Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos daliniu sudėjimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Ž. nuteistas už tai, kad laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 38,218 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bei psichotropines medžiagos 0,059 g – 2-CB (4-bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) ir 0,274 g MDMA iki 2011 m. kovo 4 d., kuomet 2,216 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, paėmęs iš laikymo vietos ją nešiojosi su savimi iki 2011 m. kovo 4 d. 7 val. 15 min., kai namo, esančio Molainių g. Nr. 16, Panevėžyje, laiptinėje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu ją surado ir paėmė, o likusią dalį - 36,002 g kanapių ir jų dalių, 0,059 g. 2-CB (4-bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) ir 0,274 g. MDMA - neteisėtai laikė savo namuose adresu Molainių g. 16-5, Panevėžyje, iki 2011 m. kovo 4 d. 9 val. 00 min. jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to jis, nuo nenustatyto laiko neteisėtai, t. y. be atitinkamo leidimo, bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. Ž., laikė savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti savadarbiais šaudmenimis pagamintais iš „D“ ir „K“ grupės žiedinio įskėlimo šovinio, skirto „MC-52-1“ (raidės kirilica) tipo statybiniams-montažiniams pistoletams ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės), kol 2011 m. kovo 04 d. 9 val. 00 min., kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu V. Ž. prašo švelninti bausmę, skiriant kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo manymu, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamo baudžiamojo įstatymo prilaikymo. Skirdamas bausmę, teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų, numatytų Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir, neišnykus teistumui, padarė dvi naujas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas nevertino veikų pobūdžio, jo asmenybės, padarytų nusikalstamų veikų motyvų ir tikslų, neatsižvelgė į pasekmes. Narkotines medžiagas įsigijo išimtinai savo reikmėms, jas vartoti pradėjo iširus šeimai bei atsiradus materialinėms problemoms. Nusikaltimu niekam, išskyrus savo sveikatai, žalos nepadarė. Šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teikia dviems vaikams išlaikymą, rūpinasi tėvais, kurie yra neįgalūs.

Sprendžiant bausmės skyrimą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, teismas, nuteistojo manymu, turėjo patikrinti ar visos rastos kanapės yra narkotinė medžiaga, nes dalis jų yra nuskinta pievoje ir neturi medžiagų, darančių poveikį centrinei nervų sistemai, t.y. negali būti priskirtos narkotinėms medžiagoms. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą kviesti specialistą apklausai dėl rastų medžiagų skirtumų. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai galisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl apeliantas mano, kad, skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d. padarymą, yra pagrindas taikyti BK 61 str. 4 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Bendradarbiavimą išaiškinant nusikalstamą veiką patvirtina tai, kad, valstybinis kaltintojas už šios veikos padarymą siūlė bausti švelniausia sankcijoje numatyta bausme - bauda.

Apeliantas taip pat nesutinka su bausme, skirta už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Skiriant šią bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į jo padarytos veikos pavojingumą, visuomenei kilusią grėsmę. Ginklas yra senas, surūdijęs, jį pirko iš pažįstamo vaikino tik todėl, kad vaikinui labai reikėjo pinigų. Mano, kad jis skirtas šaudyti raketoms. Įgydamas šį ginklą, neturėjo jokio tikslo kada nors jį panaudoti. Minėto ginklo nesinešiojo ir niekada juo nesinaudojo. Jis buvo namuose ir tuomet, kai dėl ankstesnių nusikalstamų veikų namuose buvo daroma krata, tačiau policijos pareigūnai nerado, o jis buvo pamiršęs, kad turi. Ginklas nebuvo reikalingas pagal paskirtį, tai patvirtina aplinkybė, kad kratos metu nebuvo rasta šaudmenų. Todėl, apelianto manymu, pas jį rastas ginklas jokios grėsmės visuomenės saugumui nekėlė ir niekas nuo to nenukentėjo.

Apeliantui kelia abejonių ir paties ginklo priskirimas šaunamiesiems ginklams, kadangi pagal Balistinių tyrimų specialisto išvadą, šis ginklas pritaikytas šaudyti savadarbiais šaudmenimis, pagamintais iš D arba K grupės šovinio skirto statybiniams - montažiniams pistoletams ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio, o pagal „Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą" statybiniai pistoletai, kaip ir kiti panašūs daiktai, skirti ūkiniam, pramoniniam ar techniniam naudojimui, prie šaunamųjų ginklų nepriskiriami. Pirmos instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą, kad būtų apklaustas specialistas, atlikęs šį balistinį tyrimą ir pašalinti visi iškilę neaiškumai. Prašymai, susiję su ekspertų iškvietimu, teismo buvo atmesti nemotyvuotai dėl teisėjos suplanuotų atostogų - todėl teismas taip skubiai ir paskelbė apkaltinantį nuosprendį, neįsigilinęs į prašymų esmę.

Dėl šio ginklo įgijimo ir laikymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių, todėl mano, kad teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, o vadovaujantis BK 61 str. 4 d. yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprasti skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarytų veikų pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra BK 61 str. 4 d. nurodytos sąlygos, teismas gali skirti ir švelnesnę bausmę, nei terminuotas laisvės atėmimas.

Apeliantas mano, kad jo padarytų veikų pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, neatėmus laisvės ir neizoliavus nuo visuomenės, nes paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nutrūktų teigiami socialiniai ryšiai, prarastų darbą, negalėtų padėti savo ligotiems tėvams, prarastų galimybę prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, negalėtų dalyvauti jų auklėjime.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, neginčija ir jų kvalifikacijos pagal BK 259 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., tačiau prašo švelninti paskirtą aiškiai per griežtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimo pagrindai numatyti Baudžiamojo kodekso VII skyriuje, kurio 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinių registrų duomenis V. Ž. yra teistas už tyčinį nusikaltimą (b.l. 106-107). Naujus nusikaltimus nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str.). Tokiu atveju įstatymų leidėjas tipine bausme laiko laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.) ir tik išskirtiniais atvejais už tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama ne laisvės atėmimo, o švelnesnė bausmė.

Kolegija, įvertinusi byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu už nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. Narkotinėmis medžiagomis V. Ž. disponavo praėjus tik metams nuo bausmės atlikimo už analogišką nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą tikslu jas platinti (BK 260 str. 1 d.). Nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Baustas administracine tvarka (b.l. 124-128). Apeliantas neteisėtai laikė net trijų rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Skundžiamame nuosprendyje įvertintas šių medžiagų kiekis: kanapių kiekis net septynis kartus viršija šios medžiagos kiekį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 str. 1 d. Namuose rastų psichotropinių medžiagų kiekiai taip pat yra žymiai didesni, nei 2003 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ nustatyti nedideli jų kiekiai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis kanapės yra skinta pievoje ir neturi medžiagų, darančių poveikį centrinei nervų sistemai, t.y. negali būti priskirtos narkotinėms medžiagoms. Šį nuteistojo argumentą paneigė į posėdį iškviesta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistė D. Daugirdienė, kuri patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta akivaizdžių skirtumų tarp medžiagos, kuri išimta tiesiogiai iš V. Ž. ir medžiagos, kuri rasta pas jį namuose. Atlikusi visus tris reikalingus tyrimus - mikroskopinį, spalvinį ir chromatografinį – specialistė nustatė, kad visuose paketuose tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė. Darbdavio V. Ž. charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, stropus, pareigingas ir lengvai bendraujantis su kolegomis darbuotojas (b.l. 123). Įvertinus minėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kita V. Ž. padaryta veika, numatyta BK 253 str. 1 d., be abejo, yra pavojinga, nes nukreipta į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir apyvartos. Veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), už ją numatytos dviejų rūšių bausmės: areštas arba laisvės atėmimas. Tačiau, skirdamas griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, apylinkės teismas nepakankamai įvertino konkrečios V. Ž. padarytos veikos pavojingumą, tikslą, motyvą bei pasekmes. V. Ž. nurodė, kad prieš daug metų seną ir surūdijusį ginklą pirko už 20 Lt iš žmogaus, kuriam skubiai reikėjo pinigų. Pirkdamas manė, kad jis skirtas raketoms šaudyti. Šiuo ginklu nešaudė, jis užmirštas gulėjo įrankių dėžėje ir tuomet, kai dėl ankstesnių nusikalstamų veikų namuose buvo daroma krata. Pagal specialisto išvadą ginklas pritaikytas šaudyti savadarbiais šaudmenimis, pagamintais iš „D“ arba „K“ grupės žiedinio įskėlimo šovinio, skirto „MC-52-1“ (raidės kirilica) tipo statybiniams-montažiniams pistoletams ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės). Į posėdį iškviestas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistas Ž. Navickas patvirtino byloje pateiktą išvadą, kad tyrimui pateiktas savadarbis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, tačiau tikėtina, kad juo šaudyta nebuvo. Aplinkybę, kad ginklas nebuvo naudojamas patvirtina ir tai, kad kratos metu šaudmenų rasta nebuvo. Minėtos aplinkybės rodo mažesnį V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinus tai, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes (nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt.), kolegija daro išvadą, kad V. Ž. už padarytą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Siekiant teisingos ir BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitinkančios bausmės, skirtina sankcijoje numatyta švelnesnė – arešto bausmė, kurios terminas artimas šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytam vidurkiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.

V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. skirtą bausmę švelninti iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 253 str. 1 d., skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.