- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- 1-83-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44158-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- Z. V.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Eglė Šovienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.10Išplėstinis turto konfiskavimas (BK 723 str.)
- 1.1.9.12Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir nevykdymo teisinės pasekmės (BK 73–74 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, be išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
Z. V. 2024 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė savo šeimos narę - sugyventinę M. Ž., t. y. tyčia keturis kartus rankos delnu sudavė į kairio veido pusės skruostą ir ausį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaltinamasis Z. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Ž. yra jo sugyventinė, gyvenantys kartu apie keturis metus jos mamai priklausančiame bute. Vedę bendrą ūkį, auginantys vaiką, sugyventinė laukiasi antro vaiko. Buvo susipykę, buvo įvykis lapkričio 10 d. praeitais metais, galėjo būti apie 13 val. Apsižodžiavę su nukentėjusiąja, nesusivaldęs. Nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Nukentėjusioji buvo blaivi, ji tuo metu laukėsi ir jis tai žinojęs. Nukentėjusiajai trenkęs per veidą rankos delnu. Pripažįstantis, kad galėjęs suduoti keturis kartus nukentėjusiajai į kairės pusės veido skruostą ir ausį. Po suduotų smūgių nukentėjusiosios veidas buvo raudonas. Po suduotų smūgių išėjęs iš buto. Nukentėjusioji iškvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai buvęs lauke ir ėję į butą pasiaiškinti. Pripažįstantis, kad nukentėjusioji jautė skausmą. Jų vaikui beveik du metai, vaikas konflikto nematė. Tai antras kartas, pirmą kartą apsistumdę ir už tai nebuvo baustas. Savo elgesį vertinantis blogai. Nukentėjusiosios atsiprašęs, ji jam atleido, jie susitaikę. Vaikus patys išlaikantys iš gaunamos pašalpos. Administracinių baudų nesumokėjęs. Nesantis priklausomas nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Prašantis bylą nutraukti. Dabar su nukentėjusiąja gyvenantys normaliai, santykiai geri, draugė jam atleido, juo pasitiki. Apie 600 eurų gaunantis neįgalumo pašalpą, nustatytas nedarbingas 50 procentų. Draugė nedirba, gauna pašalpą už vaikus. Prašantis nepriteisti išlaidų už gynybą.
Nukentėjusioji M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad susitaikę su kaltinamuoju, šiuo metu gyvenantys kartu, turėsiantys antrą vaiką. Norinti, kad byla būtų nutraukta, tai jam būtų paskata, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų.
Kaltinamajam Z. V. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:
Nukentėjusiosios M. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su sugyventiniu Z. V. ir dukra gyveno motinos socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu gyveno apie 3-4 metus, tačiau santykiams pašlijus, nes naudojo prieš ją fizinį smurtą, žada skirtis. 2024 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val. bute miegamajame kambaryje tarp jos ir blaivaus sugyventinio Z. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jai sėdint ant lovos sugyventinis sudavė ne mažiau kaip tris kartus rankos delnu per skruostą ir ausį, dėl ko ji apie 10 min. jautė stiprų fizinį skausmą. Po to, toliau ją įžeidinėdamas dar kartą rankos delnu sudavė per kairę ausį, dėl ko taip pat jautė stiprų skausmą. Apžiūrėję medikai ją paliko namuose gydytis ambulatoriškai. Konflikto metu namuose buvo ir mažametė dukra. Ieškinio neteiks (b. l. 30-31);
Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 10 d. 17:12 val. nustatyta, kad ant nukentėjusiosios M. Ž. veido kairės pusės skruosto srityje stebimas paraudimas (b. l. 41-44);
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad L. Ž. nurodė, jog 2024 m. lapkričio 10 d. konflikto metu sugyventinis sudavė delnu keturis kartus jai į veidą, skruostą ir ausį (b. l. 12-16);
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos (b. l. 17-27 );
Pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kuriame girdėti, kad 2024 m. spalio 10 d. 13.15 val. L. Ž. bendrojo pagalbos centro pareigūnams praneša, jog sugyventinis mušė prie mažamečio vaiko ir daugiau kalbėti negali, nes gali sugrįžti sugyventinis (b. l. 56-57);
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti ant pareigūnų buvusių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose atvykusiems pareigūnams M. Ž. nurodė, jog Z. V. sudavė ranka keturis kartus jai per veidą dėl ko jautė fizinį skausmą apie 10 min., nes pataikė į ausį ir veidą. Z. V. pareigūnams paaiškino, jog jis susipyko su M. Ž., todėl vieną kartą sudavė delnu sugyventinei per veidą (b. l. 58-60).
Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktine plokštele su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, bei pranešimo BPC garso įrašu ( b. l. 61 ).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamasis Z. V. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai, tą patį teigė ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad konflikto su savo sugyventine M. Ž., su kuria turi bendrą vaiką, metu jai sudavė 4 kartus delnu per veidą, ausį, pripažino, kad šie jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis ne mažiau kaip tris kartus rankos delnu sudavė per skruostą ir ausį, po to dar kartą rankos delnu sudavė per kairę ausį, abu kartus jutusi stiprų skausmą. Nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis prieš ją vartojo fizinį smurtą patvirtina apžiūros protokolas, kad ant jos veido skruosto srityje yra paraudimas (b. l. 41-44); PC garso įrašas, kad ji praneša, jog prieš ją kaltinamasis smurtavo (b. l. 56-57); vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis policijos pareigūnams pripažįsta, kad sudavė per veidą nukentėjusiajai (b. l. 58-60).
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu nukentėjusiajai M. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas, jai suduodant 4 kartus delnais į veidą ir ausį, ir tai padarė jos sugyventinis kaltinamasis Z. V.. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui privačioje vietoje.
IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai.
BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Kaltinamasis Z. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, jis ir nukentėjusioji susitaikė, ji jam atleido, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis ankščiau neteistas (b. l. 84 - 86). Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis turi teisę susitaikyti baudžiamojoje byloje, kurios apriboti šiuo atveju teismas nemato pagrindo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – numatytą BK 72² straipsnyje, tai yra dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis nurodė, kad yra nedirbantis, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumo pobūdį, į tai, kad gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Kiti teismo sprendimai.
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 5 d. pažyma Nr. APD-2025-01584 dėl 143,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesutinka atlyginti advokato išlaidas, nes nedirba, gauna neįgalumo išmokas, išlaiko mažametį vaiką, tuoj gims kitas vaikas, dėl ko darytina išvada, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Be to jam reikės lankyti 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančias programas, kas pareikalaus iš jo papildomų piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, iš jo gynybos išlaidos nepriteistinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 76-78 ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja M. Ž., bei baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias įpareigoti įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam Z. V. išaiškinti, kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei pranešimo BPC garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip jos medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.