- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-20
- Bylos Nr.
- A-143-109-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Palink“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Palink“, apeliantas) skundu (b. l. 9 – 12, 5 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba) 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 3K07/304, kuriuo UAB „Palink“ paskirta 3 000 Lt bauda.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu nutarimu taikė ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Kadangi jau ne pirmus metus verčiasi tabako gaminių mažmenine prekyba, todėl yra susipažinęs su galimomis sankcijomis už Tabako kontrolės įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ir kitų teisės aktų pažeidimus ir visada stengiasi, kad jo darbuotojai nepažeistų teisės normų nustatytų reikalavimų: priimdamas į darbą naujus kasininkus – pardavėjus apmoko juos tabako pardavimo tvarkos, griežtai draudžia parduoti tabako gaminius nepilnamečiams, pasirašytinai supažindina su tabako gaminių pardavimo tvarka, kiekvieną kasininką – pardavėją pasirašytinai supažindina su atsakomybe dėl tabako pardavimo nepilnamečiams, vykdo patikrinimus, kaip kasininkai – pardavėjai laikosi draudimo neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir kt. Todėl šiuo atveju jo kaltės dėl padaryto pažeidimo nėra. Pagrindinį objektyviąją nusižengimo pusę apibūdinantį elementą – veiką (šiuo atveju tabako gaminių pardavimą nepilnamečiui), padarė kasininkė –pardavėja S. G. Jis pats neatliko jokios draudžiamos veikos, o stengėsi, kad tokia veika nebūtų atlikta. Už vieną ir tą pačią nusižengimo sudėtį paskirtos dvi nuobaudos, t. y. UAB „Palink“ ir kasininkei – pardavėjai. Tai laikytina baudimu du kartus už tą patį nusižengimą, kadangi nusižengimą, kuriame yra visi ATPK 185² straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementai, padarė nurodyta kasininkė – pardavėja. Todėl už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, jam nepagrįstai paskirta bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 52 – 54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motyvai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepaneigia Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo fakto. Remdamasis Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2 – ojo policijos komisariato 2007 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 42-1-S-5237 perduota medžiaga, nustatė, kad 2007 m. spalio 25 d. 13:14:39 val. pareiškėjui priklausančiame prekybos centre „Iki“ Šiauliuose, Gardino g. 2, kasininkė – pardavėja S. G. už 4,29 Lt pardavė vieną pakelį cigarečių „LM“ nepilnamečiui O. M. Tabako gaminių pardavimo nepilnamečiui faktą patvirtina 2007 m. spalio 25 d. kasos kvitas, kasininkės – pardavėjos S. G. ir nepilnamečio cigarečių pirkėjo O. M. rašytiniai paaiškinimai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas. Pareiškėjo motyvai, kad jo veikoje nėra kaltės, yra atmestini, nes pareiškėjas, kaip licencijos verstis tabako verslu turėtojas, atsako už licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir šiuos teisės aktų reikalavimus pažeidė. Kasininkė – pardavėja S. G. buvo nubausta pagal ATPK, o pareiškėjas – pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn buvo patraukti du skirtingi asmenys – fizinis asmuo S. G. ir juridinis asmuo UAB „Palink“, todėl dvigubo nebaudžiamumo principas nebuvo pažeistas. Juridinio asmens atstovo ar darbuotojo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas (Tabako kontrolės įstatymo 25 str.) neturi reikšmės ir neatleidžia paties juridinio asmens nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-39/2005.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 106 – 109) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 3K07/304, kuriuo UAB „Palink“ paskirta 3 000 Lt bauda, ir paskyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintų Tabako gaminių pardavimo taisyklių 8.3 punktu ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 28 punktu. Teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčija pažeidimo faktą, nes nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, kadangi šiuo atveju tabako gaminį nepilnamečiui pardavė kasininkė – pardavėja, kuri veikė UAB „Palink“ vardu, o pats pareiškėjas neatliko jokios draudžiamos veikos. Teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus, nes faktas, kad tabako gaminius pardavė kasininkė – pardavėja, neatleidžia UAB „Palink“ nuo atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus. Pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys UAB „Palink“ darbuotojai veikia bendrovės vardu, todėl UAB „Palink“, kaip mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojai, užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtų nuostatų pažeidimus. Į įstatymo pažeidimo priežastis, esant tokiam pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Kai kyla abejonių, kad perkantis tabako gaminius asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio asmens pareikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. UAB „Palink“ šios įstatymo numatytos pareigos neįvykdė. Tai įrodyta byloje esančia medžiaga. Teismas pabrėžė, kad dvigubo nebaudžiamumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, nes UAB „Palink“ buvo nubausta už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą kaip juridinis asmuo, o kasininkė – pardavėja S. G. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 185² straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už tabako gaminių pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nesilaikant įstatymuose nustatytų apribojimų, kaip fizinis asmuo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto, Tabako gaminių pardavimo taisyklių 8.3 punkto ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 28 punkto reikalavimus, todėl jis nubaustas pagrįstai, o skundžiamas atsakovo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies nuostatas, Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas dėl sankcijų proporcingumo, adekvatumo, taip pat į tai, kad pareiškėjo darbuotoja pardavė vieną pakelį cigarečių nepilnamečiui, o šis tabako gaminių kiekis laikytinas nedideliu, kad pareiškėjas nevengė atsakomybės ir nekliudė nustatyti bei tirti pažeidimą, organizuoja specialius mokymus Tabako ir alkoholio skyriaus darbuotojams, taip stengdamasis, kad darbuotojai laikytųsi numatytų įstatymų reikalavimų, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas pažeidžia pakartotinai, padarė išvadą, kad atsakovo nutarimas gali būti keistinas ir paskirta mažesnė bauda nei sankcijoje numatytas baudos minimumas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad Tabako kontrolės įstatymo tikslai bus pasiekti paskyrus UAB „Palink“ už padarytą pažeidimą mažesnę baudą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 112 – 116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta ekonominė sankcija gali būti skiriama tik esant objektyviajai ir subjektyviajai pažeidimo pusei, tarp jų ir pažeidėjo kaltei, todėl nepagrįsta teismo pozicija, jog ekonominei sankcijai paskirti už šio įstatymo pažeidimą nereikia įrodyti pažeidėjo kaltės ir užtenka vien pažeidimo fakto. Tai patvirtina Tabako kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 5 punktas.
2. Kadangi Tabako kontrolės įstatymas nenumato kaltės sąvokos ir rūšių, vertinant šiame įstatyme numatytos elgesio taisyklės pažeidimą ir taikant atsakomybę, turi būti atsižvelgiama į ATPK numatytą kaltės sąvoką ir rūšis (ATPK 10, 11 str.). Jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią kasininkės – pardavėjos padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn, nes jo veikoje nėra kaltės. Tai patvirtina Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo išvados.
3. Teismas neišsprendė žyminio mokesčio priteisimo klausimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 87 str. 5 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121 – 123) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliantas, kuris yra licencijos verstis tabako verslu turėtojas, atsako už licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, o šiuo atveju jis šių teisės aktų reikalavimus pažeidė. Juridiniai asmenys vykdo veiklą per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiančios veikos sąlygoja ir juridinio asmens atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).
2. Apeliantas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pareiga iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, o nepateikus – neparduoti tabako gaminių, todėl pažeidė nustatytą draudimą. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto dispozicijoje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl atsakomybei atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto. Šiuo atveju kaltė grindžiama priekaištu juridiniam asmeniui, kad jis elgėsi neteisėtai, pažeisdamas teisės normų ginamas vertybes.
3. Atsižvelgta į padaryto pažeidimo subjektyviąją pusę individualizuojant ekonominę sankciją.
Šalies argumentai
4. Apelianto nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas susijęs su Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies taikymu.
5. Apeliantas nepagrįstai pažeidimo sudėtį aiškina remdamasis fiziniams asmenims taikomo ATPK nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškėjui priklausančiame prekybos centre „Iki“ nepilnamečiui O. M. pardavėjos S. G. buvo parduotas vienas pakelis cigarečių „LM“. Pareiškėjas šios faktinės bylos aplinkybės iš esmės neginčija, todėl ji laikytina nustatyta šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą (2005-11-15 įstatymo Nr. X-390 redakcija) ir 26 straipsnio 7 dalį (2006-06-15 įstatymo Nr. X-699 redakcija), tai yra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją – baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba tabako gaminiais.
Tabako kontrolės 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda.
Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymas yra tarpusavyje susijęs. O tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu.
Kolegija pažymi, kad bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju aukščiau nurodyta tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintėlis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati.
Tabako kontrolės 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad tabako gaminių pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Aiškinant šią teisės normą, konstatuotina, kad ji yra skirta užtikrinti minėto (Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Todėl konstatuotina, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių pardavėjas (pareiškėjas). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.