- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-209-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00332-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- A. J., I. V., A. A.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-651/2014
Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00332-2013-3
2014 m. kovo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
išteisintiesiems A. J., I. V. (V.), A. A., jų gynėjams advokatams Audronei Matiukienei, Alvydui Kvaščevičiui, Jurijui Koreckiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., I. V., A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Paliktas galioti 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., I. V. ir A. J. buvo kaltinami tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 2013 m. vasario 21 d., apie 16.30 val., veikdami bendrai grupe, turėdami tikslą padaryti vagystę (duomenys neskelbtini), iš žemės sklypo, priklausančio V. T., pasikėsino pagrobti metalinę būdelę – 400 Lt vertės, kurią supjaustė, bei du kastuvus, grėblį ir metalinį vamzdį be materialinės vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. A. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2012 m. lapkričio 30 d., apie 21.30 val., Klaipėdos m., Karlskronos g. 3 namo laiptinės ketvirtame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė L. S. už kairės rankos, kurią įkišęs tarp turėklo virbų lenkė, po to spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į pakaušį, vieną kartą į kairę galvos pusę ir vieną kartą į dešinę galvos pusę. Taip smurtaudamas A. A. sukėlė L. S. fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. A., Į. V. ir A. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo I. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams laiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko; A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko.
Skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas palikdamas galioti 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, juo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. požymių ir juos išteisino, tačiau nuosprendyje nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis I. V. nukentėjusiajam teisminio bylos proceso metu visiškai atlygino padarytą žalą ir tai parodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jis bei kiti kaltinamieji A. A. ir A. J. veikė nusikalstamai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jokiais duomenimis nepagrįstas teismo teiginys, kad A. A. bei A. J. buvo įsitikinę, jog I. V. nupirko metalinę būdelę, nes visi kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu parodė, kad už metalinę būdelę iš karto niekas pinigų nemokėjo. Teigia, kad asmuo, vardu Stasys, yra kaltinamųjų išgalvotas, jokio susitarimo su šiuo asmeniu nebuvo, kadangi kaltinamasis I. V. teisme atsisakė pateikti asmens Stasio duomenis, o ikiteisminio tyrimo metu pateikė ant lapelio užrašytą ne Stasio, o savo telefono numerį, vėliau teigdamas, jog sumaišė popieriaus lapelius. Visa tai rodo kaltinamojo I. V. ketinimą suklaidinti ikiteisminį tyrimą ir teismą.
Skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, kad nepasitvirtino ta aplinkybė, jog kaltinamieji savo nusikalstamos veikos nebaigė ne todėl, kad buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o kad patys atėjo prie sargų būdelės ir ten tarėsi su nukentėjusiuoju V. T. ir kartu laukė atvykstančių policijos pareigūnų, visiškai nevertino duomenų apie tai, kad kaltinamieji atėjo prie sargų būdelės ne tartis su nukentėjusiuoju, o tik dėl to, kad jiems išsikrovė automobilio akumuliatorius ir jie ieškojo pagalbos, kad galėtų išvažiuoti. Ir tik esant policijos pareigūnams kaltinamieji tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Tai patvirtino nukentėjusysis V. T. bei liudytojai E. Z. ir E. B.. Be to, kaltinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, užklupęs kaltinamuosius darant nusikalstamą veiką, apie tai pranešė garažų bendrijos sargams E. Z. ir E. B. bei pastarųjų paprašė iškviesti policiją. Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. K. parodymų, kad jis 2013 m. vasario mėn. nebuvo atvykęs į savo sklypą ir su niekuo dėl metalinės būdelės pardavimo nebendravo bei nesitarė.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, vieniems įrodymams suteikdamas viršenybę prieš kitus, o kitus nemotyvuotai atmesdamas, o kai kuriais atvejais net neaptardamas ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą suinteresuotų išvengti atsakomybės kaltinamųjų A. A., I. V. bei A. J. parodymams, kurie yra nelogiški ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, atmesdamas nukentėjusiojo ir visiškai nesuinteresuotų liudytojų parodymus, kurie atitinka kitus byloje ištirtus ir aptartus įrodymus. Teismo išvada, jog A. A., A. J. bei I. V. veikoje nebuvo tyčios padaryti nusikalstamą veiką, yra visiškai nepagrįsta bylos duomenimis.
Apelianto nuomone, apibendrinant išsakytus motyvus, yra įrodyta, jog kaltinamieji sąmoningai, aktyviais veiksmais, tyčia, įžūliai dienos metu, nesukeldami pašaliniams asmenims jokių įtarimų bei tikėdamiesi, kad jų niekas neužklups darant nusikalstamą veiką, kėsinosi pagrobti nukentėjusiajam V. T. priklausančią metalinę būdelę, tai yra ją supjaustydami ir sukraudami į automobilį, o nepavykus pasprukti (nusėdus jų automobilio akumuliatoriui) bei vėliau neigdami savo kaltę, pateikę versiją apie išgalvotą asmenį, vardu S., kuris neva leidęs jiems supjaustyti metalinę būdą, nors tokio asmens, vardu S., ir nebuvo, atsisakydami pateikti S. duomenis, klaidindami tyrimą bei teismą, pateikdami tyrimui klaidingus duomenis apie S. telefono numerį ir siekdami nukentėjusįjį apgauti, prisistatę S. vardu, kai buvo tariamasi dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepadarė surinktų įrodymų analizės ir priėmė neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
I. V., A. A. ir A. J. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą ir prašo atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl A. A., I. V. ir A. J. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.
Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su A. A., I. V. ir A. J. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl A. A., I. V. ir A. J. nekaltumo.
Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. A., I. V. ir A. J. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokurorė siekia, jog būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teikė prioritetą suinteresuotų išvengti atsakomybės kaltinamųjų parodymams, kurie yra nelogiški ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, atmesdamas nukentėjusiojo ir visiškai nesuinteresuotų liudytojų parodymus, kurie atitinka kitus byloje ištirtus ir aptartus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, remdamasis nukentėjusiojo V. T., liudytojų A. K., E. B., E. Z., S. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais, atliko kaltinamųjų parodymų analizę ir konstatavo, jog kaltinamųjų veikoje nėra subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – tyčios pavogti svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „teismo posėdžio metu nebuvo paneigta aplinkybė, jog kaltinamieji sąžiningai klydo ar buvo suklaidinti kito asmens dėl V. T. priklausančios būdelės nuosavybės teisės“. Liudytojų E. B. ir E. Z. parodymai patvirtina tuos išteisintųjų parodymus, kad jie prie garažų kartu su nukentėjusiuoju V. T. laukė atvykstančių policijos pareigūnų, o šiems atvykus patys nuėjo prie jau supjaustytos būdelės. Nukentėjusysis V. T. patvirtino, kad iki atvykstant policijos pareigūnams buvo deramasi dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. K. parodymų, nes šis liudytojas teisme liudijo tai, kad į jį niekas nesikreipė dėl kaimynei O. B. priklausančios metalinės spintos pardavimo, o nukentėjusiojo V. T. šis liudytojas nepažįsta. Liudytoja O. B. teismui taip pat liudijo apie jai priklausiusios metalinės spintos dingimo aplinkybes bei parodė, kad nukentėjusiojo V. T. nepažįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas aptarė šių liudytojų parodymus ir visiškai pagrįstai nesirėmė šių liudytojų, kaip nesusijusių su tiriamu kaltinimu, parodymais.
Apeliaciniame skunde I. V. kaltė grindžiama ir tuo, kad jis ikiteisminiam tyrimui ir teismui nepateikė jį teisinančių duomenų, t. y. jo nurodyto asmens S. anketinių duomenų, bei tuo, kad nukentėjusiajam visiškai atlygino padarytą žalą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo teiginiai pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Teismo Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, o kaltės įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šioje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami išteisintųjų kaltei pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog nagrinėjamu atveju išteisintųjų A. A., I. V. ir A. J. teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl išteisintųjų kaltės daryti priešingas išvadas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl naikinti jį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. A., I. V. ir A. J. nuteisti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kaip to prašoma prokurorės apeliaciniu skundu, jokio pagrindo nėra. Kartu nenustačius A. A. kaltės padarius kokią nors nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo panaikinti 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.