Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui, nukentėjusiai V. S., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusių V. S. bei V. S. ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str.5 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojus nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Tenkinti dalinai civiliniai ieškiniai ir nukentėjusiems V. S. ir V. S. :

- iš nuteistojo A. R. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista po 24.136,80 lt neturtinei žalai atlyginti ir po 375 lt. advokato pagalbai apmokėti, o iš ADB „B. d.“ kiekvienam iš jų priteista po 1344,55 lt turtinei žalai ir po 575,47 lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

A. R. pagal BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 21.42 val. kelio K.-Z.-D. 20,900 km., tamsiu paros metu vairuodamas automobilį M. B. v.n (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad "eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo.."; KET 64 punkto reikalavimų nurodymą, kad "vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti", KET 145 punkto reikalavimų nurodymą, kad „prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams"; KET 146 punkto reikalavimų nurodymą, kad "įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms"; KET 153 punkto reikalavimų nurodymą, kad "sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms..", buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis nevykdė šių nurodymų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. S. ir susidūrė su juo. Eismo įvykio metu R. S. žuvo vietoje ir jam konstatuoti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai veide, abiejuose pečiuose, kairėje blauzdoje, krūtinėje, dvi plėštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, keturios muštinės žaizdos nosyje, keturios muštinės žaizdos smakre, abiejose šlaunyse ir dešinėje pėdoje, kraujosruvos kaktos ir kairiojo momens minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kairiajame didžiajame krūtinės raumenyje, krūtinkaulio ir krūtinės kairės pusės 2-7 ir dešinės pusės 3-4 šonkaulių lūžimai, krūtinės kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų plyšimas, širdplėvės, širdies dešinio skilvelio ir kairiojo plaučio plyšimai, abiejų šlaunikaulių lūžiai ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalota automobilio M. B. keleivė G. R., kuriai buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio raktikaulio lūžimas, dešinio blauzdikaulio lūžimas, traiškytos žaizdos dešinės čiurnos srityje, dešinėje pėdoje, dešinės pėdos galinių pirštakaulių trauminė amputacija ir išsivysčiusi antrinė mažakraujystė, galvos smegenų sukrėtimas ir tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Automobilio BMW keleiviui R. P. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, kaktoje, plėštinė žaizda viršutiniame voke, plėštinė kiaurinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies odenos ir junginė žaizda, kaktikaulio kairės pusės lūžimas, dešinio žastikaulio išnirimas su gumburo atskilimu ir išsivystęs trauminės kilmės dešinio peties rezginio uždegimas ir tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų V. ir V. S. skundas tenkinamas, teismo nuosprendis neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.

Nuteistojo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, tenkindamas iki 90.000 lt sumažintą nukentėjusių ieškinį iš dalies, konstatavo, kad nukentėjusiems buvo padaryta 60.000 lt neturtinė žala, tačiau faktiškai jiems atlyginti nutarė ne 60.000 lt dydžio neturtinę žalą, bet 59.424,94 lt (24.136,80+24.136,80 + 575,47+575,47+10.000). Toks skirtumas susidarė dėl to, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavęs, jog ADB „B. d.“ nukentėjusiems turi atlyginti 1726,40 lt, t.y. po 863,20 lt, faktiškai rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kad iš ADB „B. d.“ priteisia po 575,47 lt. Kolegija tai laiko rašymo apsirikimu ir šią nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą ištaiso.

Baudžiamajame procese asmeniui teisę pareikšti civilinį ieškinį suteikia BPK 109 str. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas bei ginamas fizinio ir dvasinio pobūdžio vertybes. Įstatymais nustatyta, kad, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nagrinėjamas taikant BPK nuostatas, o tuomet, kai iškilusių klausimų sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos BPK normoms neprieštaraujančios CPK normos.

Dėl skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., padarymo (nusikalstamos veikos padarymas ir kvalifikavimas neginčijami), kaltu pripažintas apeliantas A. R.. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji V. ir V. S. prašo teismo nepagrįstai sumažintą kiekvienam jų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 45.000 lt. Šis jų prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertinta pinigais. 1975 m. gegužės 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos Nr (75) 7 19 p. suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai įpareigoja asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimo gavimą, ratą nustatyti pagal tai, koks buvo neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdis su mirusiuoju, išsiaiškinant ar jų santykiai iki mirties buvo draugiški, ar jie pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, ar jie buvo emociškai tvirti, nuoširdūs ir artimi. Tokius pat uždavinius šalies teismams kelia ir Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama teisminė praktika (2K-151/2006; 3K-3-351/2007, 2K-853/2007).

CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja neturtinę žalą atlyginti visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis rodo, kad teismas, nurodęs, jog šiomis aplinkybėmis jis ir vadovaujasi, faktiškai tinkamai jų neįvertino ir tokio savo konstatavimo įstatymų nustatyta tvarka nepagrindė.

Tikslus neturtinės žalos įvertinimas pinigais, neįmanomas. Vadinasi, realiai yra neįmanomas ir visiško žalos atlyginimo principo taikymas, todėl negalimumas tiksliai įvertinti neturtinę žalą, įpareigoja teismą siekti kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Būtent todėl, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas ir turi realiai atsižvelgti bei įvertinti nusikalstamos veikos pasekmes, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė – vienturčio nukentėjusiųjų V. ir V. S. sūnaus R. mirtis. Tokia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė yra esminis neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo kriterijus. Dėl autoįvykio metu įvykio vietoje žuvusio vienturčio nukentėjusiųjų sūnaus R. S., su kuriuo abu nukentėjusieji kartu gyveno, su kuriuo abu juos siejo itin artimi santykiai ir itin glaudūs dvasiniai ryšiai, netekimo abiem nukentėjusiems išties buvo sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai, didelis dvasinis sukrėtimas, didelė emocinė depresija. Neginčytinai akivaizdu, kad su žuvusiuoju jie siejo visus savo ateities lūkesčius, tikėjosi iš jo paramos ir pagalbos ne tik ligos atveju, bet ir senatvėje, tad staigi ir netikėta vienintelio sūnaus mirtis jiems tikrai yra labai didelė netektis. Pagal įstatymus, atlyginama gali būti tik tokia žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad, padarytoji žala su nusikalstama veika turi būti susijusi priežastiniu ryšiu. Šiuo konkrečiu atveju, V. ir V. S. turimi dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija yra akivaizdūs ir abejonių nekelia. Kad jie su padaryta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jie neteko vienturčio vaiko, priežastiniu ryšiu yra susiję, abejonių taip pat nėra, tad ir neturtinės žalos padarymo šiems nukentėjusiesiems fakto buvimas akivaizdus.

Teisingumo principas, įpareigodamas kaltininką, asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai, tikrai reikalauja būtinai atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, duodančias galimybę pareikštą ieškinį mažinti, tačiau atsižvelgimas į minėtas aplinkybes negali būti taikomas formaliai, apsiribojant vien tik tokių faktų konstatavimu, nepatvirtintu faktiniais bylos duomenimis ir įstatymo nustatyta tvarka, nemotyvuotai nepagrįstu. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus ne tik į pasekmes, bet ir į kitas bylos aplinkybes bei įvertinus visa tai ateities požiūriu (likę vieni ir ligoti nukentėjusieji patyrė ne tik didelį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją, bet taip pat jie neteko ir jų turėto vienintelio pagalbos ir paramos jiems teikėjo dabar ir senatvėje), akivaizdžiai matyti, kad ne tik A. R. padarytos nusikalstamos veikos padariniai, bet ir kitos bylos faktinės aplinkybės pagrindo sumažinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, kuris po jo sumažinimo pačių nukentėjusiųjų iniciatyva, ir taip nebuvo per didelis, nedavė, tad kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju teisingumo principo reikalavimai pažeisti.

Deklaratyviai konstatavęs, jog civilinio ieškinio nukentėjusiems sumažinimą grindžia nuteistojo ir jo šeimos turtinės padėties pablogėjimu, faktiškai teismas nuosprendyje nei nuteistojo, nei jo šeimos buvusią ir esamą realią turtinę padėtį rodančių, nei josios esminį pablogėjimą grindžiančių duomenų, nenurodė ir motyvuotai nepagrindė, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dienai, t.y. 2006 m. rugsėjo 1 d. SB „P.“, P. kaime, J. rajone nuteistasis A. R., kurio šeimą sudarė jis su žmona ir 2 jų nepilnamečiai vaikai, nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos kaina 5.805 lt., sodo pastatą, kurio vidutinė rinkos kaina 25.291 lt bei kitus statinius, kurių vidutinė rinkos kaina 348 lt, o G. V. g. 26-38, K. – 4 kambarių 77,89 kv.m. butą, kurio vidutinė rinkos vertė 131.923 lt. Tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2006 m. rugsėjo 15 d. apsimestine pirkimo pardavimo sutartimi jis tariamai pardavė visą turėtą turtą SB „P.“, o 2006 m. rugsėjo 27 d. apsimestine pirkimo pardavimo sutartimi jis pardavė ir K. mieste jo turėtą butą (t. 2, b.l. 10-13), tokiu būdu dirbtinai pablogindamas savo turtinę padėtį. 2007 m. rugsėjo 11 d. teismo antstolės turto aprašu visas nuteistojo apsimestinai parduotas turtas yra areštuotas (t.2, b.l. 161-165), o jis ir iki šiol su šeima gyvena bei naudojasi visu tuo turtu. Vadinasi, ši jo turtinę padėtį rodanti sritis, kokia buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, tokia ir išliko. Duomenų apie nuteistojo ir jo šeimos turimą vertingą nekilnojamą turtą, tokio turimo turto vertę, turimas finansines santaupas, byloje iš viso nėra. O ir į bylą pateiktos pažymos apie nuteistojo ir jo žmonos gaunamą atlyginimą liečia tik ganėtinai trumpus laiko tarpus. Nuteistojo A. R. vardu apie gautą atlyginimą išduota pažyma atspindi tik laikotarpį nuo 2007 m. birželio iki 2007 m. rugpjūčio, t.y. parodo jo 3 mėnesius gauto atlyginimo dydį [(2099,71 lt; 2263,03 lt; 2395,75lt) t. 3, b.l. 7]. Nuteistojo teismui pateiktos jo žmonos J. R. vardu išduotos pažymos parodo tik josios nuo 2007 m. kovo iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio [(1149,94 lt; 1258,18 lt; 1322,13 lt; 1292,88 lt; 1574,77 lt; 1121,75 lt) t. 3, b.l. 7] gauto atlyginimo dydį. Duomenų, rodančių, kad nuteistojo žmona dukros priežiūros interesais dirbtų tik puse etato, teismas, tuo pagrindu mažindamas civilinį ieškinį, neturėjo. Minėtos pažymos akivaizdžiai rodo, kad ir teismo nuosprendžio priėmimo metu, nuteistojo gaunamo atlyginimo dydis nebuvo sumažėjęs, jo žmonos 2007 m. kovo – 2007 m. rugpjūčio mėnesiais gautas atlyginimas sumažėjęs nebuvo taip pat, tad teismo konstatavimas, jog nuteistojo finansinė padėtis pablogėjo dėl to, kad jo žmona turėjo pereiti dirbti puse etato, buvo akivaizdžiai deklaratyvus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo pateikta pažyma apie jo žmonos gautą atlyginimą, parodo tik 2 einančius ne iš eilės mėnesius, t.y. 2008 m. rugsėjo ir 2008 m. lapkričio mėnesiais (681,26 lt; ir 553,37 lt) gauto atlyginimo dydžius. Pažyma apie kelių ne iš eilės einančių mėnesių atlyginimo dydžius, nei pagrindo konstatuoti, jog dėl sužalotos dukros slaugymo jo žmona pradėjo dirbti puse etato, nei, kad jo ir jo šeimos finansinė padėtis dėl to stipriai pasunkėjo, taip pat neduoda. Tiesa, dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo nuteistojo nepilnametei dukrai G. iki 2009 m. birželio 12 d. yra konstatuotas vidutinis neįgalumo lygis. Sprendžiant iš Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzijos turinio, už nuteistojo dukros G. operacijas ir gydymą, kuris truko nuo 2006 m. rugsėjo 16 d. iki 2007 m. balandžio 25 d., apmokėjo Valstybinė ligonių kasa. Jokie kiti konkretūs faktiniai duomenys nei kitų išlaidų, susijusių su dukros G. gydymu ir priežiūra buvimo, nei konkretaus turėtų kitų tokių išlaidų dydžio, nepagrindžia. Nepagrindžia faktiniai duomenys ir jokių būsimų mokamų operacijų dukrai buvimo bei jų įkainių. Vadinasi, tiek teismo konstatavimas, jog pagrindą mažinti civilinio ieškinio dydį duoda nuteistojo turtinė padėtis, pablogėjusi dėl jo dukrai padarytų sužalojimų, tiek ir teismo konstatavimas, kad turtinė padėtis pasunkėjo ir dėl to, kad jo žmona pradėjo dirbti puse etato, deklaratyvūs ir pagrindo civilinio ieškinio mažinimui, neduoda.

CK 15 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja konkrečioje situacijoje asmens atliktus veiksmus vertinti, taikant racionalaus, protingo asmens elgesio etaloną. Automobilio vairavimas laikomas ganėtinai rizikinga veikla, todėl automobilis ir priskiriamas didesnio pavojaus šaltinių grupei. Vadinasi, vairuodamas automobilį, asmuo turi būti itin atidus, apdairus ir rūpestingas. Jis privalo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams ir ... atsižvelgti į ... eismo sąlygas. Duomenys byloje rodo, kad nuteistasis A. R. buvo labai neatidus. Jis grubiai pažeidė nemažai KET reikalavimų: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo; nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivio saugumui užtikrinti; prieš keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas bei įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu; nedavė kelio (nepraleido) juo važiavusiai žuvusio R. S. vairuojamai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Minėtų būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas buvo grubus ir to pasėkoje žuvo nukentėjusiųjų V. ir V. S. sūnus. Nukentėjusieji dėl to ne tik patyrė, bet ir iki šiol patiria besitęsiantį stresą. Nukentėjusiai V. S. po įvykio diagnozuota ūmi situacinė reakcija. Dėl jos ji lankėsi ir psichikos sveikatos centre. Abiem nukentėjusiems taip pat konstatuoti ir dažni jų senų sveikatos negalavimų paūmėjimai. Neturtinė žala nukentėjusiems padaryta šiurkščiai ir sąmoningai nesilaikant KET reikalavimų, nes, vairuodamas transporto priemonę ir grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, nuteistasis nebuvo nei apdairus, nei rūpestingas, nei atidus. 2007 m. sausio 25 d. (t. 1, b.l. 53-78), patikslintu 2007 m. rugsėjo 7 d. (t.2, b.l. 91-97) civiliniais ieškiniais nukentėjusieji V. ir V. S. tokiais veiksmais jiems padarytą neturtinę žalą vertino 300.000 lt. Pradėję duoti parodymus 2008 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje jie šioje dalyje pateiktą ieškinį sumažino iki 200.000 lt.(t.3, b.l. 115), o tos pačios dienos jų apklausos pabaigoje, sumažino jį iki 90.000 lt (t.3, b.l. 117). Teismų formuojama praktika rodo, kad ne tik 60.000 lt, bet ir 90.000 lt bei dar didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti teismai priteisia neatsargaus sveikatos sužalojimo bylose, (2K-114/2008; 2K-228-2007) tad, kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų iki 90.000 lt sumažintas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir nėra pernelyg didelis bylose, susijusiose su neatsargiu gyvybės atėmimu. Vadinasi, mažindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį teismas pažeidė ir protingumo principą.

Neduoda pagrindo civilinio ieškinio mažinimui ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvai apie žuvusiojo R. S. kaltę jam taip pat pažeidus KET reikalavimus. Teismo ekspertų ir specialistų išvadų aktais tikrai konstatuota, kad KET pažeidė ir žuvusysis, važiuodamas žymiai viršytu, nei kad leidžiama, greičiu, bei, kad, važiuodamas 100 km/h greičiu ir laiku pradėjęs stabdyti, jis tokių pasekmių galėjo išvengti, tačiau konstatuota ir tai, kad patį eismo įvykį ir kilusias pasekmes nulėmė ne minėtas žuvusiojo R. S. padarytas KET pažeidimas (važiavimas didesniu, nei 100 km/h, t.y. apie 145 km/h greičiu), bet nusikalstami nuteistojo A. R. veiksmai, kuriais jis, vairuojamu automobiliu apsisukdamas, įvažiavo į priešingos krypties važiuojamąją kelio dalį ir sudarė kliūtį artėjančiam žuvusio R. S. vairuojamam automobiliui, tad būtent nuteistojo R. R. didelis neatsargumas, jo nedėmesingumas ir nulėmė tokią įvykio eigą bei tokius kilusius padarinius. Nutaręs pakeisti važiavimo kryptį ir apsisukdamas bei įvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, apeliantas turėjo būti itin atsargus ir itin dėmesingas. Jis privalėjo praleisti jo pamatytą ją atvažiuojančią transporto priemonę, bet to nepadarė, todėl pagrindo dėl šio autoįvykio konstatuoti abipusę kaltę ir mažinti civilinio ieškinio dydį, taip pat nėra. Tai rodo, jog nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Minėtų faktinių duomenų visuma rodo, kad šioje civilinio ieškinio priteisimo dalyje teismo nuosprendis yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas, todėl dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas. Neturtinės žalos dydis nuo 60.000 lt didinamas iki 90.000 lt. 1.726, 40 lt. (863,20+863,20 ) neturtinės žalos nukentėjusiems turi atlyginti draudimo bendrovė „B. d.“, 10.000 lt nuteistasis atlygino jiems laisvanoriškai pats, tad neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiems V. ir V. S. iš jo priteistini 78.273,60 lt, t.y. po 39.136,80 lt kiekvienam.

Nukentėjusieji pagal pateiktus kvitus advokatui už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 300 lt (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (----), o už jų atstovavimą apeliacinio skundo nagrinėjimo metu 800 lt (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (-----, tad advokato pagalbai apmokėti išleista 1100 lt suma išieškotina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 4 p.;

nutaria:

Nukentėjusių V. S. ir V. S. apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jo priteisimo dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti.

Nukentėjusiems V. S. ir V. S. nustatytą neturtinės žalos dydį nuo 60.000 lt padidinti iki 90. 000 lt ir iš nuteistojo A. R. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiems priteisti po 39.136,80 lt kiekvienam.

Ištaisyti teismo nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje iš ADB „B. d.“ įrašytos priteistos „575,47 lt „sumos įrašyti „863,20 lt.“ sumą.

Išieškoti iš nuteistojo A. R. nukentėjusių V. ir V. S. naudai 1100 lt sumokėtus advokatui už pagalbos teikimą.

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.