Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3759-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
1-3759-851/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00071-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3759-851/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00071-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. O. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-11-06 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą:

ji, laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-11-06, veikdama pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. HM274423-1 ir Nr. OC407023 vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydama prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos” taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatomis, privalėdama tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodama, kad jai įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jos apskaitoje, suvokdama tokios savo veiklos padarinius ir numanydama, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jos pačios veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11 ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą J. N. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą J. N. pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastaroji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už jos pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydama šias prekes per UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ bei žinodama, kad prekės perkamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdama, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudama minėtomis prekėmis panaudojo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jai pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „Merkus“ PVM sąskaitą-faktūrą 2011-08-17 M11 Nr. 1675 ir kasos pajamų orderio kvitą 2011-08-17 P Nr. 1635 bei UAB „Ejola“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-19 EJO Nr. 00018, 2011-10-24 EJO Nr. 00055, 2011-11-03 EJO Nr. 00079, 2011-11-08 EJO Nr. 00114, 2011-12-19 EJO Nr. 00138, 2012-05-11 EJO Nr. 00190, bendrai 49129,53 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie J. N. parduotų prekių vertę bei UAB – ei „Merkus“ už parduotas prekes sumokėtų grynųjų piniginių lėšų sumą, dalį jų, t.y. UAB „Ejola“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-19 EJO Nr. 00018, 2011-10-24 EJO Nr. 00055, 2011-11-03 EJO Nr. 00079, 2011-11-08 EJO Nr. 00114, 2011-12-19 EJO Nr. 00138, 2012-05-11 EJO Nr. 00190, patvirtindama savo parašu, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, taip pat, šių tikrovę neatitinkančių dokumentų pagrindu prekiaudama minėtomis prekėmis, laikotarpyje nuo 2011-12-01 iki 2012-04-30 nefiksavo savo prekių pardavimo metu gautų pajamų ir patirtų išlaidų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, taip nuslėpdama duomenis apie savo tikrąsias pajamas ir išlaidas, ir tuo pažeidė 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 (galiojančiu nuo 2011-05-01) patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 d. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale neapskaitė visų savo pajamų ir išlaidų, dėl to J. N., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarosios ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą. Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti J. N. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. N. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad daugiau kaip 10 metų ji vykdė prekybą turgavietėje moteriškais ir vyriškais viršutiniais drabužiais, daugiausia striukėmis. Visą laiką šią savo veiklą vykdė pagal verslo liudijimus, kuriais jai leidžiama veikla - prekyba turgavietėse Vilniaus m. Jos sutuoktinis R. N. vykdė tokią pačią veiklą kaip ir ji, tačiau ji faktiškai kontroliavo ir organizavo vyro veiklą, t.y. ji užsakinėjo jam prekes, derino jų atvežimą bei pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimą, vykdė apmokėjimus, o jis tik prekiavo prekėmis turgavietėje. Prekybai ji su vyru laikui bėgant išsinuomavo kelias prekybos vietas „Gariūnų“ turgavietėje. Konkrečiai 2011-2012 m. ji su vyru prekiavo beveik be pertraukų kartu vienoje prekybos vietoje „A1 031“. 2011 ir 2012 metais jie prekiavo prekėmis, pirktomis iš Lietuvos ir Lenkijos įmonių. Tarp Lietuvos įmonių buvo UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“, kurias, kaip suprato, atstovavo T. B., kuris ir pateikdavo jai šių įmonių vardu išrašytus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus. Apie 2009 m. iš kitų „Gariūnų“ turgavietės prekeivių kalbų ji sužinojo, kad turgavietėje prekiaujama prekėmis, atvežtomis iš Kinijos, kurių įsigijimo kaina yra priimtinai maža. Ji žinojo, kad Kinijoje galima pigiai įsigyti prekes, tik ją dominančius mažus kiekius buvo sudėtinga atvežti iš Kinijos į Lietuvą. Tuomet per kitus „Gariūnų“ prekeivius sužinojo, kad prekių atvežimo iš Kinijos srityje dirba minėtas T. B.. Kažkokiu būdu su juo susipažino ir jie „Gariūnų“ turgavietėje sutarė, kad pastarasis jai ir jos vyrui atgabentų prekes, kurios juos domins. Ar T. B. dirbo tuo metu kokiose įmonėse, nežino, pastarasis neminėjo. Apie UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ tuomet taip pat jokios kalbos nebuvo. Tam, kad T. B. atvežtų prekes, jam reikėdavo nurodyti prekės modelį ir vietą Kinijoje, kur yra minėta prekė. Tam tikslui 2011 ir 2012 metais ji porą kartų buvo nuvykusi į Kiniją (Pekino m.), kur susipažino su parduodamų prekių asortimentu ir pardavimo vietomis. Apažiūrėjusi prekes Pekine ji vėliau spręsdavo, kokias prekes užsisakyti pačioje Kinijoje, o kokias prekes geriau įsigyti Lenkijoje, nes kinai vežioja dideliais kiekiais prekes į Lenkiją. Tam, kad T. B. atvežtų prekę iš Kinijos, ji turėdavo pastarajam pasakyti prekės modelį ir didmeninės prekybos vietą, kurioje minėta prekė demonstruojama. Kai ji išsirinkdavo prekę Kinijoje, ji palikdavo nuo 10 iki 100 JAV dolerių vertės avansą vietiniam Kinijos prekeiviui. Jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai pildomi nebuvo. Kinijoje kažkokiu būdu per T. B. būdavo organizuojami susitikimai su prekeiviais ir su jais būdavo sutariama net jam nežinoma galutinė ją dominančios prekės kaina. Ar tai darydavo pats T. B., ar kokie kiti jo įgalioti asmenys, jai nežinoma. Ją dominantis prekės kiekis kažkokiu būdu per T. B. po kurio laiko jai būdavo atgabenamas į Lietuvą. Kaip bei per kokius asmenis ar įmones jos užsakytos prekės buvo atvežamos iš Kinijos į Lietuvą, ji nežino, nesidomėjo, bent jau pati iš bendravimo suprato, kad prekės yra vežamos per Vokietiją. Kartais T. B. arba, kaip suprato, kartu su juo dirbęs jai nepažįstamas A. J., prekių pavyzdžius jai parodydavo ir pasiūlydavo tiesiog „Gariūnų“ turgavietėje. Kokie konkrečiai santykiai siejo T. B. ir A. J., nežino. Kai jai prekė tikdavo, tai nevykdama į Kiniją užsisakydavo tokią prekę tiesiogiai pas juos. Per T. B. jos užsakytos jai ir jos vyrui skirtos prekės dažniausiai buvo pristatomos jiems į „Gariūnų“ turgavietę, rečiau prie jų namų. Prekes atveždavo keli jai nepažįstami vyrai, kurių visų nepamena. Prisimena tik vieną, kuris prekes atveždavo dažniausiai. Tai buvo jai nepažįstamas J. A.. Kiek suprato, pastarasis taip pat dirbo su T. B., tačiau kokie tiksliai juos siejo tarpusavio santykiai, nežino. Dėl visų per T. B. jos užsakytų prekių pristatymo jai ir jos vyrui buvo išrašomi atitinkami pirkimo-pardavimo dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai), kurie buvo įforminti jai nežinomų UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vardu. Jai nebuvo skirtumo kokių įmonių vardu buvo įforminti tie dokumentai. Kokį ryšį su šiomis įmonėmis turėjo T. B., A. J. ir J. A., nežino, nesidomėjo. Šiuose dokumentuose pasirašiusių vadovų P. A. ir A. A. ji asmeniškai nepažįsta ir su tokiais asmenimis dėl prekių pirkimo-pardavimo jai bendrauti neteko. Visus UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vardu įformintus bei šių įmonių atsakingų asmenų pasirašytus jai ir jos vyrui skirtus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus jai kažkur po kelių dienų po prekių atvežimo tiesiogiai „Gariūnų“ turgavietėje pateikdavo T. B.. Kai atsiskaitymas T. B. pageidavimu vykdavo grynais, buvo įforminami kasos pajamų orderiai, kuriuos ji pati ir už save, ir už savo vyrą apmokėdavo grynais, perduodama tuose orderiuose nurodytas pinigų sumas „Gariūnų“ turgavietėje tam pačiam T. B., o kai atsiskaitymas pastarojo pageidavimu vyko per banką, ji pati pervesdavo pinigus į T. B. nurodytą banko sąskaitą. Tačiau be šių mokėjimų, T. B. prašymu, jis per vieną prekių pristatymą sumokėdavo jam dar vidutiniškai 200-500 Lt grynais, kaip jis sakė, už prekių pristatymo organizavimą, kas nebuvo fiksuojama jokiais apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Tokiu būdu, atsižvelgiant į be jokių dokumentų jos sumokėtus avansus už prekes Kinijoje bei už prekių atvežimą T. B. Lietuvoje, bendrai už prekes ir už jų pristatymą ji sumokėdavo daugiau, negu buvo įforminama UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ dokumentuose. Šiuose dokumentuose nurodytos tikrovę neatitinkančios sumos su ja derinamos nebuvo. Ji gi tuomet priimdama šiuos dokumentus, patvirtindama juos savo, kaip pirkėjos parašu, bei toliau panaudodama juos savo prekyboje, nelabai gilindavosi į šių dokumentų tūrinį, nes jai buvo svarbu apskritai turėti prekių įsigijimo dokumentus ir jų pagrindu vykdyti prekybą. Kiek reikėdavo, ji primokėdavo T. B. neoficialiai ir dėl to jokių priekaištų nereikšdavo, nes ją T. B., kaip prekių tiekėjas, tenkino ir ji nenorėjo jo prarasti bei ieškoti naujo, tuo labiau, kad iš kitų „Gariūnų“ prekeivių žinojo, kad kiti panašūs prekių tiekėjai arba formina analogiškus dokumentus, arba neformina jokių dokumentų. Dėl savo neteisėtos veiklos padarymo nuoširdžiai gailisi (2 tomas, b.l. 102-103, 114-115, 117).

Motyvuojamoji dalis

J. N. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo sekantys įrodymai.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. N. atpažino apklausoje nurodytus T. B., A. J., V. J. ir J. A. (2 tomas, b.l. 104-111).

Apklaustas įtariamuoju T. B., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamais Vadimu ir A. J. bei ankščiau nepažįstamais Povilu ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Dalyvaudamas tokioje veikloje, po to, kai Lietuvos prekeiviai dažniausia patys užsisakydavo Kinijoje prekes ir jas dalinai ten apmokėdavo, jis surinkdavo iš jų Lietuvoje visus pinigus, skirtus pilnam prekių apmokėjimui Kinijoje. Šiuos pinigus jis dažniausia „Gariūnų“ turgavietėje surinkdavo grynais neoficialiai, t.y. be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Prekeivių jam per vieną kartą perduotų tokių pinigų sumos būdavo nuo 200 iki 30000 JAV dolerių. Šiuos pinigus jis paskui perduodavo kitiems savo pažįstamiems, kurie jam nežinomais kanalais organizuodavo šių pinigų pervedimus Kinijoje dirbantiems prekių pardavėjams. Apie įvykdytus atsiskaitymus jį iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys Vadim ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Apie išvežtų prekių asortimentą pastarieji informuodavo Povilą ir A. A.. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos ir tik tada atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos jo pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės „Fasstrans“ sandėliuose. Tai buvo daroma pagal oficialiai sudarytus šios įmonės bei UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ sandorius. Toliau pagal jo prašymą J. A. išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už tokias transporto paslaugas su J. A. atsiskaitydavo patys prekeiviai. Už prekių atvežimą iš Kinijos po kurio laiko prekeiviai tiesiogiai grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su juo pačiu. Kai prekės buvo atvežamos lėktuvu, prekeiviai jam mokėjo po 7 JAV dolerius už 1 kg prekių, o kai – jūriniu konteineriu, tai po 3 JAV dolerius už 1 kg prekių. Šiuos pinigus jis paskui atiduodavo Povilui ir A. A.. Dažniausia po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, Povilas ir A. A., atitinkamai, kaip UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vadovai, organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas, negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams „Gariūnų“ turgavietėje išdalindavo jis pats T. B.. Tarp „Gariūnų“ prekeivių buvo J. N. ir R. N. (1 tomas, b.l. 21-24).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. B. atpažino J. N., kaip asmenį, prekiaujantį „Gariūnų“ turgavietėje. J. N. neoficialiai mokėdavo jam grynuosius pinigus už prekes, gautas iš Kinijos, o jis jai pateikdavo tikrovės neatitinkančius UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ su prekių pirkimų-pardavimų susijusius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis (1 tomas, b.l. 25-26).

Apklaustas įtariamuoju V. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Tarp tų prekeivių buvo J. N.. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentais buvo įforminami, t.y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino, nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių nepamena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20000-30000 JAV dolerių) už prekes, kurias buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės ofisą ir ten jas palikęs (1 tomas, b.l. 29-31).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. J. atpažino J. N., kaip Lietuvos prekeivę, kuri per jį buvo užsakiusi Kinijoje prekes (1 tomas, b.l. 32-33).

Apklaustas įtariamuoju J. A., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone „Fasstrans“ teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu, tačiau kuriuo nepamena, jo įmonė su UAB „Ejola“, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis, kurių jis nežiūrėjo. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir T. B.. Paskui T. B. prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo jis (J. A.) pats. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie „Gariūnų“ turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su juo grynais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialūs. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai jam nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais, kurių jis nepamena (1 tomas, b.l. 38-39).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-29 specialisto išvada Nr.(4.65)-86-79, kurioje, atlikus J. N., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-11-06 J. N., turėdama verslo liudijimus Nr. HM274423-1 ir Nr. OC407023 vykdyti prekybą turgavietėse, vykdydamas šią veiklą:

- pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą panaudojo juridinės galios neturinčias UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose atvaizduotos tikrovės neatspindinčios ūkinės operacijos (jose nurodytos pirktų prekių (striukių, paltų) kainos yra ženkliai mažesnės už faktines);

- 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, (galioja nuo 2011-05-01) 2 p. – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes nuo 2011-12-01 iki 2012-04-30 nepildė savo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo (neapskaitė pajamų ir išlaidų) ir tokiu būdu, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir išlaidas.

Tokiu būdu atlikus J. N., vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimus, dokumentų tyrimą nustatyta, kad dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti J. N. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus (1 tomas, b.l. 100-189).

2013-04-24 Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvadomis Nr. 3C0018, kuriose, atlikus R. N. ir J. N., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėtų asmenų paimtų prekių (striukų ir paltų) vertė yra nuo 26,56 Lt iki 106,94 Lt už vienetą (1 tomas, b.l. 192-195).

UAB „Merkus“ PVM sąskaita-faktūra 2011-08-17 M11 Nr. 1675 ir kasos pajamų orderio kvitas 2011-08-17 P Nr. 1635 bei UAB „Ejola“ PVM sąskaitos-faktūros 2011-10-19 EJO Nr. 00018, 2011-10-24 EJO Nr. 00055, 2011-11-03 EJO Nr. 00079, 2011-11-08 EJO Nr. 00114, 2011-12-19 EJO Nr. 00138, 2012-05-11 EJO Nr. 00190, bendrai 49129,53 Lt sumai, kuriose nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „Merkus“ ir UAB „Ejola“ neva pardavė J. N. prekes (striukes ir paltus) už kainas nuo 3,46 Lt iki 57,86 Lt už vienetą (1 tomas, b.l. 119, 124-130).

J. N. išduoti verslo liudijimai Nr. HM 274423-1 ir Nr. OC 407023 (1 tomas, b.l. 110-111).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. N. laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-11-06 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti J. N. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus. J. N. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamosios J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad J. N. neteista (2 tomas, b.l. 173), administracine tvarka nebausta (2 tomas, b.l. 174), psichiatrinėje ligoninėje, Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b.l. 175, 176), į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašyta (2 tomas, 177), kaltinama tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajai paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. N. prisipažįsta esanti kalta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-06 12.20 val. J. N. buvo laikinai sulaikyta. Paleista 2012-11-07 15.55 val., paskiriant jai kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 tomas, b.l. 78, 80, 81-82, 85). Laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) yra įskaitytinas į kaltinamajai skirtą bausmę, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir paskirti jai 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 2 paras, prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną baudą – 56 MGL (7280 Lt).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, J. N. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja A. S.