Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui L. Š., ieškovo atstovui adv. Tomui Šedbarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.), tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir VĮ Registrų centrui, atstovaujamam VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo ir įregistravimo be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai, teismo šaukimas įteiktas 2015-10-20 per antstolį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo L. Š., ieškovų atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovams L. Š. ir A. Š. bei atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini)., kurio plotas 6,0900 ha, įregistruotas 2005-11-30 Nekilnojamojo turto registre 2005-11-22 apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-21394 pagrindu. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 37950/60900 dalys, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise - 22950/60900 dalys minėto žemės sklypo. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai neatlikti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p.). Taip pat parengiamas žemės sklypo planas, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 12 d., 8 str. 3 d. 5 p.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 32.1.1 p. nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Nuostatų 32.1.1.4 p.). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „D. N. turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės), 25 p. ir 29.7 p. p. taip pat nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu taip pat parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi (Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu) (Nuostatų 32.1.8 p.). Nuostatų 36 p. ir Taisyklių 48 p. nustatyta, kad iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų atskirame lape parengiamas žemės sklypo planas. Reikalavimai, pagal kuriuos sudaromas žemės sklypo planas, ir reikalavimai jo turiniui nustatyti Nuostatų 35-37 p. ir Taisyklių 48-53 p. Taisyklių 53.6.5 p. nurodyta, jog žemės sklypo savininkas (naudotojas) turi pasirašyti žemės sklypo plane, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu.

Ieškovai nurodė, kad jie siekia atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. S., todėl tuo tikslu reikia parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau jis negali būti rengiamas dėl leistiną paklaidą viršijančio faktinio ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto žemės sklypo ploto skirtumo. Žemės įstatymo 2 str. 15 p. nustato, jog tais atvejais kai bendrasavininkai ketina atidalinti jiems priklausančias minėto žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią teisę jie gali realizuoti tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieš rengiant atidalijimo projektą bendrasavininkai turi atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovai, siekdami atsidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, užsakė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geovisata“. Ieškovas L. Š. 2014-09-18 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Kunos k., kadastro duomenų nustatymo, kurį su UAB „Geovisata“ parengtu žemės sklypo situaciniu brėžiniu išnagrinėjęs Skyrius nustatė, kad minėto žemės sklypo ribos (nežymiai pakitę linijų ilgiai) skiriasi; žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo konfigūracija atitinka faktinį naudojimą; atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus plotas yra 5,6337 ha (juridinis plotas 6,0900 ha), žemės sklypo ploto trūkumas yra 0,4563 ha. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius nekilnojamųjų turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylų rengimo darbus leido tęsti.

Prašymą dėl kadastrinių matavimų plano suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nuostatų 64 ir 65 p. komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų. Nuostatų 67 p. nurodyta, jog tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2015-02-18 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 48KAM-14833 matyti, kad patikrinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatytas vienintelis trūkumas, jog kadastro byla neatitinka Taisyklių 16.1 p. ir Nuostatų 32.1.1. p. reikalavimų, t. y. žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra atsakovo V. S., kaip sklypo bendraturčio, parašo, kitų trūkumų ar pažeidimų nenustatyta.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 str. 1 d.: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 str. nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovui, kuris nesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir kadastrinių matavimų plano, tenka pareiga įrodyti, jog jo atsisakymas yra pagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).

Kaip matyti iš UAB „Geovisata“ parengtos kadastro duomenų bylos, atsakovas, remiantis Nuostatų 32.1.1.2. p., 2014-07-10 kvietimu Nr. K-2014-403 buvo kviestas dalyvauti ženklinant ginčo žemės sklypą bei atliekant kadastrinius matavimus, tačiau V. S. nurodytu laiku neatvyko ir nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Atsakovui neatvykus į žemės sklypo ženklinimą bei nedalyvavus kadastriniuose matavimuose, jam 2014-08-12 pranešimu Nr. P-2014-215 buvo išsiųstos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano ištraukos kopijos bei nustatytas 30 d. terminas nuo pranešimo gavimo pastaboms dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pateikti. Nuostatų 32.1.1.3. p. numatyta, jog jei kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Šios nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų savininkams. Atsakovui minėtas pranešimas su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano ištraukos kopijomis buvo įteiktas 2014-08-14, tačiau jis per 30 dienų nuo pranešimo gavimo pastabų dėl kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepateikė. Atsakovas taip pat visiškai nesidomėjo bylos eiga, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė visiškai jokių savo atsisakymo su ieškovų reikalavimai priežasčių ir motyvų, taip pat nenurodė jokių motyvų ir aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovų parengta kadastrinių matavimų byla daro neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, juo labiau, kad ginčo, jog ieškovų parengta kadastrinių matavimų byla atitinka Nuostatų ir Taisyklių reikalavimus, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovo V. S. atsisakymas (nesutikimas) pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo plane, yra nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas, todėl tenkintinas ieškovų reikalavimas pripažinti jų teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl UAB „Geovisata“ parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Kunos k., kadastro duomenų bylos suderinimo be atsakovo sutikimo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo turto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Kadastro įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kai keičiami Nuostatų 84¹1.1.1.2 p. nurodyti duomenys, kartu su prašymu turi būti pateikiami kadastro duomenų pakeitimą patvirtinantys dokumentai, šiuo atveju - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas, ir teisės aktų nustatyta tvarka parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuostatų 67 p. numatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrina žemėtvarkos skyrius ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 88 p. įpareigoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus ir jeigu pateiktieji dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti bei nenustatoma Kadastro įstatymo 14 str. nurodytų aplinkybių, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar atitinkamai juos pakeičia (Kadastro įstatymo 13 str., Nuostatų 90 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų bylą suderinus su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriumi, ji turės būti įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, į tai, kad prašymą pakeisti kadastro duomenis turi pasirašyti ir pateikti visi daikto savininkai, o atsakovui nesutinkant pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano ir savo atsisakymo niekaip nemotyvuojant ir nepagrindžiant, tenkintinas ieškovų reikalavimas įregistruoti kadastro duomenų bylą nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio V. S. sutikimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai sumokėjo 31,00 € žyminio mokesčio, 24,20 € antstolei N. L. už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Be to, ieškovai sumokėjo advokatui 592,00 € už ieškinio parengimą bei 127,05 € už pasirengimą ir atstovavimą posėdyje, kurie iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, priimtu 2004-04-02, numatytus maksimalus dydžius, todėl galėtų būti priteistos iš atsakovo. Kita vertus, 719,05 € išlaidos už ieškinio parengimą, pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsispindinčios 2015-08-03 ir 2015-10-13 PVM sąskaitose – faktūrose, 2015-09-08 sąskaitos išraše bei 2015-10-13 Pinigų priėmimo kvite, vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., 2 d., priteistinos iš atsakovo ieškovams ne pilna apimtimi, kadangi: jokių kitų procesinių dokumentų, išskyrus ieškinį, ieškovai į bylą nepateikė; byloje vyko viso tik du posėdžiai, kurių vienas truko 10 min., o kitas 5 min. Teismo manymu, ieškovai taip pat neįrodė, kad patirtų išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dydis atitinka protingumo reikalavimą. Iš pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų (ieškovų atstovas nurodė, kad bylai ruošėsi 1,40 val., nes 2015-10-13 teismo posėdis truko 10 min., viso - 1,50 val.) ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Tokiu būdu, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovams priteistina 31,00 € žyminio mokesčio, 24,20 € antstolei N. L. už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui bei 600,00 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 655,20 €. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteisina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 263, 265, 270, teismas

nusprendė:

I. L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui V. S. (V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. sav., Riešės sen., Kunos k.), tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir VĮ Registrų centrui, atstovaujamam VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, tenkinti.

Pripažinti L. Š. ir A. Š. teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl UAB „Geovisata“ parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Kunos k., kadastro duomenų bylos suderinimo be bendraturčio V. S. (V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini).) sutikimo.

Pripažinti L. Š. ir A. Š. teisę kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl UAB „Geovisata“ parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų bylos įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio V. S. (V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. sav., Riešės sen., Kunos k.) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovų L. Š. ir A. Š. naudai 655,20 € (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.