- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-610-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankui
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V., dalyvaujant Širvintų rajono savivaldybės administracijos VTAT, trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. 2007-11-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jos ir atsakovo T. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės, pakeisti 2006-02-28 Širvintų rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą jų dukrai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 Lt iki dukters pilnametystės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. V. Nurodė, kad gimus dukrai M. V., ji su atsakovu gyveno jo tėvų bute Vilniuje. Mergaitė nuo gimimo yra sunki ligonė, jai vienai ją prižiūrėti buvo per sunku, atsakovas T. V. jai nepadėjo ir 2005m. gruodžio mėn. ieškovė buvo išvaryta su dukrele iš namų. Nurodė, kad su vaiku ji persikėlė gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) Nuo to laiko jų šeimyninis gyvenimas nutrūko, nes atsakovas T. V. paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Negaudama iš savo sutuoktinio reikiamos finansinės paramos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. 2006m. vasario 28 d. Širvintų rajono apylinkės teismas įsakymu priteisė iš tėvo išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Nurodė, kad dukra pragyvena iš valstybės skirtų išmokų: dukrai mokama pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, ieškovei – slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, taip pat transporto išlaidų kompensacija. Šiuo metu tai sudaro 1229,50 Lt. Dėl dukters sveikatos būklės ieškovė negali dirbti. Tris kartus į savaitę veža dukterį į Vilnių, kur jai yra atliekami specialūs masažai. Valstybė kompensuoja tik dalį reikalingo gydimo, todėl šiuo metu už šias paslaugas ji moka pati. Tai sudaro 120 Lt per savaitę, 480 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad pragyvenimui, vaistams, kelionės išlaidoms vidutiniškai per mėnesį jai tenka išleisti 2970 Lt. Nuosavo gyvenamo būsto ji neturi, todėl naudojasi mamai priklausančiu butu, kurio išlaikymas per mėnesį kainuoja vidutiniškai 144 Lt. Dar 100 Lt skiria malkoms. Dėl nuolatinės dukters priežiūros ieškovei sunku tvarkyti įvairius reikalus, todėl naudojasi internetu. Tai kainuoja dar 130Lt per mėnesį. Nurodė, kad atsižvelgiant į jos išlaidas, atsakovo T. V. dukrai teikiamas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas, todėl turėtų būti padidintas iki 1000 Lt per mėnesį. Atsakovas yra darbingas ir turėtų užtikrinti sergančiai dukrai reikiamą išlaikymą, nes visiškai neprisideda prie jos priežiūros ir ugdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas T. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jog su ieškiniu nesutinka, nes jame išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji buvo išvaryta iš namų. Ji išėjo pati. Atsakovo teigimu, ieškovės J. V. prašomas išlaikymas dukrai yra akivaizdžiai per didelis. Jo finansinės galimybės neleidžia jam teikti tokio išlaikymo, kadangi atsakovas uždirba 1300 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, kad visos išlaidos už buto išlaikymą neturėtų būti priskiriamos vaiko poreikių tenkinimui, kadangi tame bute gyvena ir pati ieškovė bei jos nepilnametis brolis. Be to, atsakovo manymu, ieškovė be reikalo įsivedė mobilią interneto prieigą, jos pateikti turėtų išlaidų kvitai yra nepagrįsti. Nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį galėtų mokėti 560 Lt, iš kurių 409 Lt būtų kaip banko paskolos grąžinimas, užskaitant juos kaip dalį dukters išlaikymui skirtų pinigų ir 150Lt dukters išlaidų.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė J. V. ir T. V. turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bankui. Jie yra solidariai atsakingi už 2006-04-21 Kreditavimo sutartyje Nr. 1799 numatytų įsipareigojimų vykdymą. Nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeistos Kreditavimo sutarties sąlygos vietoj solidariosios ieškovės ir atsakovo atsakomybės sutartyje būtų numatyta, jog už įsipareigojimų įvykdymą bankui atsakovas T. V. atsakys vienasmeniškai.
VTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. J. V. ir T. V. santuoką nutraukė dėl sutuoktinio T. V. kaltės, priteisė iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. po 1000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, bei dukters M. V. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina J. V. jos gyvenamoje vietoje. Teismas nustatė, kad Vaitkevičių šeimoje nebuvo santarvės, jie nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, taip pat kad dėl jų santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kuris 2005m. gruodžio mėn. paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina. Atsakovas su tuo sutiko. Teismas šalių santuoką nutraukė. Teismas pažymėjo, kad po 2006-02-28 teismo įsakymu priteisto išlaikymo dukrai, pasikeitė vaiko poreikiai. 2006-10-31 M. V. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis neterminuotas nuolatinės slaugos poreikis, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Teismas mano, kad prašoma priteisti iš atsakovo mažamečiui vaikui 1000 Lt išlaikymo suma nėra per didelė, kadangi atsakovas turi nuolatinį darbą ir gauna pastovų darbo užmokestį, kuris sudaro 1400 Lt per mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus apie sunkią materialinę padėtį bei atsiradusias papildomas išlaidas dukters priežiūrai dėl ligos, todėl 2006-02-28 teismo įsakymu priteista 300 Lt suma yra akivaizdžiai per maža vaikui išlaikyti. Teismas taip pat konstatavo, kad sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos, todėl sutuoktiniai pagal 2006-04-21 AB DnB NORD banko kreditavimo sutartį lieka bendraskoliai iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. V. prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš T. V. nepilnametei dukrai M. V. ir dukters išlaikymui priteisti 560,00 Lt per mėnesį sumą, ją mokant tokiu būdu, t.y. 150,79 Lt pervedant į ieškovės sąskaitą banke; 409,21 Lt per mėnesį AB DnB NORD bankui mokamą įmoką pagal Kreditavimo sutartį Nr.1799 užskaityti kaip dalį dukters išlaikymui skiriamų pinigų bei pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą priteisti iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnametei dukrai po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad teismas netinkamai suprato ir išaiškino vaikui kas mėnesį skiriamų periodinių išmokų esmę ir paskirtį. Kas mėnesį mokamos periodinės išmokos yra viena iš vaiko išlaikymo formų, todėl šios rūšies išlaikymas priteisiamas vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais : vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiams jo motina per mėnesį skiria 2000 Lt. Tiek pats teismas savo sprendime konstatavo, tiek vaiko motina pripažino, kad tokių lėšų jinai neturi. Jos pajamas per mėnesį sudaro 1229 Lt. Tai reiškia, deklaruojamos išlaidos 771 Lt per mėnesį viršija deklaruojamas pajamas, todėl akivaizdu, kad tokios išlaidos yra nerealios. Nurodo, kad visiškai yra nepagrįsta teismo išvada, kad transporto išlaidomas per mėnesį yra skiriama apie 700 Lt, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra duomenų kur ir kokiais tikslais yra šitiek važinėjama dėl vaiko poreikių. Apelianto teigimu, masažus priskirti mėnesiniams vaiko būtiniems poreikiams yra nelogiška ir neteisinga, kadangi masažai nėra nuolatinės išlaidos. Jie skiriami tik keletą kartų per metus. Išanalizavus ieškovės pateiktus prekybos centrų kvitus, paaiškėjo, kad maisto produktams, kuriais gali būti maitinamas vaikas, bei priežiūros priemonėms buvo išleista apie 300 Lt. Likusios išlaidos – su vaiku niekaip nesusijusios išlaidos. Nurodo, kad teismas neteisingai suprato valstybės skiriamų išmokų ( valstybės skiriama pašalpa neįgaliam vaikui, slaugos išlaidų kompensacija ir transporto priemonių kompensacija) paskirtį, ir laikydamas jas motinos pajamomis, kurias jinai skiria vaiko išlaikymui, pažeidė principą, kad abu tėvai turi dalyvauti vaiko išlaikyme. Apeliantas pažymi, kad teismas, priteisdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas – apie 1400 Lt atskaičius mokesčius. Priteisdamas tokį išlaikymą, bei byloje nustatęs, kad kiekvieną mėnesį apeliantas turi grąžinti bankui po 409 Lt už paskolą, visiškai nesilaikė sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Vadovaujantis tokiu sprendimu, atsakovas kiekvieną mėnesį ne tik liktų be nei vieno cento pajamų, bet ir liktų po 9,00 Lt skolingas bankui. Nurodo, kad teismas taip pat sprendime nepagrįstai nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas pats apeliantas. Jo teigimu, 2005 m. gruodžio mėn. sprendimą persikelti gyventi į kaimą pas motiną priėmė pati ieškovė. Tai didele dalimi prisidėjo prie šeimos iširimo, kadangi atsakovo darbo vieta yra Vilniuje. Todėl šioje byloje laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, 2006 m. balandžio mėn. ieškovė kartu su atsakovu paėmė vartojamąją paskolą, kuri buvo panaudota jos ir dukters gyvenamajai aplinkai pagerinti. Pasak apelianto, tai visiškai paneigia teismo išvadą, kad jis nuo 2005 m. gruodžio mėn. nesirūpino šeima.
Atsiliepimas
Ieškovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė teigia, kad po 2006-02-28 Širvintų rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dukrai, pasikeitė vaiko poreikiai, kadangi 2006-10-31 dukrai M. V. buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Nurodė, kad nors ir neturi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančios transporto priemonės, tačiau ji naudojasi savo motinai priklausančiu automobiliu. Byloje esantys degalinių kvitai tiesiogiai patvirtina išlaidas transportui. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina jos išlaidas gyvenamajam būstui apmokėti, interneto prieigai, maistui ir kt. Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išreikštu motyvu dėl motinos dalyvavimo vaiko išlaikyme, kadangi ji niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Nurodo, kad valstybės skiriama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra jos asmeninės pajamos už sergančio vaiko priežiūrą. Ieškovės teigimu, apelianto – atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina tai, kad gimus jų dukrelei, atsakovas nuo pat gimimo dėl jos invalidumo ja nesirūpina. Jis visiškai nusišalino nuo dukters priežiūros ir išlaikymo. Ieškovei J. V. buvo per sunku vienai prižiūrėti sunkaus neįgalumo laipsnio vaiką, todėl ji buvo priversta išeiti iš namų. Jos teigimu, apelianto nesirūpinimą šeima, visišką apatiją savo vaikui patvirtina ir tai, kad jiems dar esant santuokoje, ieškovė buvo priversta kreiptis į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo. Nurodo, šeima iširo dėl atsakovo kaltės ir jo nenoro imtis priemonių, kad ji būtų išsaugota.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS sudarė santuoką. Santuokoje jiems gimė dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2006-02-28 Širvintų rajono apylinkės teismo įsakymu atsakovui T. V. buvo priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2006-10-31 M. V. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis neterminuotas nuolatinės slaugos poreikis, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Analogiškai nacionalinėje teisėje – LR CK 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 23.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (LR CK 3.201 str.).
Atsakovas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus apie vaiko motinos kas mėnesį patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko poreikiais, bei nepagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiams ieškovė per mėnesį skiria 2 000 Lt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-10-31 šalių dukrai M. V. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozuotas cerebrinis paralyžius, ir nustatytas specialusis neterminuotas nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovė neturi galimybės dirbti, nes vaikui reikalinga nuolatinė slauga. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas maistui, vaistams, higienai, transportui, gydymui. Cerebrinio paralyžiaus asociacijos išvadoje yra nurodyta, kad vaikams turintiems cerebrinį paralyžių pastoviai reikalingas kineziterapinis gydymas, nes to nedarant gali žymiai pablogėti funkciniai gebėjimai. Iš byloje esančios cerebrinio paralyžiaus asociacijos 2007-11-16 pateiktos pažymos matyti, kad M. V. asociacija nuo 2007-10-16 suteikė galimybę lankyti kineziterapinį gydymą Vilniaus mieste, kur ji vežiojama tris kartus per savaitę. Iš pateiktos kineziterapijos kabineto pažymos matyti, kad M. V. šiuos užsiėmimus lanko tris kartus per savaitę, vieno užsiėmimo kaina yra 40 Lt, tokiu būdu vien kineziterapinis gydymas per mėnesį kainuoja 480 Lt. Buvo nustatyta, kad lankant šiuos užsiėmimus, M. V. pagerėjo judesių kokybė, jų pagalba ji gali atlikti žymiai daugiau judesių, todėl šis gydymas vaikui yra būtinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė naudojasi jos motinai priklausančia transporto priemone, kuri yra patogesnė nei viešasis transportas, kadangi vaikas turi visišką negalią. Byloje esantys degalinių kvitai patvirtina išlaidas transportui. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų kur ir kokiais tikslais yra važinėjama dėl vaiko poreikių, tačiau neatsižvelgia, jog nuo Širvintų rajono, Bartkuškio kaimo iki privataus masažo kabineto Vilniuje, yra 48 km į vieną pusę tokiu būdu ieškovės išlaidos transportui nuo Širvintų į Vilnių ir atgal važiuojant tik į kineziterapijos kabinetą tris kartus per savaitę sudaro apie 120 Lt (300 km), o mėnesiui ( x 4 sav.) 480 Lt. Pagal LR CK 6.461 str. 2 d. vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt, ir šį išlaikymą turi teikti abu tėvai. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, dėl nuolatinės vaiko slaugos negali dirbti, o vaiko sveikata reikalauja nemažai papildomų išlaidų, t. y. vaistams (200 Lt), sauskelnėms (100 Lt), tranporto išlaidos (480 Lt), kineziterapinis gydymas (480 Lt), tokiu būdu neįskaitant išlaidų maistui, drabužiams, būstui, higienai, vitaminams ir ugdymui, specialių poreikių išlaidos sudaro 1 260 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra 32,50 transporto išlaidų kompensacija, 532 Lt šalpos kompensacija neįgaliam vaikui, 665 Lt slaugos tikslinė kompensacija, bei 300 Lt atsakovo mokama suma vaiko išlaikymui, viso 1529,50 Lt. Pažymėtina, jog nuo 2008-01-01 vyriausybės nustatyta minimali alga yra 800 Lt, tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos dviejų asmenų šeimai, atsižvelgiant ir į specialių poreikių išlaidas susijusias su vaiko negalia (1 260 Lt), sudaro vos 1529,50 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismo priteista 1 000 Lt išlaikymo suma vaikui yra nepagrįstai didelė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio ieškovė kartu su dukra persikėlė gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad ieškovės motina L. J. finansiškai prisideda prie dukros ir anūkės išlaidų, be to, padeda nuolat prižiūrėti sergantį vaiką. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovės išlaidos vaiko poreikiams negali būti 2 000 Lt, kadangi ieškovė neturi tokių lėšų.
Apeliantas nurodo, jog išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, tačiau pirmos instancijos teismas vaiko išlaikymą priteisė tik iš atsakovo, iš ieškovės nepriteisdamas nei vieno lito. Būtinąsias išlaidas papildomiems vaiko poreikiams pilnai padengia valstybė, ir neskirdama daugiau lėšų M. V. valstybė laiko, kad kitos išlaidos nėra būtinos.
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas 1 000 Lt išlaikymas, nes atsakovė objektyviai negali dirbti, nes turi nuolatos slaugyti neįgalų vaiką. Vaikas yra maksimaliai priklausomas nuo suaugusiųjų. Mergaitę maitina, rengia, prausia, valgydina mama. Vaikas į WC nesiprašo, naudojamos sauskelnės. Nors tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.), tačiau atsakovas, priešingai nei vaiko motina, turi teisę į asmeninį gyvenimą, kadangi jis yra laisvas nuo vaiko priežiūros, slaugos, ugdymo, bei lavinimo. Taigi atsakovas turtiniu atžvilgiu turėtų daugiau prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, tokiu būdu kompensuodamas ir ieškovės pastangas. Valstybė remia neįgalius asmenis, tačiau kiekvieno asmens poreikiai yra individualūs, ir paskirta valstybės pašalpa ar pensija nebūtinai padengia visas turėtas ir būtinas išlaidas. Be to, išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, kuri negali būti perkeliama valstybei. Kadangi ieškovė neturi galimybės dirbti, o valstybės teikiamos pašalpos neužtikrina neįgalaus vaiko poreikių patenkinimo, atsakovė dėl vaiko priežiūros ir slaugos negali dirbti, todėl išlaidos susijusios su vaiko priežiūra yra priteistinos iš atsakovo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad teismas, priteisdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo faktiškai gaunamas 1 400 Lt pajamas, bei mokamą vartojimo kreditą bankui.
Atsakovas turi nuolatinį darbą ir gauna pastovų darbo užmokestį, yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus ir galintis dirbti, todėl turi visais įmanomais būdais stengtis kuo daugiau uždirbti. Apeliantas žinodamas apie ieškovės turimas dideles išlaidas, turi dėti pastangas, kad padėtų sumažinti ieškovei tenkančią vaiko išlaikymo, ugdymo, lavinimo bei integravimo į visuomenę naštą. Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 6.5 str., 6.6 str. sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku yra solidariosios ir atsakomybė pagal šias prievoles yra solidari. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal LR CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) LR CK 3.109, 6.6, 6.8 str. prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LR CK 6.116 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (LR CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (LR CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (LR CK 6.192 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju šalys turi įsipareigojimų AB DnB NORD bankui pagal kredito sutartį Nr. 1799, prievolė nėra pasibaigusi. Bankas nesutinka, kad būtų pakeistos 2006-04-21 Kreditavimo sutarties Nr. 1799 sąlygos, numatant, jog vietoj solidariosios ieškovės ir atsakovo atsakomybės kreditavimo sutartyje būtų numatyta, jog už įsipareigojimų bankui įvykdymą atsakovas atsako vienasmeniškai, todėl pareiga mokėti kreditą bankui turi būti solidari, t. y. mokama ieškovės bei atsakovo lygiomis dalimis.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, jog atsakovas nuo 2005 m. gruodžio mėn. paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina.
Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama, kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26 str. – 3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir panašiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog po metų nuo šalių dukters gimimo ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovo. Ši aplinkybė parodo, jog atsakovas nesirūpino vaiku bei šeima, neprisidėjo prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo. Gimus neįgaliai šeimos dukrai šeimos poreikiai padidėjo, tačiau atsakovas žinodamas, jog ieškovė neturi galimybės dirbti ir užsidirbti, geranoriškai ieškovei nepadėjo. Ieškovė paaiškino, jog teismo priteista 300 Lt suma vaiko išlaikymui buvo pervedama bankui, jog būtų padengta paskola, tokiu būdu lėšų vaiko išlaikymui nelikdavo. Atsakovas minėtas aplinkybes patvirtino, t. y. kai mokėjo bankui 410 Lt paskolą, 300 Lt priteisto išlaikymo vaikui nemokėjo. Iš šių aplinkybių matyti, jog šeimos, bei su vaiko slauga susijusius rūpesčius atsakovas paliko ieškovei, todėl pripažintina, jog atsakovas nebuvo lojalus šeimai, bei neteikė moralinės bei materialinės paramos, tokiu būdu kolegija pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovei iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l.143). Atsižvelgiant, į tai, jog byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo specialių žinių, nereikėjo vykti į kitą vietovę, taip pat vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomendacija dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, ieškovės 1408,02 Lt atstovavimo išlaidos mažintinos iki 700 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. V. (a.k. duomenys neskelbtini) atsakovei J. V. (a.k. duomenys neskelbtini) 700 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.