Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo – antstolė G. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

5.1. Pareiškėjo prašymas pagrįstas CPK 144 straipsnio nuostatomis. Be to, vieno prašymo vienetą pareiškėjas pateikė antstolei.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Vykdymo procesas reglamentuotas Civilinio proceso kodekso, kurio XXXI skyriaus detalizuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šiame procese. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėja skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisako patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduoda teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

11. Pažymėtina, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Iš aptartų teisės normų darytina išvada, kad skundą dėl antstolio veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti pats antstolis, t. y. turi būti laikomasi nustatytos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Vieną skundo egzempliorių pateikus teismui, teismas šiuo atveju sprendžia tik prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, nenagrinėdamas skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, nes teismas tik preliminariai gali įvertinti pateikto skundo pagrįstumą.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, vien skundo dėl antstolės veiksmų padavimas negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo t. y. vykdymo veiksmų sustabdymą siejo iki kol bus priimti ir išnagrinėti pareiškėjo pateikti teismuose ieškiniai dėl žalos, padarytos jam tariamai neteisėtais teisėjų ir/ar pareigūnų veiksmais, atlyginimo, taip pat iki įsiteisės EŽTT sprendimas dėl pareiškėjo persekiojimo bei diskriminavimo. Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas V. J. šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde (CPK 178 straipsnis). Apelianto atskirajame skunde iš esmės nurodomos nesusijusios su pareikštu reikalavimu deklaratyvios aplinkybės, kurios neįrodo šios nutarties 12 punkte nurodytų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apelianto teismui pateiktas prašymas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese.

17. Tuo pačiu pažymėtina, jog kaip minėta šios nutarties 10 punkte, CPK 510 straipsnis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūras skundo dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. Būtent, CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar tokių veiksmų neatlikimo ir siekia, jog tuo metu, kai antstolis pats sprendžia skundo dėl jo veiksmų tenkinimo klausimą, t. y. iki antstolio patvarkymo, numatyto CPK 510 straipsnio 3 dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo ar jo persiuntimo apylinkės teismui priėmimo, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra perduotas teismui, šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Taigi, pagal LR CPK 510 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų.

18. Nors šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo paduotas vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, tačiau CPK nenumato galimybės minėtu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (esant įstatyme numatytiems pagrindams) iš esmės neapibrėžtą laikotarpį, kaip kad šiuo atveju prašo pareiškėjas, ir siekiant užtikrinti kitokio, nei skundo dėl antstolės veiksmų, antstolei pateikto procesinio dokumento įvykdymą. Todėl šiuo atveju nei civilinėje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje Liteko nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs antstolei skundą dėl jos veiksmų (neveikimo), pripažintina, jog pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus, nepatenka į CPK numatytų atvejų sąrašą, kuomet teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.