Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėliukų) pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys byloje - V. K., D. G., R. S., L. S., G. J., J. S., A. S., N. A. P., M. M., J. S., T. K., N. E. G., S. C., B. K. C., A. G., N. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja akcentuoja, kad ginčo pastatas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. birželio 12 d. raštu Nr. 2D-12820 informavo pareiškėją, kad jos archyvuose nėra duomenų apie 1995-2002 metų laikotarpiu išduotus statybą leidžiančius dokumentus ūkio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), statyti. Taip pat Inspekcija nurodė, kad duomenų apie ginčo statinio statybą nėra dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – „Infostatyba“ sistema). Taip pat pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktais duomenimis, ginčo statinio ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre nėra identifikuotos, taip pat viešose registruose nėra duomenų apie šio statinio savininkus.

4. Pasak pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus duomenimis į skelbimus niekas neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) surašė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu į pareiškėjos apskaitą buvo įtrauktas ūkio pastatas (sandėliukai), esantis prie (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 12 d. raštu Nr. 2D-12820 Inspekcija informavo pareiškėją, kad patikrinusi archyvuose saugomus duomenis, 1995-2002 metų laikotarpiu statybą leidžiančių dokumentų ūkio pastato (sandėliukų), esančio prie (duomenys neskelbtini), statybai Inspekcijos archyvuose nerasta. Taip pat Inspekcija nurodė, kad patikrinus duomenų valdymo sistemų „Avilys“ ir DBSIS bei „Infostatyba“ sistemos duomenis, informacijos dėl ginčo statinio statybos ar savavališkos statybos nerasta. VĮ Registrų centras 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. SP-112097 (4.55 Mr) informavo, kad ginčo statinys Nekilnojamojo turto registre neidentifikuotas, duomenų apie šio statinio savininkus ar naudotojus nėra, archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylose duomenų apie ginčo statinį taip pat nėra.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuotų, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškime nurodytus statinius pripažinti bešeimininkiais ir perduoti juos pareiškėjos nuosavybėn, tarnyba neprieštaraus, kad teismui pateiktas pareiškimas būtų tenkintas.

8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bešeimininkio daikto apibrėžimas – bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Vadovaujantis CK 4.58 straipsnio 1 dalimi, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

10. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčo pastatas į pareiškėjos nebalansinę apskaitą įtrauktas (duomenys neskelbtini) Pastatas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Viešuose valstybės registruose nėra jokių duomenų apie jo galimus savininkus arba teisėtus valdytojus. Galimi pastato savininkai suinteresuoti asmenys V. K., D. G., R. S., L. S., G. J., J. S., A. S., N. A. P., M. M., J. S., T. K., N. E. G., S. C., B. K. C., A. G., N. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teisinių pretenzijų į ginčo pastatą nepareiškė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pastatas priklauso jiems nuosavybės teise. Per visą terminą nuo pastato įtraukimo į apskaitą iki teismo sprendimo priėmimo kiti pastato savininkai ar teisėti valdytojai neatsirado, nors pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susisiekti su galimais turto savininkais.

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastatas yra bešeimininkis kaip tai suprantama pagal CK 4.57 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ūkio pastatas pripažįstamas bešeimininkiu ir perduodamas pareiškėjos nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 537 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti ūkio pastatą (sandėliukus), esantį (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti jį pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.