- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2SP-15502-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08741-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Portugalijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Portugalijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjoi kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį bei joje numatytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis). Taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo patvirtinti jų taikos sutartį, sudarytą 2019 m. balandžio 17 d. Prašomos patvirtinti Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalys sutaria, jog skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola kreditorei Portugalijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra 54 606,10 Eur. Be to, pareiškėjos susitarė, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės 4861,46 Eur palūkanų (Taikos sutartis 2 punktas); kad skolininkė padengs skolą bankiniais pavedimais ar grynaisiais pinigais pagal taikos sutartyje pateiktą grafiką (Taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 3 punkte nurodyta skolos padengimo tvarka ir terminai, pirma įmoka turėjo būti atlikta 2019 m. balandžio 30 d. (skolininkė turėjo sumokėti kreditorei „(duomenys neskelbtini)“ 2500 Eur). Taikos sutarties 4 punkte nustatyta, kad skolininkė, pasirašydama šią taikos sutartį, patvirtina ir sutinka, kad jai pažeidus Sutarties 3 punkte pateiktame mokėjimo grafike nurodytus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi mokėjimo terminai pagal šią taikos sutartį yra suėję ir kreditorė turi teisę reikalauti iš skolininkės visos likusios nesumokėtos skolos pagal Taikos sutartį ir 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos skolos sumos mokėjimo nedelsiant, t. y. nesilaikant taikos sutarties 3 punkte nurodyto grafiko.
Taikos sutartimi jos šalys susitaria dėl ateityje tarp jų galinčio kilti ginčo išsprendimo, todėl teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos turi būti susijusios su ateities įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju prašomoje patvirtinti Taikos sutartyje nurodytos sąlygos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti sumokėjusi 2500 Eur 2019 m. balandžio 30 d.) vykdymo terminas pareiškimo dėl taikos sutarties pateikimo teismui dieną (2019 m. gegužės 20 d.) yra suėjęs, ir teismas negali jos patvirtinti atgaline tvarka (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi pareiškėjos tarpusavio nuolaidų būdu siekia užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, tačiau prašomoje patvirtinti taikos sutartyje yra sąlygų, kurių vykdymo terminas jau yra suėjęs pareiškimo pateikimo teismui metu, o teismo iniciatyva šalių pasirašytos taikos sutarties nuostatos nekeistinos, teismas atsisako patvirtinti pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį.
Pareiškėjoms išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Portugalijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.