Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-17 · Administracinė byla Nr. I-4072-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
I-4072-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00522-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4072-422/2019Proceso Nr. 3-62-3-00522-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 20.5.1; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2), atsikirtime į skundą (b. l. 186) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų specialios paskirties automobiliais nežmoniškomis sąlygomis. Teigė, kad konvojuojamuose automobiliuose buvo mažai vietos, nes 6 kv. m patalpoje buvo sutalpinami 8-9 asmenys su asmeniniais daiktais, todėl nebuvo pakankamai vietos atsisėti, teko važiuoti stovint. Konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, todėl juose buvo karšta arba šalta, trūko oro, nebuvo įrengti atsarginiai išėjimai. Automobiliuose neįrengti saugos diržai, todėl jautė baimę konvojavimo metu. Tvirtino, kad konvojavimo metu jis nebuvo išleidžiamas į tualetą, todėl buvo priverstas kentėti. Teigė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą žodžiu kreipėsi į konvojaus viršininką, tačiau iš jo buvo tik pasijuokta. Dėl nurodytų atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pažeminimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, reputacijos pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 30 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-19) nurodė, kad pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuojamas 29 kartus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Nurodė, kad visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, konvojuojamiesiems įrengtos sėdimos vietos su atlošais. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveiktos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, kurių metu nenustatyta, kad šių automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojavimui. Konvojavimo automobilių tinkamą techninę būklę patvirtina šių automobilių registracijos liudijimai ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitos. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklėse konvojuojamų asmenų daiktų pervežimas nėra reglamentuotas, taip pat nenumatyta, kad konvojavimo automobiliuose turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėjo, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamą asmenį taikomas tik juos konvojuojant ne specialiais konvojavimo automobiliais, o kitomis transporto priemonėmis. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuomet, kuomet jie yra įrengti. Nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo konvojavimo dokumentuose tokie įrašai yra. Byloje duomenų, kad pareiškėjui konkretaus konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, nėra, šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo. Manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raštu konvojaus viršininkui. Skunde jis nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių, keliamų reikalavimų nepagrindė konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, nepateikė jas pagrindžiančių duomenų. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėjo konvojavimą vykdė tinkamai, pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, jį konvojuojant teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, anot pareiškėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. konvojavimas vyko mažoje, perpildytoje patalpoje, esant netinkamam patalpų vėdinimui ir šildymui, nesant įrengtų saugos diržų, avarinio išėjimo, neleidžiant pareiškėjo į tualetą.

Bylos duomenimis (b. l. 20, 22–109) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų planiniu konvojumi buvo konvojuotas maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius 8 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas 9 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės-Kaunas 3 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Marijampolė-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas 3 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas 4 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Kaunas 2 kartus. Pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: Mercedes Benz ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IVECO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst.Nr. (duomenys neskelbtini)

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei įrengta sėdimų vietų (b. l. 20, 22–109, 172–179).

Pareiškėjas nenurodė konkrečių jo konvojavimo atvejų, kuomet, anot jo, buvo viršytas leistinas konvojuoti nuteistųjų skaičius, byloje duomenų dėl pareiškėjo reikštų pretenzijų dėl per didelio konvojuojamųjų skaičiaus konvojaus pareigūnams, viršininkui ar Viešojo saugumo tarnybai nėra, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus, niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus automobilio kameros ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga.

Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad automobiliuose nebuvo avarinių išėjimų.

Į bylą pateikti įrodymai (automobilių schemos, Techninės apžiūros rezultatų kortelės) (b. l. 111,113,115, 117, 119,131,135, 145, 151, 159, 167, 169,171–179 ) patvirtina, kad automobiliuose, kuriuose buvo konvojuojamas pareiškėjas, įrengti evakuaciniai liukai (žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos), tai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus.

Dėl saugos diržų įrengimo pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, todėl konvojavimo metu būdavo šalta arba karšta, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Iš į bylą pateiktų matavimo protokolų (b. l. 120–129, 132–132, 136–143, 146–149, 152–157, 160–165) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 111,113,115, 117, 119,131,135, 145, 151, 159, 167, 169,171 ) bei VĮ Regitra transporto priemonėms išduoti registracijos pažymėjimai (b. l. 110,112,114,116,118, 130, 134, 144, 150, 158,166, 168, 170) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose, jo nuomone, ventiliacijos ir šildymo sistemos neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai pagrindžia konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad žodžiu ne kartą kreipėsi į konvojaus viršininką dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau iš jo buvo tik pasijuokta.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, jis nenurodė konkrečių kreipimosi į konvojaus viršininkus datų, šių pareigūnų vardų, pavardžių, byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus viršininką konvojavimo metu, ar iš karto po jo (b. l. 20, 22–109) nėra pateikta, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi į pareigūnus dėl netinkamo konvojavimo ir netinkamo jų elgesio, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktą, konvojuojamieji į tualetą vedami jų pačių prašymu. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokio konvojavimo metu nebuvo išleistas į tualetą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovės atstovės į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamieji jų prašymu buvo išvedami į tualetą konvojavimų metu (b. l. 22, 25, 28, 31, 48, 87, 99, 102, 105, 108). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neišleidimo į tualetą konvojavimų metu laikomi nepagrįstais.

Įvertinęs kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė