- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1262-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., V. M. Kolegija
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Alfredas Juknevičius Procesinio sprendimo kategorija 102.5.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys J. L., V. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-04-08 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo tenkino, patvirtino 2010-02-22 turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo pirkėjui UAB „Miško turtas“ buvo parduota J. L. priklausantis 0,53 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0793-5758, esantis (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo J. L. kreipėsi su prašymu dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-04-27 nutartimi suinteresuoto asmens J. L. prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad termino atnaujinimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys tikrai svarbios. Svarbiomis priežastimis pripažįstamos neįprastos aplinkybės. Be to, priežastys turi būti objektyvios, o ne subjektyvios, t.y. realiai egzistuoti per įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdyti asmeniui ar atimti iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje J. L. naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, kuris dalyvavo bylos nagrinėjimo ir nutarties paskelbimo metu. 2010-04-08 nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Teismas motyvavo, kad J. L. nepateikė įrodymų (atskirojo skundo nuorašo su Vilniaus apygardos teismo antspaudu bei gavimo data, voko), pagrindžiančių aplinkybes, kad atskirasis skundas laiku buvo paduotas Vilniaus apygardos teismui. Iš pateikto Vilniaus apygardos teismo lydraščio neįmanoma nustatyti, ar atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nepraleidus termino atskirajam skundui paduoti. Vien suinteresuoto asmens paaiškinimas, kad atskirąjį skundą jis padavė laiku, tačiau išsiuntė kitam teismui, nes suveikė žmoniškasis faktorius, kadangi pats skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui, vertintinas kaip subjektyvi priežastis, neatleidžianti atsakovo nuo pareigos tinkamai realizuoti jam įstatymo suteiktas teises (CPK 77 str., 138 str., 111 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo J. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutartimi, 2010-04-09 padavė atskirąjį skundą. 2010-04-12 atskiras skundas buvo užregistruotas Vilniaus apygardos teisme. 2010-04-12 Vilniaus apygardos teismas grąžino apeliantui atskirąjį skundą nurodydamas, kad skundas turėjo būti paduotas per tą apylinkės teismą, kurio nutartis yra skundžiama. 2010-04-20 apeliantas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl procesinio termino atnaujinimo. Sąžiningai paaiškino, kad ant voko užrašė Vilniaus apygardos teismo adresą, kadangi jis buvo nurodytas ant atskirojo skundo. Pateikė visus rašytinius įrodymus, kad skundą padavė laiku. Tačiau 2010-04-27 teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė tenkinti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. Nors teismas nurodė, kad apeliantas turi advokatą, tačiau šiuo atveju rašydamas ant voko adresatą suklydo ne advokatas, o apeliantas. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia apelianto, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teises. Apeliantas pripažino, kad žmogiškai suklydo, skundą padavė laiku, bet teismas į tai pažiūrėjo formaliai, tokia nutartimi uždrausdamas jam toliau teisme ginti savo teises.
Atsiliepimas
Antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas puikiai žinojo ir buvo tinkamai informuotas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį. Šis skolininko paaiškinimas, kad „suveikė žmogiškasis faktorius“ jau kartojasi ne pirmą kartą, kai skolininkas pateikdavo ne vieną skundą dėl antstolio veiksmų teismui ne pagal teismingumą. Skolininką atstovauja advokatas, t.y. kvalifikuotas teisininkas, kuris taip pat išaiškino savo atstovaujamajam klientui jo teises ir pareigas. 2010-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teisme posėdyje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo. Teismas savo nutartyje konstatavo, kad skolininko prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, nes paduotas Vilniaus miesto 3-ajam apylinkės teismui skundas dėl antstolių veiksmų, vertinamas tik kaip siekimas užvilkinti procesą. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas yra teismo patvirtintas. Ši nutartis nebuvo apskųsta. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2010-04-08 teismo posėdyje skolininko J. L. atstovas advokatas A. G. nurodė, kad pretenzijų antstoliui dėl atliktų procesinių veiksmų šioje vykdomojoje byloje skolininkas neturi. Teigimas, kad buvo pažeistos pareiškėjo J. L. teisės, neatitinka tikrovės, nes pats pareiškėjas ir jo sutuoktinė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai pateikdami skundus teismui (Vilniaus miesto 3-ajam apylinkės teismui, Vilniaus rajono apylinkės teismui), siekdami vilkinti išieškojimo procesą bei išvengti atsakomybės prieš kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, įvertinęs apelianto nurodomas aplinkybes bei įstatymo leidėjo nuostatą, užtikrinančią byloje dalyvaujančių asmenų teisę apskųsti teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai neatnaujino suinteresuotam asmeniui termino atskirajam skundui paduoti.
CPK numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo procesinių sprendimų apeliacinio apskundimo tvarką ir terminus, siekia užtikrinti teismo procesinių sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. CPK 307 str. 2 d. numato, jog apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338 str.). Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijose Nr. R(95)5 esanti nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėją į tai, kad būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo procesinį sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog suinteresuoto asmens atskirasis skundas dėl Viliaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutarties pirmosios instancijos teisme gautas 2010-04-26, t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą apskųsti nutartį (b.l. 17-21). Suinteresuotas asmuo taip pat teismui pateikė prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo numatytos teismo procesinio sprendimo apskundimo procedūros nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo praranda teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą. Sprendžiant, ar asmuo prarado šią teisę, reikia įvertinti taip pat ir pažeidimo pobūdį. Svarbu, ar procedūros pažeidimas gali būti siejamas su netinkamu naudojimusi proceso suteiktomis teisėmis, ar su įvykusia klaida. Kitaip tariant, turi būti vertinama, ar asmuo viso proceso eigoje ir apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai. Sąžiningai procese dalyvavę asmenys negali prarasti pagrindinės procesinės teisės – apskųsti teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutarties išsiuntė tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui, pažeisdamas funkcinio teismingumo taisykles. Pateikdamas atskirąjį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo iš esmės įgyvendino savo teisę apskųsti teismo sprendimą laiku per įstatymo numatytą septynių dienų terminą, tačiau suklydo dėl apeliacinio skundo padavimo tvarkos (CPK 335 str.). Vilniaus apygardos teismas 2010-04-12 raštu (b.l. 18), t.y. dar nesibaigus nutarties apskundimo terminui, grąžino suinteresuotam asmeniui atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo 2010-04-22 atskirąjį skundą išsiuntė Vilniaus rajono apylinkės teismui (b.l. 21). Šių J. L. veiksmų negalima pripažinti nesąžiningais. Sąžiningai procese dalyvavęs asmuo negali prarasti pagrindinės procesinės teisės – apskųsti teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka dėl klaidos. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad terminą paduoti atskirąjį skundą praleido, nes kreipėsi ne į tą teismą, negali būti vertinamos kaip suinteresuoto asmens nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, t.y. kad jis apskundimo procedūroje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti praleidimas dėl to, kad atskirasis skundas buvo paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, nepagrįstai suvaržytų suinteresuoto asmens procesinę teisę – apskųsti teismo procesinį sprendimą.
Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens padaryto pažeidimo pobūdį, paduodant atskirąjį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė suinteresuotam asmeniui teisės dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme, t.y. neatnaujino praleisto termino atskirajam skundui paduoti, kaip tai numato CPK 307 str. 2 d., todėl nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, t.y. suinteresuoto asmens prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).
Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens J. L. atskirasis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, teisėjų kolegija, siekdama operatyvumo procese, civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 nutarties su byla perduoda Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 str. 2 d. numatytiems veiksmams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti terminą suinteresuoto asmens J. L. atskirajam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties paduoti.
Suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą su byla perduoti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 str. 2 d. numatytiems veiksmams atlikti.