Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad pareiškėjas 2006 02 13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą – kontorą Pabradės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone ((duomenys neskelbtini) dvaro rūmų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pastatas tuo metu nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo paskelbtas valstybės saugomu, nebuvo nustatytos pastato vertingosios savybės. Dar iki pareiškėjui įsigyjant pastatą, šis buvo rekonstruotas, suderinus projektą su Kultūros vertybių apsaugos departamentu prie Kultūros ministerijos. Pareiškėjas įsigijo pastatą po rekonstrukcijos, kuri buvo atlikta pagal suderintą projektą, pastate jau buvo įrengtas cokolinis aukštas ir mansardinis aukštas.

Iki pareiškėjui įsigyjant pastatą, jis buvo naudojamas komercinei paskirčiai. Pastatas buvo nusidėvėjęs, reikalavo einamojo remonto. Pareiškėjas atliko pastato einamąjį remontą, pakeitė stogo dangą, langus, duris. Principiniai pastato fasado architektūrinės išraiškos sprendimai buvo suderinti su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstove. Jokių rekonstravimo darbų pareiškėjas nevykdė. 2008 12 14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9973 numatytoms tarnyboms buvo pateiktas Statinio, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis keičiama neatliekant rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų, pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Tarnybos pasirašė aktą be jokių pastabų. Tuo metu pastatas dar nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos departamentas nenurodė, kad akto nepasirašys. Departamentas tik pateikė pareiškėjui raštą apie tai, kad departamentas gavo duomenis, kad pastatas įrašytas į kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos sąrašą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl šiam statiniui taikomi papildomi reikalavimai. Reikalavimai pareiškėjui nenurodyti, išskyrus tai, kad pripažįstant statinį tinkamu naudoti komisijoje turi dalyvauti Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, nurodyta, kad kol šios institucijos nepasirašys, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) departamentas taip pat akto nepasirašys.

Kultūros paveldo departamentas be jokių pagrįstų argumentų atsisako pasirašyti aktą. Tik atsakydamas į paklausimą nurodo, kad galimai galėjo būti kažkokios savavališkos statybos, kad reikia pašalinti galimų savavališkų statybų padarinius, bet nenurodo, kokius. Pareiškėjo manymu, tai yra sąmoningas priekabiavimas, viršijant tarnybinius įgaliojimus, ir nepagrįstas trukdymas. Jau daugiau kaip metus laiko pareiškėjas negali naudotis pastatu, o dėl to jis patiria žymius materialinius nuostolius.

Jokių konkrečių pažeidimų ar faktų atsakovai negali pateikti.

Paaiškina, kad pastate vykdomi savavališki statybos darbai buvo pastebėti 2006 12 26, pareiškėjui 2007 01 04 išsiųstas reikalavimas Nr. PNV-1 pašalinti pažeidimus bei pakartotinai –2007 01 16 reikalavimas Nr. PNV-5 pašalinti pažeidimus. Pastarajame nurodyta atvykti iki 2007 01 30 į Vilniaus teritorinį padalinį. Pareiškėjui neatvykus, pakartotinai 2007 02 01 raštu Nr. (1.29V)-2V-57 pareiškėjas buvo kviestas iki 2007 02 15 atvykti į Vilniaus teritorinį padalinį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pareiškėjas 2007 02 08 raštu įsipareigojo atstatyti visą dvarą pagal projektą, suderintą su visomis atitinkamomis institucijomis. Tačiau 2007 02 23 atvykęs į teritorinį padalinį pareiškėjas suderino tik langų skirstymą, pateikęs esamą fasadų būklę brėžiniuose, jau su įrengtais stoglangiais.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2008 12 22 akte nurodoma, kad atlikta buvusio dvaro rekonstrukcija: įrengta palėpė, sutapdinti stoglangiai, pakeisti langai, sutvirtinti pamatai ir kt., konstatuota, kad rekonstrukcija atlikta nesilaikant Vilniaus teritorinio padalinio 2008 09 19 išduotų projektavimo sąlygų.

Paaiškina, kad pareiškėjo atstovas 2009 07 02 raštu kreipėsi į Vilniaus teritorinį padalinį dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo, Vilniaus teritorinis padalinys 2009 07 21 rašte motyvuotai informavo dėl atsisakymo pasirašyti statinio priėmimo tinkamu naudoti aktą.

Vilniaus teritorinio padalinio specialistai 2008 12 22 patikrino situaciją vietoje, nustatyta, kad pastatas rekonstruotas.

Paaiškina, kad apie savavališkus pareiškėjo vykdomus rekonstrukcijos darbus žinojo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Dėl to nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jokių pažeidimų ar faktų atsakovai jam nenurodo. Vilniaus teritorinis padalinys ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl atliktos pastato rekonstrukcijos, reikalaudamas pašalinti padarytus pažeidimus, tačiau pareiškėjas nevykdo teisėtų reikalavimų.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atliktas tik einamasis remontas. Paaiškina, kad nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo aiškinimus.

Paaiškina, kad Vilniaus teritorinis padalinys ne kartą kreipėsi į VAVA dėl savavališkų statybų. Apie tai buvo informuotas ir pareiškėjas. Remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi. Vadovaujasi STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintu 2002 04 30 aplinkos ministro įsakymu Nr. 214, 7.1 punkto nuostatomis ir aiškina, kad šiuo atveju buvo būtina bendroji projekto ekspertizė, o kultūros paveldo statinio atveju tokia ekspertizė atliekama tik gavus projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės teigiamas išvadas.

Pareiškėjui rekonstruojant pastatą buvo pažeista visa eilė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Remiasi STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymu Nr. 242, 14 punktu ir paaiškina, kad, gavęs statytojo rašytinį prašymą pripažinti statinį tinkamu naudoti, komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų laišku, elektroniniu paštu arba faksu praneša komisijos nariams numatomą statinio patikrinimo dieną ir valandą, numatyta tolimesnė procedūra. Atsakovas neturi duomenų, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ar pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus teritorinį padalinį dėl dalyvavimo statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje bei akto pasirašymo.

Prašė skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento vardu atsiliepimą pateikė VAVA Teisės departamento Juridinis skyrius.

Teismo posėdyje pakeistas atsakovas. Pareiškėjo sutikimu laikoma, kad atsakovu šioje byloje yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, kadangi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas reorganizuotas į Statybos valstybinės priežiūros skyrių.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 103) paaiškina, kad VAVA su pareikštu skundu nesutinka. Paaiškina, kad remiantis Kultūros vertybių registre pateikta informacija, (duomenys neskelbtini) dvaras 1995 01 31 buvo įrašytas į laikinosios apsaugos sąrašą, o 2005 04 19 buvo įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą.

Pareiškėjui įsigyjant pastatą, pastatas jau buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Remiasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 26.3 punktu ir aiškina, kad, kai statinys yra nekilnojamoji kultūros vertybė, pripažįstant statinį tinkamu naudoti turi dalyvauti institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, teritorinio padalinio atstovas. Tuo remdamasis VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas, komisijos pirmininkas, pagrįstai atsisakė pasirašyti ant (duomenys neskelbtini) dvaro pripažinimo tinkamu naudoti akto, nesant institucijos, atsakingos už nekilnojamos kultūros vertybės išsaugojimą, priežiūrą bei kontrolę, t. y. Kultūros paveldo departamento, suderinimo.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas teigia, jog pastatas iki jį pareiškėjui įsigyjant buvo rekonstruotas pagal suderintą projektą, tačiau to projekto nepateikia. Mano, kad teismas privalo išreikalauti iš pareiškėjo statinio rekonstrukcijos projektą. Mano, kad pastato bendrasavininkas turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūra yra patvirtinta teisės aktuose. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad tokia procedūra iš viso nevyko. Pareiškėjo nešiojamas ir duodamas pasirašyti valstybės tarnautojams blankas neatitinka tokios procedūros reikalavimų. Neaišku iš kur šis blankas gautas. VAVA tokia procedūra oficialiai pradėta nebuvo. Šiame blanke nenurodyta komisijos susirinkimo data, tokią komisija potvarkiu sudaro atsakingas valstybės tarnautojas potvarkiu, komisija sudaroma rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, vykstama į vietą. Pareiškėjui buvo pranešta, kad tokioje komisijoje privalo dalyvauti KPD atstovas.

Ginčo dalyko ribos apibrėžiamos pareikštais teismui reikalavimais. Reikalavimai yra tokie: įpareigoti Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentą pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta (duomenys neskelbtini) kaimas, Pabradės seniūnija, Švenčionių rajonas); įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir departamentas) pasirašyti pastato priėmimo aktą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, kurie pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas reguliuoja atitinkamas procedūras. Ginčo dėl to, kad pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, nėra. Ginčas yra dėl to, nuo kada šio pastato statybos ir rekonstrukcijos darbams taikomi teisės aktai, pagal kuriuos toks statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, dėl to, kad jis yra kultūros vertybė. Kultūros vertybių registras yra viešas. Susipažinus su viešo registro duomenimis (t. II, b. l. 7) matyti, kad Buv. dvaro sodybos fragmentai, adresu Švenčionių r. sav. Naujadvaris k. (Pabradės seniūnija), (pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau kadangi kalbama apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą ir unikalus Nr. sutampa, laikytina, kad kalbama apie tą patį pastatą) įrašytas į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), senas kodas registre iki 2005 04 19: naujai išaiškinamųjų sąraše 765, laikinosios apskaitos sąraše Nr. (duomenys neskelbtini), į laikiną apskaitą įrašytas 1995 01 31, Nr. (duomenys neskelbtini). Kultūros vertybių registras įsteigtas Vyriausybės 2005 09 29 nutarimu Nr. 1053, šiuo nutarimu nustatyta registro veiklos pradžia nuo 2007 04 03. Tačiau šiam ginčui pastato priklausymas kultūros vertybių kategorijai esminės reikšmės neturi. Taip yra dėl to, kad dar šio pastato buvusi savininkė gavo pastato rekonstrukcijai ir pritaikymui verslo-pramogų paskirčiai Projektavimo sąlygų sąvadą (t. I, b. l. 55). Jame buvo ir sąlygos, išduotos Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2004 12 20 raštu Nr. (12.14V)-2V-393 „Dėl projektavimo sąlygų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (IP765/AT) rūmų rekonstrukcijai“ (t. I, b. l. 138). Projektavimo sąlygos išduotos šio pastato rekonstrukcijai kaip nekilnojamajai vertybei. Reiškia nuo šios datos tiek buvusiam savininkui, tiek vėlesniems savininkams turėjo būti žinoma, kad pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, vėliau kultūros vertybė. Esmė tame, kad toliau projektavimo sąlygų išdavimo pastato rekonstrukcija niekaip dokumentais neįforminta. Po projektavimo sąlygų išdavimo buvo būtina parengti pastato rekonstrukcijos techninį projektą (tokiam pastatui dar reikėjo projekto ekspertizės), pagal šį projektą gauti statybos leidimą, atlikti pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, rekonstrukciją, ir tik po to sektų pastato pridavimo procedūra, tai yra jo pripažinimas tinkamu naudoti. Pareiškėjas nepagrįstai galvoja ir aiškina, kad jeigu buvusi savininkė šių veiksmų neatliko, tai jam jokių teisinių pasekmių tai nesukelia, nes tai, ką jis realiai įsigijo, laikytina pastatytu (rekonstruotu) teisėtai. Taip nėra, nes šiuo atveju svarbu ne savininkų pasikeitimas, bet tai, ar pastato rekonstrukcija tinkamai įforminta. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu pastatas nebūtų nekilnojamoji kultūros vertybė, vis tiek jo rekonstrukcija galėjo vykti tik pagal Nuolatinės statybos komisijos patvirtintą projektą, kuriam išduotas statybos leidimas. Tokių dokumentų šiam pastatui nėra. Yra priešingi įrodymai, patvirtinantys, kad pastato rekonstrukcija vyko neteisėtai. O jeigu pastatas visai nesikeitė, tai joks jo pripažinimas tinkamu naudoti ir nereikalingas, taip pat, jeigu atliktas tik einamasis remontas.

Reikalavimas suformuluotas taip, kad ginčas gali būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ginčas yra dėl vilkinimo.

Dėl nurodytų aplinkybių būtina įvertinti Statybos įstatymo (redakcija galiojusi 2008 12 14) nuostatas, kurios susijusios su ginču. Visų pirma, Statybos įstatymo 1 straipsnis ( Įstatymo paskirtis ir taikymas) reglamentuoja, kad šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ypatingas statinys – yra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kultūros vertybių registro nuostatų (Vyriausybės 2005 09 29 nutarimas Nr. 1053) 16 punkte nustatyta, kad registro objektai yra kultūros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai. Reiškia registre įrašytas pastatas yra kultūros paveldas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma, 28 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą. Taigi, statinio projektas ir projektavimas yra skirtingi dalykai. Pateiktas pareiškėjo statinio projektas statinio projektui keliamų reikalavimų neatitinka, nes tai nėra visuma nurodytų dokumentų. Šis projektas tik patvirtina, kad buvo atliekamas statinio rekonstrukcijos projektavimas, tačiau vien tik projektavimas šio ginčo klausimų sprendimui jokios reikšmės neturi.

Statybos įstatymas reglamentuoja visą statybos (rekonstravimo, remonto) procesą. Šiam ginčui svarbios visos šio įstatymo nuostatos, nes, teisme ištyrus visus įrodymus, yra pagrindo manyti, kad ginčo statinio rekonstrukcija atlikta neturint nei statybos leidimo, nei kitų būtinų dokumentų, ir šiuo atveju, kai prašoma valstybė institucijas imtis jų kompetencijai priklausančių veiksmų, nesvarbu ar šių dokumentų neturėjo buvęs pastato savininkas, ar dabar jų neturi pareiškėjas. Tai, kad buvęs pastato savininkas pardavė pareiškėjui pastatą su netinkamai įformintais statybos (rekonstravimo) dokumentais, nėra šio ginčo dalykas. Tai gali spręsti pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas sąlygas pardavėjas visada turi informuoti apie tokius pastato trūkumus.

Šiam ginčui svarbios yra Statybos įstatymo 24 straipsnio „Statinio pripažinimas tinkamu naudoti“ nuostatos, kuriose nurodyta taip:

2. Pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ypatingų statinių su potencialiai pavojingais įrenginiais pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už atitinkamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros kontrolę, o kai atliekami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija; branduolinės energetikos objektų pripažinimo tinkamais naudoti tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.

3. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai 2008 12 22 surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodyboje, (duomenys neskelbtini) k., Pabradės sen., Švenčionių r. (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) atlikta buv. dvaro rūmų pastato rekonstrukcija: įrengta palėpė ir kt. Nurodoma, kad pastato savininkui dar 2007 01 04 surašytas Reikalavimas Nr. PNV-1 (t. I, b. l. 85), kuriuo pareikalauta sustabdyti savavališkai vykdomus darbus bei iki 2007 01 12 atvykti į KPD. M. R. šio reikalavimo nevykdant, 2007 01 16 surašytas dar vienas reikalavimas Nr. PNV-5 (t. I, b. l. 83), kuriuo pareikalauta iki 2007 01 30 atvykti į KPD. 2007 02 07 M. R. į šiuos reikalavimus raštu atsakė, kad statybos darbų nevykdo bei įsipareigojo atstatyti dvarą pagal projektą, suderintą su visomis reikalingomis institucijomis. Akte konstatuojama, kad pastatas rekonstruotas savavališkai. Nurodyta, kad 2008 09 19 KPD Vilniaus teritorinis padalinys išdavė projektavimo sąlygas, tačiau rekonstrukcija atlikta šių sąlygų nesilaikant, t. y. vietoj nurodytų tūrinių stoglangių palėpei apšvieti įrengti sutapdinti stoglangiai (t. I, b. l. 43-44). Tokiam aktui trūksta esminio dalyko – nenurodyta, kad pastato rekonstravimas vykdomas neturint statybos leidimo, o tuo pačiu ir juo įteisinto projekto, tačiau KPD darbuotojai galimai neturi kompetencijos spręsti tokius klausimus. Bet kuriuo atveju, aktas patvirtina, kad objekte vykdomi statybos darbai, o yra žinoma, kad joks statybos leidimas pastato rekonstravimui nebuvo išduotas niekada.

Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus Kultūros paveldo departamentas gavo 2008 08 12 raštą Nr. S-24-876 „Dėl projektavimo sąlygų“, kuris patvirtina, kad 2008 metais pradėtas projektavimo sąlygų sudarinėjimas visam ginčo pastatui vėl iš naujo (jau buvo 2004 metais išduotos sąlygos) – rašte nurodoma, kad prašoma pateikti projektavimo sąlygas visam administracinio pastato pritaikymo verslo pramogų paskirčiai (duomenys neskelbtini) k., Pabradės sen., Švenčionių r. projektavimui (t. I, b. l. 53). KPD šio klausimo nevilkino ir 2008 09 19 raštu Nr. (12.14.V)-2V-740 vėl, pakartotinai, pateikė projektavimo sąlygas (t. I, b. l. 52), kurios iš esmės nesiskiria nuo išduotų 2004 metais. Tačiau šis procesas ir vėl neužbaigtas, kaip tai numato Statybos įstatymas ir kiti normatyviniai statybos dokumentai, nes pagal išduotas projektavimo sąlygas joks projektas Švenčionių savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje nepatvirtintas ir pagal jį joks statybos leidimas neišduotas.

Daroma išvada, kad pirmiau paminėtais veiksmais, pradedant vėl iš naujo visą dokumentinę rekonstravimo procedūrą, siekiama įteisinti savavališką statybą, nesvarbu, ar įsigytą iš kito savininko, ar atliktą paties.

Minėta, kad dar 2004 12 20 Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys Švenčionių rajono savivaldybės administracijai raštu Nr. (12.14.V)-2V-393 (t. I, b. l. 94) pranešė, kad pritaria pastato rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams su pastabomis. Tai buvo pirmesnio bandymo įteisinti statybą (rekonstravimą) dalis, kuri taip pat neužsibaigė statybos leidimo išdavimu.

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dar 2004 10 07 surašė O. K. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 137), kuriame konstatuota, kad asmuo neturi jokių rekonstravimą leidžiančių dokumentų, tame tarpe ir statybos leidimo. Šios aplinkybės nepaneigtos iki šiol.