- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- PK-1556-873/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00090-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, susipažinusi su G. D. skundu privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. balandžio 2 d. gautas G. D. privataus kaltinimo skundas, kuriame jis prašo patraukti S. C. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, patraukti baudžiamojon atsakomybėn „15 min.lt“ redaktorių R. V..
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nusikaltimas, kuriuo jis buvo kaltinamas, įvyko 2011 m. vasario 17 dienos naktį ir tą pačią dieną „15 min.lt“ internetiniame puslapyje buvo paviešintas S. C. straipsnis, kuriame buvo paskleistas šmeižtas apie G. D. elgesį: portalo reporterio žiniomis, vaikinas nužudytas miegantis, jam perpjauta gerklė. Žurnalistas paskelbė jo pavardę, iš kur jis kilęs, leido sau nepagarbiai reikštis apie jo tėvus, 2011 m. rugsėjo 24 dienos straipsnyje parašė: “atvykęs, gražią šeimą su jam į akis kritusia skuodiške sukūręs dviejų vaikų tėvas gruzinas yra pasiryžęs surinkti ir sumokėti (...)“. Žurnalistas skleidė šmeižtą apie G. D. ir jo elgesį, jam inkriminuojamo nusikaltimo metu pateikdamas tai, kaip faktą, ko nebuvo: „po pirmo smūgio peiliu jis pabudo ir bandė gintis, ekspertas daugybę pjautinių žaizdų aptiko ir ant aukos pirštų: tai gynybos ženklai“. Tai neatitiko tikrovės, nes V. P. ne tik nemiegojo, bet pirmas pasiėmė peilį į lovą, o eksperto išvadoje nurodyta: „kairės rankos I-II pirštų tarpupirštyje yra linijinė žaizda“. Žurnalistas skleidė šmeižtą apie G. D. ir formavo nuomonę apie jį, kaip apie žiaurų žudiką, straipsnių pavadinimuose, pavyzdžiui, 2013 m. liepos 5 d. straipsnio pavadinimas „Apeliacinis teismas aiškinosi, kada tiksliai G. D. galėjo nužudyti miegantį studentą“. Po šių straipsnių 2011 m. birželio 17 d. prokuroras iškėlė kaltinimus, kad G. D. nužudė V. P. miegantį, t. y. bejėgiškos būklės ir itin žiauriai, kaltinimuose iki tol buvo rašoma „kilusio tarpusavio konflikto metu“. Panevėžio apygardos teismas po šių straipsnių prokuroro kaltinimus perkėlė į nuosprendį ir tik po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio buvo panaikinta kvalifikacija „bejėgiškos būklės“ kaip neatitinkanti byloje surinktos medžiagos.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.
Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatos teisėją įpareigoja, gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti, ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.
Paties skundo duomenimis, G. D. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.
LITEKO sistemos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu G. D. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą vaiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 16 metų. Šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nustatyta, jog G. D. dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu smogdamas miegančiam, o po pirmų smūgių nubudusiam ir bandančiam gintis V. P. ne mažiau kaip trylika smūgių, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, sukeliant dideles kančias, tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės buvusį V. P..
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas: G. D. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 13 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje nurodyta, jog byloje yra nustatyta, kad smūgiai suduoti nukentėjusiajam gulint, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, jog ši aplinkybė liudija nukentėjusįjį miegojus, todėl buvus bejėgiškos būklės. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nukentėjusysis bandė gintis. Nukentėjusiojo V. P. aktyvumas įvykio metu neleidžia daryti išvados, jog jis buvo bejėgiškos būklės. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykio metu V. P. nebuvo bejėgiškos būklės, todėl šis veiką kvalifikuojantis požymis neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.
Teismas, vertindamas šiuos duomenis, daro išvadą, kad jie akivaizdžiai parodo, jog skunde cituojamuose straipsniuose išdėstyta nuomonė pagrįsta objektyvia informacija – atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl nužudymo bei bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme.
Šmeižimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Kadangi, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog cituojamuose straipsniuose paminėtos aplinkybės sietinos su nagrinėta baudžiamąja byla, darytina išvada, jog privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. ir 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Skundo teiginys, kad viename iš straipsnių nepagarbiai paminėtas skundą padavusio asmens tėvas, yra niekuo nepagrįstas, taip pat, nenusijęs su prašymu patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo.
Taip pat, skunde nenurodyta veika, kuria kaltinamas R. V., jos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti tiek (duomenys neskelbtini) str. 2 d., tiek 412 ¹ str. numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. D. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 2 d., požymių.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.