- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1789-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16914-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, N. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. Š. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. Š. (A. S.) pareiškimą dėl asmens pripažinimo mirusiu; suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija, N. Š. (N. S.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas suinteresuotą asmenį N. Š. pripažinti mirusia. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina N. Š. 2009 m. liepos 7 d. išvyko traukiniu Vilnius-Sankt Peterburgas, 2009 m. liepos 10 d. atvyko į Sankt Peterburgą ir dingo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, grąžino pareiškėjui žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 25 straipsnio 1 dalį, nagrinėti bylas dėl pripažinimo nežinia kur esančiu ir paskelbimo mirusiu arba mirties fakto nustatymo kompetentingos įstaigos tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu asmuo buvo tuo metu, kai jis paskutinėmis žiniomis buvo gyvas. Šioje byloje teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie prašomo pripažinti mirusiu suinteresuoto asmens N. Š. pilietybę. Pareiškėjo atstovas advokatas A. Š. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir termino trūkumams pašalinti pratęsimo, kuriame nurodė, kad N. Š. buvo Rusijos pilietė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad netikslinga pratęsti pareiškėjui terminą trūkumams šalinti, nes analizuojamu atveju prašymas pripažinti asmenį mirusiu teismingas Rusijos Federacijos teismui (Sutarties 25 straipsnio 1 dalis). Į bylą nepateikta duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas neturi galimybės kreiptis su tokiu reikalavimu į Rusijos Federacijos teismą. Teismas sprendė, kad pareiškimas pareikštas nesilaikant teismingumo taisyklių, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pareiškėjui grąžino sumokėtą 42 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bylos teismingumą rėmėsi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 25 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bylos dėl pripažinimo nežinia kur esančiu ir paskelbimo mirusiu arba mirties fakto nustatymo teismingos tos šalies teismams, kurios piliečiu asmuo buvo tuo metu, kai jis paskutinėmis žiniomis buvo gyvas. Tačiau teismas neatsižvelgė į Sutarties to paties 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą, kad bylą gali nagrinėti ir kitos Susitariančiosios Šalies įstaigos, jei tokį prašymą pateikia jos teritorijoje gyvenantys asmenys, jeigu jų teisės ir interesai yra pagrįsti šios Susitariančiosios Šalies įstatymais. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina, kurią siekia paskelbti mirusia, nors ir buvo Rusijos pilietė, tačiau gimė ir nuolat gyveno Lietuvoje, neturėjo Rusijoje gyvenamosios vietos. Pareiškėjas yra Lietuvos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jo motinos ir tėvo santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjo motinai priteista 23 730 Lt ( 6 872,68 Eur) piniginė kompensacija. Pareiškėjas siekia priimti motinos palikimą (teismo priteistą kompensaciją), motiną paskelbus mirusia. Paveldėjimo teisė yra grindžiama Lietuvos įstatymais. Dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo tvirtinimu, šiuo atveju taikytina Sutarties 25 straipsnio 2 dalis ir byla teisminga Lietuvos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Atskirajame skunde keliamas ginčo teismingumo klausimas: ginčas teismingas Lietuvos Respublikos ar Rusijos Federacijos teismui.
Teismingumo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar yra galiojanti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai. Jeigu tokia sutartis yra galiojanti, tai turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (LR Civilinio proceso kodekso 784, 785 straipsniai).
Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kurios 25 straipsnis reglamentuoja teismingumą bylų dėl pripažinimo nežinia kur esančiu, paskelbimo mirusiu ir mirties fakto nustatymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal bendrą taisyklę tokio pobūdžio bylos teismingos tos šalies teismams, kurios piliečiu asmuo buvo tuo metu, kai jis paskutinėmis žiniomis buvo gyvas (Sutarties 25 straipsnio 1 dalis). Tačiau Sutarties 25 straipsnio 2 dalis nustato išlygą iš bendros taisyklės – vietos Susitariančiosios Šalies įstaigos gali pripažinti kitos Susitariančiosios Šalies pilietį nežinia kur esančiu arba mirusiu, taip pat nustatyti jo mirties faktą, prašant jos teritorijoje gyvenantiems asmenims, jeigu jų teisės ir interesai yra pagrįsti šios Susitariančiosios Šalies įstatymais.
Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl N. Š. paskelbimo mirusia padavė jos sūnus, esantis Lietuvos Respublikos piliečiu, turintis gyvenamąją vietą Lietuvoje, siekiantis įgyvendinti paveldėjimo teisę, reglamentuojamą Lietuvos įstatymų, į motinos palikimą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos, leidžiančios taikyti Sutarties 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą ir A. Š. pareiškimą dėl jo motinos N. Š. paskelbimo mirusia nagrinėti Lietuvos teisme, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko buvo netinkamai išspręsta pareiškimo priėmimo klausimas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.