Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas L. D., sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P., jo atstovui advokatui A. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016-06-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2016-05-10 apie 16 val. aktyvaus laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su J. D. ir T. P., kurio metu mažamečio sūnaus M. P., gim. 2004-05-05 akivaizdoje, elgėsi agresyviai, t. y. stumdė J. D. bei T. P., dėl ko M. P. išgyveno neigiamas emocijas, išgąstį, jam buvo sukeltas stresas. Nurodoma, kad tokiais veiksmais D. P. pažeidė vaiko teises ir laisves bei teisę į psichinę sveikatą ir nesilaikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 str. 1 d., 43 str. 1 d., 57 str. 1 d. bei padarė ATPK 181³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam kaltinimai yra suprantami, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, sūnus (M. P.) pasiprašė gyventi pas jį (D. P.), todėl suprato, kad kažkas negerai. Sūnaus gimtadienyje turėjo dalyvauti T. P., vaikas nenorėjo, kad jis dalyvautų, tačiau mamos prašomas parašė T. P. pakvietimą. Atėjus vaiko gimtadieniui, suprato, kad vaikui tai nemalonu, nes jis nenori, kad T. P. būtų jo gimtadienyje. Todėl pastarojo paprašė, kad šis išeitų iš vaiko šventės. Tai nebuvo liepimas, ar agresyvus žestas. Buvusi žmona J. D. ir T. P. pasakė, jei man nepatinka ši situacija, gali išeiti iš gimtadienio pats. D. P. nurodo, kad jis turėjo teisę dalyvauti savo sūnaus gimtadienyje. Buvo pagrasinta, jog bus kviečiama policija, žurnalistai. J. D. neleido praeiti į salę, kur šventė vaikas. Esminis melas – kad aš suėmė ją už rankų ir bandė praeiti pro duris, nes neturėjo jokio kontakto su šia moterimi. Tada T. P. jėga neleido patekti į salę, todėl jis (D. P.) buvo fiziškai atkirstas nuo sūnaus. Sūnus matė, kaip jo tėtį stumdo kitas žmogus, pasakė, kad išeitume abu. Tada išėjau, nes gerbiu sūnaus nuomonę, norus. Matydamas, kad situacija nėra normali, bandė sūnų nuraminti, tėviškai apglėbti ir šiek tiek išsivesti iš tos „juodos“ aplinkos, kad vaikas įkvėptų oro. Matė, kad sūnaus noras iš kitos pusės nebus vykdomas, todėl pasakė sūnui, kad nori atsisveikinti ir išeiti. Tačiau iš jo sūnus buvo plešiamas, J. D. be perstojo šaukė: „Kvieskim policiją!“. Nei prieš (duomenys neskelbtini) nei prieš T. P. fizinės jėgos nenaudojo, o tikslas buvo tik nuraminti sūnų. Pašalinis žmogus (T. P.) negali varžyti jo laisvės. Po to svarstė galimybę kreiptis į policiją, tačiau nebenorėjo aštrinti situacijos.

Prašė jo atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. D. paaiškino, kad buvusį sutuoktinį D. P. informuoja apie vaikų šventes, daro tai sms žinutėmis. Taip buvo ir šį kartą. Pasiūlė prisidėti finansiškai. D. P. pasakė, kad negalės dalyvauti vaiko gimtadienyje, todėl manė, kad jis į sūnaus gimtadienį neatvyks, tačiau atsitiko priešingai. Į gimtadienį sūnaus pageidavimu buvo pakviestas ir jos dabartinis draugas T. P.. Iš pradžių gimtadienis vyko normaliai, tačiau, kai atėjo mano T. P. su savo sūnumi, prasidėjo didžiulė įtampa, buvęs sutuoktinis priėjo prie Tado ir pradėjo jį grubiai varyti iš gimtadienio šventės. Tai girdėjo ir sūnaus draugai. Aš jį pradėjau raminti. Taip pat įsikišo ir sūnus. Jis apsikabino tėtį ir sakė: „Tėti tu nešauk, tu nusiramink“. Aš paprašiau pasikalbėti vienas su kitu. P. D., kad jis turi išeiti, jeigu mes nesusikalbame vienas su kitu. Pažymėjo, kad vaiko gimtadienis buvo daromas jos iniciatyva ir lėšomis, per skyrybų laikotarpį buvę įvykę begalė nemalonių ir ją žeminančių incidentų, todėl mano turėjusi teisę paprašyti Dariaus, kad jis išeitų iš šventės. Tuo labiau vaikas buvo sudirgęs. Darius nuėjo į kambarėlį, kur dalinama įranga, pradėjo rengtis, nemaloniais žodžiais vadino Tadą, prašė, kad jis pasišalintų iš šventės. T. D. ir buvo liepta išeiti – atsistojau tarpdury ir paskiau: „Dariau nusiramink ir išeik“. Darius norėjo praeiti į salę, kur yra vaikas, mane gana stipriai suėmė už rankų, matyt, norėdamas patraukti nuo durų, mane žodžiais pradėjo ginti Tadas. Viskas persikėlė į laiptinę, įvyko susistumdymas, kurį matė ir sūnus. Darius sugriebė sūnų ir pradėjo šaukti, kad mes juos paliktume dviese. Matas šaukė: „Tėti išeik, išeikit visi, palikit mane vieną“. Sūnus praverkė pusę gimtadienio. Darius išėjo. Po to aš vėl pamačiau sėdintį ant sofos, Matas buvo tik nusiraminęs. Dariaus dar kartą buvo paprašyta išeiti, nurodant, kad jei neišeis – bus kreiptasi į policiją. Darius buvo pakankamai nurimęs ir išėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. P. paaiškino, kad buvo pakviestas į Julijos sūnaus (Mato) gimtadienį su savo sūnumi. Atvykęs pamatė, kad ten yra D. P.. Julijos paklausė, ar jam

būti gimtadienyje, nes žinojo, kad anksčiau yra buvę konfliktų. Su D. P. laikėmės atstumo – jis buvo viename salės gale, aš kitame, tačiau abu nuėjome į persirengimo kambarį. Imant aprangas prasidėjo žeminimas, Darius, girdint instruktoriui, pavadino jį debilu, sportininku neturinčiu smegenų; aš jam patariau daugiau pasportuoti. Po to salės tarpduryje įvyko lengvas apsistumdymas, nes Darius paprašė pasitraukti iš praėjimo, tačiau aš nepasitraukiau. Visą situaciją matė instruktorius, dar šalia galėjo būti vaikų. Tada jis tiesiog numojo ranka ir į salę nuėjo pro kitą praėjimą. D. P. buvo paprašytas palikti šventę dėl skandalų. Į Julijos paprašymą išeiti, Darius atsakė, kad jį pakvietė sūnus, nors sūnus yra nepilnametis, o salę išnuomavo Julija. Taigi, tai buvo mamos laikas. D. P. nepakluso, todėl paskiau, kad jeigu taip viskas vyksta reikia kviesti policiją. Paaiškino, kad ant pačių vaikų jokio rėkimo nebuvo, vyko pasivažinėjimas. Po to pasivažinėjimo vėl prasidėjo provokavimas. Matė, kaip D. J. prašė palikti salę, prasiveržė emocijos. Iš pradžių Julija tikrai nekalbėjo pakeltu tonu, tačiau, kai užvirė emocijos, kai prasidėjo susistumdymas, o sūnus pradėjo verkti, Julija galėjo kalbėti pakeltu tonu. Iki susistumdymo Darius kalbėjo pakeltu tonus su Julija. Darius pasakė, kad dalyvaus sūnaus gimtadienyje. Julija pasakė: „Tu čia nedalyvausi“. Ji paprašė palikti patalpas, tačiau jis nepakluso. Darius bandė eiti prie sūnaus. K. D. bandė apkabinti sūnų, Julija bandė jį atstumti. Tada įsikišau aš, kad nebūtų skriaudžiama ir žeminama moteris. Kažkuriame tarpe tarp tų konfliktų Darius spėjo pabūti su vaiku.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja I. P. paaiškino, kad apklausiamas nepilnametis M. P. labai nenoriai kalbėjo apie įvykį, pasakojo graudindamasis. Vaikas buvo stresuotas. Berniukas nurodė, kad jis nenorėjo, kad gimtadienyje dalyvautų Tadas – mamos dabartinis draugas, tačiau įteikti pakvietimą Tadui paprašė jo mama. Vaikas buvo su draugais ir pamatė, kad Tadas su tėčiu pykstasi, jis laiptinėje pamatė konfliktą. Konfliktas įvyko dėl to, kad vaiko tėvas priėjo prie Tado ir netinkama forma pasakė, kad jis turi išeiti iš gimtadienio.

D. P. gynėjas advokatas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. D. piktnaudžiauja kreipdamasi į teisėsaugos institucijas, ne kartą vykdavo procesai, kurie niekuo nesibaigdavo. Darius teisine prasme likdavo nekaltas. Taigi ir šiuo atveju Julija nepagrįstai kreipėsi į policiją. Teigia, kad dėl nagrinėjamo konflikto įžvelgia jos ir jos draugo kaltę, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik J. D. apklausos pagrindu. Pažymėjo, kad konflikto pradžia buvo kai Darius pareiškė Tadui pretenziją dėl to, kad jis atvyko į gimtadienį. Vaikas nenorėjo, kad jo gimtadienyje dalyvautų T. P.. Konflikto pradžios vaikas negirdėjo. K. D. bandė eiti pas vaiką, Tadas užstojo jam kelią. Kokią teisę svetimas žmogus turi reguliuoti tėvo ir vaiko santykius? Natūralu, kad tokie Tado veiksmai buvo pasekmė to, kas vyko toliau. Po to J. D. neleido Dariui patekti į salę pas vaiką. Tačiau skyrybų sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad abu buvę sutuoktinai turi vienodas galimybes dalyvauti vaikų šventėse, jas organizuoti. Kiekvienas žmogus, tuo labiau tėvas pasipiktintų tokia situacija. D. P. jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o vaiko reakcija buvo adekvati, nes T. P. jam yra svetimas žmogus. T. P. pradėjo stumdyti vaiko tėvą. Tyrėja nesigilino kieno kaltė buvo dėl kilusio konflikto. Ji neapklausė T. P., o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamasi vien J. D. kreipimosi pagrindu. Todėl prašo D. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be kita ko, ir objektyvioji pusė, t. y. atitinkame ATPK straipsnyje nurodyti veiksmai, už kurių padarymą, esant kitiems būtiniems požymiams, gali būti taikoma administracinė atsakomybė; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pagal ATPK 181³ str. 1 d., neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, užtraukia įspėjimą arba baudą.

Vaiko teises apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (8 str. 1 d. 1 p.). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai, pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (43 str.1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio ar fizinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Kita vertus, kilus konfliktui, kurio dalyviu yra vienas iš tėvų ar abu tėvai ir kuris tiesiogiai paveikė vaiką, būtina įvertinti, ar yra tėvų, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybės traukiamo D. P., kaltė dėl paties konflikto kilimo, t. y. visas konflikto kilimo priežastis, tėvų elgesį konflikto metu.

Byloje esantys įrodymai (D. P. bei liudytojos apklaustos I. P. paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu) patvirtina, kad į M. P. į savo gimtadienį, įvykusį 2016-05-10 apie 16 val. aktyvaus laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini), nenorėjo pakviesti T. P., kuris yra D. P. buvusios sutuoktinės J. D. draugas, tačiau pakvietimą T. P. įteikė prašomas mamos.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad tiek M. P., tiek T. P. patvirtino, jog gimtadienio metu tarp jų vyravo įtampa, vėliau persirengimo kambaryje, nestebint vaikams, tačiau matant instruktoriui, vyrai apsižodžiavo. Po to J. D. paprašė, kad iš gimtadienio D. P. išeitų, tiek pati J. D., tiek jos draugas T. P. stovėdami tarpduryje, dviejuose praėjimuose, bandė neįleisti D. P. į kambarį, kuriame vyko šventė. Šiuos veiksmus, t. y. trukdymą D. P. patekti į šventės patalpą, taip pat dėl to kilusį žodinį konfliktą tarp D. P. ir J. D., matė bei girdėjo kiti asmenys, taip pat jų sūnus, kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jautriai į tai reagavo, išėjo į koridorių susijaudinęs, įsiaudrinęs, verkdamas. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas T. P., žodinio konflikto metu tiek J. D., tiek D. P. aiškinosi garsiai, pakeltu tonu.

Teismo vertinimu, konfliktas, kurį stebėjo vaikai, tame tarpe ir nepilnametis M. P., kilo ne dėl apsižodžiavimo tarp vyrų persirengimo kambaryje (kaip minėta vaikai šios konfliktinės situacijos nematė), o dėl to, kad T. P. nebuvo įleistas į kambarį, kuriame buvo švenčiamas gimtadienis. D. P., būdamas sūnaus T. P. tėvu, turi teisę dalyvauti jo gimtadienyje, kai yra pakviestas paties vaiko, nesvarbu, kas šią šventę organizavo bei už ją sumokėjo. Net ir konstatavus, kad tarp D. P. ir T. P. įvyko apsižodžiavimas ir tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija, nevertinant kas dėl to kaltas, primygtinis reikalavimas D. P., o ne T. P., išeiti iš gimtadienio bei trukdymas būti kartu su sūnumi jo šventėje yra neadekvatus ir nepateisinamas. Akivaizdu ir tai, kad M. P., kuris matė kaip tėvui yra trukdoma bei neleidžiama dalyvauti gimtadienio šventėje, buvo sukeltas didelis stresas, neigiami išgyvenimai, jisai dėl to pasišalino į koridorių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. D. koridoriuje bandė raminti M. P., vėliau į koridorių išėjo D. P. ir T. P.. Vienu metu, ramindamas sūnų, D. P. pasilenkęs su juo kažką kalbą, tuo metu J. D. pradeda M. P. temti už rankos į save, T. P. iš nugaros nuo vaiko traukia įsikibęs D. P.. Dėl to vyrai susistumdė.

Taigi, D. P. neatliko jokių veiksmų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog koridoriuje konfliktas kilo dėl jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nors nagrinėjamu atveju vaikui dėl kilusio konflikto buvo sukeltas didelis stresas, D. P. veiksmuose nėra ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl D. P. atžvilgiu pagal ATPK 181³ str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 181³ str. 1 d. nutraukti, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.