Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei E. T., trečiajam asmeniui „Swedbank“, akcinei bendrovei, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. T. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.Atsakovė E. T. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams R. T. ir T. T. laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo R. T. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams R. T. ir T. T. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-19 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6555-752/2016 priėmimo.Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove, nuo 2016 m. sausio mėn. ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, vaikų išlaikymo našta tenka vienai atsakovei. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaiką, teismas sprendė, kad iš ieškovo R. T. priteistinas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams R. T. ir T. T..

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų bylos aplinkybių, rėmėsi vien tik atsakovės teiginiais. Atsakovė melagingai nurodo, kad ji viena šiuo metu rūpinasi sūnumis, o ieškovas prie jų išlaikymo neprisideda. Atsakovė su vaikais iš namų išsikraustė 2016 m. sausio 28 d. ir apsigyveno savo giminaitės bute. Iki išsikeliant iš namų atsakovė naudojosi ieškovo banko kortele ir apmokėdavo sūnaus T. darželio paslaugas, už vyresnio sūnaus mokyklą, taip pat visus namo komunalinius mokesčius. Toks buvo bendras šeimos susitarimas. Kuomet atsakovė apsigyveno atskirai, buvo susitarta, kad vaikai vieną savaitę gyvena su ja, kitą su ieškovu. Tuo metu, pas ką yra vaikai, tas jais ir rūpinasi. Ieškovas vaikams perka maistą, prireikus perka mokymuisi reikmenis ir kitus jiems skirtus daiktus. Atitinkamai ir atsakovė, kada vaikai būna su ja, turi jais rūpintis. Pagal tokį tarpusavio susitarimą vaikų išlaikymo našta turi tekti kiekvienam po lygiai. Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas nesirūpina vaikais, nieko neperka ir neprisideda prie jų auklėjimo. Nuo tada, kai atsakovė paliko šeimą, jis sumokėjo už jaunesnio sūnaus T. darželį už vasario mėnesį 89 Eur, kovo mėnesį - 100 Eur, balandžio 22 d. - 80 Eur. Už vyresnio sūnaus R. mokyklą sumokėjo už vasario mėnesį ir kovo mėnesį 80 Eur. Taip pat sumokėjo už prailgintos grupės lankymą už keturis mėnesius 160 Eur. Vaikai lanko mokamą kartingų būrelį nuo 2016 m. kovo mėnesio vieną kartą per savaitę, vienam vaikui reikia mokėti per mėnesį 60 Eur, todėl už abu sumokėjo 120 Eur, už balandžio mėnesį reikėjo mokėti po 80 Eur, viso sumokėjo 160 Eur. Sūnus R. su klase važiuoja į ekskursiją, reikėjo sumokėti 16 Eur, papildomai mokėjo 8 Eur už mėgintuvėlio laboratorinius užsiėmimus. Per tą laiką vaikams papildomai nupirko visus higienos reikmenis (dantų šepetėlius, dantų pastą ir kt.), pižamas, apatinius drabužius, kadangi atsakovė išvykdama juos pasiėmė su savimi. Taip pat pirko rašiklius, kapsules rašymui. Namuose laisvalaikio užsiėmimams nupirko riedlentes, sumokėdamas 60 Eur, nes riedučius atsakovė išsivežė į naują būstą. 2016 m. kovo 10 d. buvo sūnaus T. gimtadienis, ieškovas pirko jam tortą ir kitų vaikams skirtų vaišių, kuriuos nešė į darželį. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai per mėnesį dvi savaites būna pas ieškovą ir dvi savaites su atsakove ir į tai, kad ieškovas nuo 2016 m. sausio 28 d. moka visus mokesčius, susijusius su jų poreikiais, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.Atsakovė E. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas nuo sausio mėnesio neteikė jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir tik sužinojęs apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ėmėsi veiksmų, kad galėtų parodyti, jog už kažką sumokėjo. Ieškovas nuolat reikalauja, kad vaikai pas jį praleistų kuo daugiau laiko, tačiau vaikai pas jį nepraleidžia pusės laiko, kaip kad jis teigia. Buvimas pas ieškovą kenkia vaikų psichologinei būklei, vaikai iš ieškovo grįžta sudirgę, išbalansuoti. Vaikų išlaikymo našta nepasiskirsto lygiomis dalimis, o realiai atsakovei tenka daug didesnė, tiek fiziškai, tiek finansiškai. Ieškovas piktybiškai su atsakove nebendrauja ir neaptaria bendrų vaikams reikalingų išlaikymo sąlygų. Įvertinus tai, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove, atsižvelgiant į ieškovo piktybiškumą ir nenorą geruoju prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, į mokesčių mokėjimą savo nuožiūra, visiškai nederinant su atsakove, taip pat įvertinus nepilnamečių sūnų amžių ir poreikius, ieškovo finansines galimybes, bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovės E. T. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu ir iš ieškovo R. T. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. T. ir T. T. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove E. T., ieškovas nuo 2016 m. sausio mėn. prie vaikų išlaikymo neprisideda, vaikų išlaikymo našta tenka vienai atsakovei, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš ieškovo R. T. priteisė laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams R. T. ir T. T.. Apeliantas (ieškovas) R. T., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad vaikai vieną savaitę gyvena su juo, kitą – su atsakove, todėl vaikų išlaikymo našta turi tekti kiekvienam iš tėvų po lygiai. Tuo metu, pas ką yra vaikai, tas jais ir rūpinasi.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Teismas šeimos bylose gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų bei laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, kurios tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas teismui pateiktame ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečių vaikų R. T. ir T. T. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės E. T. nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Be to, ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė ieškovo R. T. prašymą ir nustatė, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su atsakove – vaikų mama – E. T.. Iš vaikų apklausų protokolų teismas nustatė, kad vaikai yra prisirišę tiek prie tėvo, tiek prie motinos. Nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, vaikai neišreiškė. Tuo tarpu ieškovas R. T. atskirajame skunde teigia, kad nepilnamečiai vaikai R. T. ir T. T. per mėnesį dvi savaites būna pas jį ir dvi savaites pas atsakovę E. T., jis prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl šiuo atveju būtų neteisinga, kad jis dar turi mokėti po 150 Eur už kitas dvi savaites, kai nepilnamečiai vaikai būna pas atsakovę. Iš ieškovo R. T. kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų – sąskaitos išrašo, paslaugų teikimo sutarčių, elektroninio laiško, mokėjimo nurodymo – kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, kadangi apeliantas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka; CPK 314 straipsnis), matyti, jog ieškovas tam tikra dalimi prisideda prie nepilnamečių vaikų T. T. ir R. T. išlaikymo, apmoka išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų mokymusi, būrelių lankymu, ekskursijomis, buities ir higienos reikmenimis ir pan. Atsakovė E. T. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat neneigia aplinkybės, jog ieškovas sumokėjo tam tikrus mokėjimus už nepilnamečius vaikus, t. y. pripažįsta, kad ieškovas tam tikrą išlaikymą teikia. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2016-08-31 nustatė nepilnamečių vaikų R. T. ir T. T. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu R. T. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2016-08-31 sustabdė Kauno apylinkės teismo 2016-04-21 nutarties, kuria iš R. T. nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo byloje priėmimo dienos bei priteisė iš atsakovės E. T. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016-07-27 (nutarties priėmimo dienos) iki 2016-08-31 įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016-07-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios vaikų apklausos metu vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, tokį savo norą iš esmės motyvuodami aplinkybe, jog yra įpratę prie ankstesnių savo gyvenimo ir buities sąlygų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, patikrinę šalių gyvenimo ir buities sąlygas, nurodė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, turi tinkamas ir vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir buities sąlygas, todėl, vykdydami savo tėvų pareigas, gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, rūpintis jų ugdymu, sveikatos priežiūra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog abu nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, šalys yra dirbantys asmenys (ieškovas dirba Vilniuje, atsakovė Kaune), be to, pasibaigus 2016 metų vasaros atostogoms ir vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, situacija gali iš esmės keistis, taip pat į tai, jog šalys yra pateikę sutikimus dėl visų bylos reikalavimų perdavimo teisminei mediacijai, sprendė, kad laikotarpiu nuo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo iki 2016-08-31 būtina laikinai sureguliuoti situaciją, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų – ieškovu R. T., jo gyvenamojoje vietoje. Nors minėta pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, taigi nėra įsiteisėjusi ir nepilnamečių vaikų R. T. ir T. T. laikina gyvenamoji vieta iki šiol nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, tačiau iš joje nustatytų teismo faktinių aplinkybių matyti, jog klausimo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo svarstymo metu vaikai faktiškai gyveno su tėvu (ieškovu), o ne su motina E. T., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios vaikų apklausos metu vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu. Be to, atsakovė E. T., pateikdama atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-07-27 nutarties, nurodė, kad vaikai pagal VTAS patvirtintą tėvų susitarimą vasaros atostogų metu bendrauja su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų po vieną savaitę. Tačiau ieškovas, pasiėmęs vaikus 2016-06-12, atsakovei vaikų iki šiol negrąžino, vienašališkai pranešdamas VTAS, kad vaikai bus perduoti mamai tada, kai patys pageidaus bendrauti su mama. Tokie ieškovo savavališki veiksmai lemia aplinkybę, kad vaikai šiuo metu gyvena pas ieškovą.Tiek ieškovo, tiek atsakovės prašymai dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo rodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nepilnamečių vaikų faktine gyvenamąja vieta nelaiko savo gyvenamosios vietos. Taigi nesant nustatytai nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų (tiek laikinai, tiek nuolatinei), laikino išlaikymo priteisimas iš kito iš tėvų, prieštarautų pagrindiniam šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo principui, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai. Tai reiškia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra tikėtinai pagrįsta, kad atsakovė viena teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o ieškovas nevykdo išlaikymo pareigos ir yra reikalingos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad atsakovė E. T., prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje net nėra pareiškusi materialinio reikalavimo ieškovui dėl išlaikymo iš jo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl nėra ir CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, nepareiškusi reikalavimo ieškovui, nėra tikėtinai jo pagrindus, be to, nesant reikalavimo negali kilti ir jokia grėsmė sprendimo šioje dalyje vykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės E. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiame bylos nagrinėjimo etape atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ir teismui nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (laikinąją ar pastovią), tas tėvas, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.