Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-508/2008

2.4.2.4.

2008 m. spalio 01 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-20 nuosprendžio, kuriuo

S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 180str. 2d., laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. ld., 5d. 2p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos BK 64 str. ld., 3d. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta ir neatlikta pagal 2006-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė S. Š. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmės laikas pagal 2006-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu iš S. Š. ir A. K. solidariai, J. T. naudai priteista 680 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Iš S. Š., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 111,90 Lt J. T. gydymo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. K., kuris apeliacine tvarka nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., už tai, kad 2006 m. gruodžio 26 d. apie 21.00 val., Kauno raj. ( duomenys neskelbtini), lauke prie nukentėjusiojo J. T. namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su J. T., tyčia pastarajam ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė bei įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam J. T. kairės krūtinės ląstos pusės VII-IX šonkaulių lūžimą, galvos sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., už tai, kad 2006 m. gruodžio 27 d., apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., atkabinant lauko durų vidinį kablį, įsibrovė į nukentėjusiojo J. T. namus, esančius Kauno raj. ( duomenys neskelbtini), ir panaudojant fizinį smurtą J. T. atžvilgiu, t.y. jam miegančiam ant galvos uždėjo ir užspaudė pagalvę- tokiu būdu atėmė galimybę J. T. priešintis, iš po pagalvės pagrobė nukentėjusiojo piniginę 10 litų vertės, kurioje buvo 670 Lt ir J. T. vardu išduoti asmens dokumentai- asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. 06 ( 2006-12-22), tuo kaltinamieji J. T. padarė bendrą 680 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, inkriminuota nusikalstama veika BK 280 str. 2 d. patvirtinta įrodymais – baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie išsamiai nurodyti bei motyvuoti apkaltinamajame nuosprendyje. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1d. (plėšimas) tada, kai pagrobiamas svetimas turtas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu panaudota prievarta, kaip šioje byloje – pagalve prispaudžiant nukentėjusiajam asmeniui galvą, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo. Kaltininkas prievartą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori, t.y. veikia tiesiogine tyčia. Netgi kai asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto ar prievartos atimant galimybę priešintis panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį.

Būtent S. Š. žinojo, kad J. T. turi pinigų, nes pats šiam buvo atidavęs skolą, matė kur šis padėjęs laikė piniginę. Pats S. Š. sumanęs pagrobti pinigus iš J. T.. Neatmestina prielaida, kad galimai pradžioje tikėjęsi pinigus pagrobti vagystės būdu, tačiau jau beeinant link namo, kur gyvena nukentėjusysis, ir bendraujant su E. Ž., kalbėjo apie apiplėšimą, nors ir neketino sumušti, apie tai pasakę nukentėjusiojo dukrai L. T. – dabar Š. Išties, nukentėjusiojo daugiau nemušė, bet įsibrovę į svetimas gyvenamąsias patalpas ir siekiant pagrobti piniginę, vis tiek buvo panaudota prievarta pagalve prispaudžiant galvą, taip atimant galimybę pasipriešinti. Šis veiksmas padėjo ir skubiai pasišalinti iš nusikaltimo vietos bei tikėtis būti neatpažintiems. Kaltinamieji abu pateko vidun ir buvo šalimais, tai parodė pripažindamas pats S. Š. bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nusikaltimo vykdymo eigoje abu siekė to paties tikslo, pasirinktas prievartos būdas tuo metu nebuvo aktualus, jis nesiėmė jokių kitų veiksmų, prieštaraujančių bendrininko veiksmams. Netrukus abu bei pakvietę kitus asmenis, išlaidavo pagrobtus pinigus. Fizinė prievarta uždedant ir prispaudžiant pagalve nukentėjusiojo galvą taip atimant galimybę priešintis pasireiškė svetimo turto grobimu, veikta tyčia, bendrai dalyvaujant tarpusavyje susitarus, tai pasireiškė jų konkliudentiniais veiksmais. Abu kaltinamieji suvokė nusikaltimo darymo aplinkybes, kad veikė bendrai tuo pačiu tikslu.

Nukentėjusysis J. T. nuosekliai, tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nakties metu buvo sąmoningas, jautė kai kažkas ištraukė iš po jo galvos pagalvę ir uždėjo jam ant galvos bei pradėjo spausti galvą. Panašiai praėjus apie 2 min. laiko, jį nustojo dusinti ir pasišalino. Kiek asmenų buvo jis nežino, jis matė tik vieną, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, vidutinio kūno sudėjimo, jo gerai nematė ir neįsidėmėjo. Iškart įsitikino, kad dingo jo piniginė su pinigais. Pažymėtina, kad paties S. Š. parodymai yra nenuoseklūs, nes jis tik apeliacinėje instancijoje aiškiai pripažino, kad buvo kambaryje ir matė kaip A. K. pagrobė piniginę, bet teigia pagalve miegančiojo galvos nebuvo prispaudęs, kas paneigta nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, todėl atmestini parodymai, kuriais siekiama nepagrįstai sušvelninti teisinę padėtį ir kvalifikavimą. Atitinkamai nuosprendyje buvo išsamiai aptarti ir įvertinti kaltinamojo A. K. parodymai. S. Š. kaltę įrodo ir liudytojo E. Ž. parodymai, kuris patvirtino, jog atpažino įtariamąjį S. Š., kuris jam buvo prisistatęs vardu Tomas ir kuris kartu su Mantu, pravarde „Tošė" apiplėšė kažkokius žmones, t.y. pagrobė piniginę su pinigais ir dokumentais (t.l, b. 1. 147-149).

Iš bylos medžiagos matyti, kad į J. T. namo vidų kaltinamieji pateko atkabindami lauko durų vidinį kablį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, S. Š. su A. K. įėjo į nukentėjusiojo J. T. namus be jo sutikimo, įvykdė plėšimą veikdami bendrininkų grupėje, taip elgėsi aiškiai prieš nukentėjusiojo valią. Nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2d.

Už kvalifikuotą plėšimą pirmosios instancijos teismas S. Š. paskyrė adekvačią bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ( LR BK 54 str.). S. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 11 str.). Pats S. Š. yra teistas keturis kartus taip pat už turtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir teismo nepanaikinti, todėl jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to naujus nusikaltimus padarė neilgai trukus po naujo nuosprendžio paskelbimo. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į S. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistasis yra linkęs į smurtinius nusikaltimus, kas rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymą.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.