Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidau reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-10-20 sprendimo nerekomenduoti išduoti pareiškėjui siuntimo mokytis Lietuvos policijos mokykloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas su 2016-07-08 prašymu (gautas 2016-07-13 reg. Nr. 30-9-39522) kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą (b. l. 39).

Departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos direktorius Tarnybiniame pranešime „Dėl siuntimo išdavimo K. B., pageidaujančiam mokytis Lietuvos policijos mokykloje“ Policijos generalinio komisaro pavaduotojui, siūlė nerekomenduoti išduoti K Bartkevičiui siuntimo mokytis Lietuvos policijos mokykloje (b. l. 42, 43).

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro, matyti, kad pareiškėjas padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus: 1) 2010-06-19 būdamas girtas (1,04 promilės) įžeidžiamai kabinėjosi prie kito asmens, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus (paskirta nuobauda – įspėjimas); 2) 2012-11-20 viršijo greitį 25 km/h ir padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (paskirta nuobauda – bauda 15 Eur); 3) 2012-11-28 apšviestame kelio ruože ėjo kelkraščiu transporto priemonių važiavimo kryptimi ir padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (paskirta nuobauda – bauda 2 Eur); 4) 2014-04-19 vairavo transporto priemonę, kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra (paskirta nuobauda – 15 Eur) (b. l. 44–46).

Pareiškėjo atžvilgiu 2010-05-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00572-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti su asmenimis dėl seksualinės orientacijos. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. B., A. U. ir R. P. 2010-05-05 apie 04.00 val. viešoje vietoje ant viaduko esančio Dariaus ir Girėno gatvėje virš H. Manto gatvės Klaipėdoje iškabino plakatą su užrašu „05.08 Gėjai nepraeis“. <...> Klaipėdos AVPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas Saulius Aleknavičius tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-05-05 apie 4.00 val. dirbant pastebėjo, kaip trys jaunuoliai ant geležinkelio viaduko kabino plakatą. Įteikus pranešimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį K. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su draugais A. ir R. padarė plakatą. Jie visi bendraminčiai ir jiems kilo mintis padaryti plakatą ir pakabinti viešoje vietoje. Plakatu jie siekė išreikšti savo pilietinę poziciją prieš homoseksualių santykių propagavimą viešoje vietoje. Jie nepritaria tokiai propagandai ir nepritaria santykių viešinimui. Plakatu siekė, kad kiti žmonės pamatę išreikštų savo nuomonę. Plakatą kabino anksti ryte ir ant viaduko, nes tai patogi vieta, kad kuo daugiau žmonių pamatytų. Užrašas reiškia, kad jam netinka kišama nuomonė, kad tai natūralu ir sveika. Plakatu nesiekė įžeisti, kurstyti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Įteikus pranešimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad plakatu norėjo išreikšti savo nuomonę, kad nepritaria gėjų paradui Vilniuje, kuris turėjo įvykti 2010-05-08. Šiam paradui nepritaria, nes nepritaria gėjų gyvenimo būdui ir viešam savo pažiūrų demonstravimui (b. l. 48).

Pažymėtina, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Teisės aktais gali būti nustatyti ir specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje -­ specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai; taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla ir specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.

Stojančiajam į vidaus tarnybą asmeniui Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatytas reikalavimas, susijęs su stojančiojo reputacija, t. y. pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų patikrintų pretenduojantį asmenį kompromituojančių duomenų.

Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra padaręs administracinius teisės pažeidimus: 1) 2010-06-19 būdamas girtas (1,04 promilės) įžeidžiamai kabinėjosi prie kito asmens, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus (paskirta nuobauda – įspėjimas); 2) 2012-11-20 viršijo greitį 25 km/h ir padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (paskirta nuobauda – bauda 15 Eur); 3) 2012-11-28 apšviestame kelio ruože ėjo kelkraščiu transporto priemonių važiavimo kryptimi ir padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (paskirta nuobauda – bauda 2 Eur); 4) 2014-04-19 vairavo transporto priemonę, kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra (paskirta nuobauda – 15 Eur) (b. l. 44–46). Taigi, pagal savo pobūdį visi padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra tyčiniai. Administracinės teisės pažeidimas, padarytas 2010-06-01, apsvaigus nuo alkoholio – konstatuota, kad pareiškėjas įžeidžiamai kabinėjosi prie kito asmens. Tokio pobūdžio pažeidimas parodo pareiškėjo nuostatas, kurios yra priešingos bendriems moralės principams, viešajai tvarkai, ribotą kitų asmenų teisių suvokimą ir yra vertintinas kaip visiškai nesuderinamas su policijos pareigūnams keliamais aukštesniais moralės ir garbės standartais. Administracinės teisės pažeidimas, padarytas 2012-11-20, kuomet pareiškėjas viršijo greitį 25 km/h parodo pareiškėjo atsainų požiūrį į kelių eismo taisykles bei viešąją tvarką, kurių priežiūros užtikrinimas yra vienas iš policijos uždavinių. Administracinės teisės pažeidimas, padarytas 2014-04-19, kuomet pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra patvirtina atsainias pareiškėjo nuostatas kelių eismo taisyklėms ir tvarkai, o tai nesuderinama su policijos pareigūnams keliamais aukštesniais moralės ir garbės standartais. Be to, pareiškėjo atžvilgiu 2010-05-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti su asmenimis dėl seksualinės orientacijos. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) numatytais pagrindais. Nutarime užfiksuota ši pareiškėją apibūdinanti informacija – „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. B., A. U. ir R. P. 2010-05-05 apie 04.00 val. viešoje vietoje ant viaduko esančio Dariaus ir Girėno gatvėje virš H. Manto gatvės Klaipėdoje iškabino plakatą su užrašu „05.08 Gėjai nepraeis“. <...> Klaipėdos AVPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas Saulius Aleknavičius tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-05-05 apie 4.00 val. dirbant pastebėjo, kaip trys jaunuoliai ant geležinkelio viaduko kabino plakatą. Įteikus pranešimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį K. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su draugais A. ir R. padarė plakatą. Jie visi bendraminčiai ir jiems kilo mintis padaryti plakatą ir pakabinti viešoje vietoje. Plakatu jie siekė išreikšti savo pilietinę poziciją prieš homoseksualių santykių propagavimą viešoje vietoje. Jie nepritaria tokiai propagandai ir nepritaria santykių viešinimui. Plakatu siekė, kad kiti žmonės pamatę išreikštų savo nuomonę. Plakatą kabino anksti ryte ir ant viaduko, nes tai patogi vieta, kad kuo daugiau žmonių pamatytų. Užrašas reiškia, kad jam netinka kišama nuomonė, kad tai natūralu ir sveika. Plakatu nesiekė įžeisti, kurstyti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Įteikus pranešimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį R. P kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad plakatu norėjo išreikšti savo nuomonę, kad nepritaria gėjų paradui Vilniuje, kuris turėjo įvykti 2010-05-08. Šiam paradui nepritaria, nes nepritaria gėjų gyvenimo būdui ir viešam savo pažiūrų demonstravimui“. Teismo vertinimu, nutarime nurodyta informacija laikoma neigiamai charakterizuojančia pareiškėją ir kompromituojančia Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi parodo nesuderinamą su policijos veikla pareiškėjo požiūrį į visuomenėje nustatytų moralės ir įstatymu nustatytų normų laikymąsi.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Policijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą neišduoti siuntimo mokytis Lietuvos policijos mokykloje, išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, įvertino pareiškėjo elgesio suderinamumą su policijos veiklos principais bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo elgesys ir teisės normų nesilaikymas nesuderinamas su tarnyba policijoje. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Policijos departamento sprendimas, kuriuo neišduotas siuntimas mokytis Lietuvos policijos mokykloje, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, kaip ir nėra pagrindo įpareigoti Policijos departamentą išduoti leidimą mokytis Lietuvos policijos mokykloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.