą. Sveikatos priežiūros specialistai neskyrė dietinio maitinimo, negavo vaistų nuo pykinimo ir nuo kepenų. Turėjo valgyti maistą skirtą sveikam žmogui, arba jo nevalgyti ir išmesti. Duše išsimaudė atvykęs į Šiaulių TI 2016-01-18 ir iki išvykimo (2016-01-29) neturėjo galimybių išsimaudyti. 2016-01-25 susižalojo, susipjaustė kaklą, todėl buvo surakintas antrankiais ir nuvestas į med. punktą, o vėliau į kamerą Nr. 9-PK ir prirakintas prie lovos kojūgalio. Todėl teko stovėti ir kęsti nugaros skausmus. Tuo metu pareigūnai atlikdami kratą kameroje, kurioje jis buvo prieš tai laikomas ir buvo likę pareiškėjo asmeniniai daiktai, paėmė pareiškėjo skutimosi peiliukus ir išbarstė jo tabaką. Likęs be tabako pareiškėjas jautė didelę abstinenciją ir kančias. 2016-01-22 buvo perkeltas iš kameros Nr. 86 į kamerą Nr. 82, kurioje negalėjo gyventi, buvo iškeltas į kamerą Nr. 23, o kitą rytą grąžintas į kamerą Nr. 82, kurioje buvo pareiškėjo priešai. Per 11 parų nebuvo išvestas į sporto kambarį, pas specialistus, kurie jį šviestų apie elgesio pokyčius, kaip pakeisti save, kad galėtų gyventi laisvėje. Nenuvedė į koplyčią pasimelsti, nors pareiškėjas ir prašė. Šiaulių TI nesiuntė pareiškėjo skundų į valstybės įstaigas, kol nesumokėjo pats, o sumokėti pareiškėjas negalėjo, nes neturėjo pinigų, pašalpos Šiaulių TI neskyrė.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius sukrėtimus, orumo ir vyriškumo pažeminimą, depresiją, baimę, atsirado didelis nepasitikėjimas savimi, buvo labai sukrėstas.. Dėl to teko gerti vaistus nuo skausmo, nervų, nemigos.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., 36-45 b. l., 2 t., 16-20 b.l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 4,45 kv. m iki 18,8 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 86 tikrino 2016-01-19 (2016-01-25 patikrinimo aktas Nr. EP-20). Nustatyta, kad pelėsio nėra, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikrašti įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, Įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iš kurių 10 318 - grožinės literatūros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų - 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros būdu. Kiekvieną dieną laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybe pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Į kameras esant galimybei duodama po vieną laikraštį įsigytą už Šiaulių TI lėšas.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam buvus įstaigoje, nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymime, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kur nors dalyvauti, nėra. Kaip matyti iš pateikto į treniruoklių salę išvedamų kamerų sąrašo, asmenys, kalintys kameroje Nr. 86 atsisakė eiti į treniruoklių salę.
Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu". Pagal Aprašo 10 punktą, atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį).
Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skiriant pareiškėją į kamerą (kaip ir kitus suimtuosius bei nuteistuosius) su juo bendravo, domėjosi apie ankstesnius teistumus, konfliktus su laisvėje ir tardymo izoliatoriuje esančiais asmenimis, klausė apie asmenines problemas. Pokalbio metu pareiškėjas aplinkybių, neleidžiančių jo kalinti su kitais asmenimis, nenurodė. Pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 71 (2015-05-22 Nr. 20/01-2747), kur tuo metu buvo asmenys anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes.
Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 10 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymą į kameras pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, adresu Rasos g. 8, kur laikomi ne buvę pareigūnai, asmenys anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Jei pareiškėjas būtų buvęs pareigūnas, jis būtų paskirtas bausmę atlikti į Vilniaus pataisos namus, adresu Sniego g. 2 Vilniuje.
Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nelaikymo izoliuotai yra nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo". Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė. 173 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad [...], terminuoto laisvės atėmimo ir [...] bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Nėščioms moterims, [...], neįgaliesiems, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, [...], Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), [...], maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.
Atsakovas pažymi, jog 2015-04-01 pasirašė dietinio maisto tiekimo paslaugų sutartį su UAB „Pontem" dėl dietinio maisto tiekimo paslaugos.
Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius, ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.
Atsakovas vertindamas įrašus asmens sveikatos istorijoje daro išvadą, kad dietinis maitinimas pareiškėjui medikų nebuvo paskirtas. Dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su maistu, pažymi, kad teisės aktai nesuteikia Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai teisės pakeisti valgiaraščių pagal pareiškėjo pageidaujamą patiekalų asortimentą, o valgiaraščių pakeitimai gali būti atliekami išimtiniais atvejais ir tik esant tam tikroms sąlygoms. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie būtinumą taikyti išimtines sąlygas. Teisės aktais yra patvirtintos patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė, kurių privalo laikyti atsakovas. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad būtų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertės reikalavimų, kad patiekaluose būtų padidintas riebalų kiekis, ar pažeidžiami kiti šių teisės aktų įtvirtinti reikalavimai dėl maisto kokybės ir kiekio, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo reikalavimui tenkinti konkrečiu atveju nėra pagrindo.
Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, tačiau teisės aktuose nėra numatyta galimybė asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose, maisto produktų gauti iš laisvės.
Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-01-18 iki 2016-01-29. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-01-18 iki 2016-01-29 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 86 (plotas 17,78 kv. m.), Nr. 82 (plotas 22,88 kv. m.), Nr. 23 (plotas 13,65 kv. m.), Nr. 94 (plotas 18,76 kv. m.), Nr. 92 (plotas 18,95 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios, laikino laikymo), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015). Iki 2015-10-31 galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2010-03-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010).
Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-20 (1 t., 70-71 b.l.), matyti, kad patikrinimo metu (2016-01-19) kameroje Nr. 86 higienos normų pažeidimų nenustatyta. Laikino sulaikymo, karantino kameroms higienos normos reikalavimai netaikomi, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas teikdamas teismui skundą nurodė kokie higienos normos pažeidimai buvo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, taip pat būdamas Šiaulių TI teikė skundus Šiaulių TI administracijai, kur nurodė, kad kameroje Nr. 94 labai šalta, drėgna, sienos apaugusios pelėsiais, sugedusi „tupyklos“ vandens nuleidimo sistema, prastas apšvietimas ir kt. (1 t., 56-57 b.l.). Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, nors pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (drėgna, šalta, netinkamas apšvietimas, reikalingas remontas, sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo įrengta klozeto), o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo organizuojamas laisvalaikis (nevedė sportuoti, į koplyčią pasimelsti, pas specialistus šviesti pareiškėją dėl elgesio pokyčių. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius, kaip nepagrįstus. Iš pažymos (1 t., 49 b.l.), Šiaulių TI direktoriaus įsakymo (1 t., 73-77 b.l.) matyti, kad laisvalaikio renginiai Šiaulių TI organizuojami. Juose nuteistieji (suimtieji) dalyvauja savanoriškai. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus „Į treniruoklių salę išvedamų kamerų sąrašų“ matyti, kad pareiškėjas atsisakė eiti į treniruoklių salę. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl nuvedimo į koplyčią pasimelsti, pas specialistus išklausyti paskaitų dėl elgesio pokyčių, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.
Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, kurio statusas buvo suimtasis. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė konkretų asmenį – E. M., kuris buvo suimtasis ir su kuriuo pareiškėjas buvo patalpintas į vieną kamerą. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl konstatuotina, kad pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl asmenų laikymo izoliuotai. Tačiau teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis manė, jog jam paskirtas suėmimas, jog jis yra įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas ir dėl to „jautėsi prastai“, „depresavo“. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad pareiškėjas buvo pristatytas jo paties pageidavimu susipažinti su administracinės bylos Nr. I-865-289/2016 medžiaga ir dalyvauti teismo posėdyje 2016 m. sausio 28 d. 15 val. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė ir Šiaulių TI direktoriui tekdamas skundą (1 t., 60 b.l.).
Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo išsimaudyti būdamas Šiaulių TI. Iš suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinio švarinimo grafikų (1 t., 78, 79 b.l.) matyti, kad suimtieji ir nuteistieji į dušą vedami vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas teikė skundą Šiaulių TI direktoriui (1 t., 56-57, 109-110 b.l.). Šiaulių TI direktoriaus pateiktame atsakyme nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė eiti į dušą (1 t. 107-108 b.l.). Pareiškėjas šio atsakymo neskundė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo radijo taško, negaudavo laikraščių. „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (Žin., 2009, Nr. 84-3564), 2 punkte numatyta, kad šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Šiaulių TI reikalavimas dėl radijo taškų įrengimo netaikytinas, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
„Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (Žin., 2009, Nr. 68-2782), 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.“ Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad pagal galimybes laikraščiai teikiami suimtiesiems ir nuteistiesiems. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad buvo gavęs laikraštį. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo kasdien teikti laikraščius suimtiesiems ar nuteistiesiems. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis bibliotekos paslaugomis. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo perkeltas į kameras, kuriose buvo jo priešai. Pareiškėjas 2016-01-25 pateikė skundą dėl šių aplinkybių ir Šiaulių TI direktoriui (1 t., 60 b.l.), tačiau 2016-01-29 pateikė prašymą (1 t., 61 b.l.), kuriame nurodė, kad prašo skundo nenagrinėti, skunde išdėstytos problemos aptartos ir išspręstos. Pretenzijų neturi. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, atsakovas nedelsiant sureagavo į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jas išsprendė. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikino laikymo patalpoje buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas, atliekant kratą pareigūnai elgėsi nepagarbiai, tyčiojosi, seksualiai priekabiavo, liepė nusirengti, pusę valandos nenuvedė į tualetą, į gyvenamąją kamerą patalpino paskutinį, neišsiuntė dokumentų į valstybines įstaigas.
Pasisakant dėl nurodytos situacijos vertinimo bylai reikšmingo fakto nustatymo prasme, teismas pirmiausia pažymi, jog, nagrinėjant administracines bylas, yra taikytina bendrojo pobūdžio taisyklė, pagal kurią pareiškėjas turi pateikti arba teismui nurodyti įrodymus, galinčius patvirtinti jo nurodytas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti tam tikrus įrodymus nustatyta atsakovui, teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, gali remtis tik pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais, tačiau turi įvertinti juos pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taikant šias taisykles paminėtai šios bylos situacijai, pažymėtina, kad pirmiau aptarti pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl savo deklaratyvaus pobūdžio nėra informatyvūs ta prasme, kad bylą sprendžiantis teismas galėtų pareikalauti iš atsakovo pateikti tam tikrus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI pareigūnai elgėsi su juo neteisėtai. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas susižalojo save ir po to buvo prirakintas prie lovos, o pareigūnai atlikdami jo daiktų kratą paėmė jo peiliukus ir išbarstė tabaką dėl to pareiškėjas jautė didelę abstinenciją ir kančias. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui Šiaulių TI direktorius pateikė atsakymą į skundą (1 t., 107-108 b.l.), kuriame nurodė, kad pareigūnų neteisėti veiksmai nenustatyti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo sugadintas pareiškėjo turtas – išbarstytas tabakas. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo skirti reikalingi jo gydymui vaistai, nebuvo nuvedamas pas psichiatrą, nebuvo skirtas dietinis maitinimas. Visų pirma teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 24 straipsnio nuostatas, su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo šių aplinkybių nevertina. Nesant gydytojų paskirtam dietiniam maitinimui, atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui tiekti dietinį maitinimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų 2016-01-19 ir 2016-01-21 ir jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, o gydytoja psichiatrė dėl turėto nedarbingumo pažymėjimo pareiškėjo apžiūrėti negalėjo (1 t., 58, 63-69 b.l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (1 t., 121-204 b.l.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nekilo. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo A. B. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.