- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-335-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00059-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. U.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-366/2012
Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00059-2012-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas keturiasdešimt penkiomis paromis arešto, bei pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubaustas šešiasdešimčia parų areštu. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – šešiasdešimties parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 14 d. apie 18 val., Kupiškio r., Šimonių sen., (duomenys neskelbtini) k., V. K. gyvenamajame name, A. M. sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. M., po to atsinešęs iš virtuvės peilį, jį laikydamas rankoje ėjo link jos, grasino nužudyti A. M. sakydamas, kad ją papjaus, nužudys peiliu perpjaudamas gerklę, ir tokie veiksmai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012-02-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, esant pagrindui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. nustatyta tvarka arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir pripažinimo kaltu, pilnai sutinka. Apelianto teigimu, teismas neteisingai subendrino ir paskyrė galutinę bausmę, susijusią su areštu. Mano, kad teismo išvada, nelaikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kaltinamojo prisipažinimą yra nepagrįsta, kadangi dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad yra neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, administracine tvarka nėra baustas, taip pat augina mažametį vaiką ir po nuosprendžio priėmimo atsiprašė nukentėjusiosios A. M., kuri atleido ir susitaikė, todėl vėl kartu gyvena kaip šeima.
Nukentėjusioji A. M. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą, pilnai sutinka su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nuosprendžiu dėl V. U. pripažinimo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuteisimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Teigia, kad jos ir nuteistojo parodymų prieštaravimas dėl smūgių sudavimo, atsirado ne dėl nuteistojo tyčinio nepripažinimo šios aplinkybės, o dėl objektyvių aplinkybių – nuteistojo girtumo. Taip pat pabrėžia, kad arešto bausmės skyrimas neigiamai atsilieptų šeimos finansinei padėčiai. Nurodo, kad susitaikė su nuteistuoju, kuris pasižadėjo ateityje daugiau nenusikalsti, pilnai tiki tokiu pažadu ir vėl pradėjo gyventi kartu, kaip šeima. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybės, t.y. susitaikymą su nuteistuoju, prašo teismo nuteistojo skundą tenkinti, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendį pakeisti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jei teismas nuspręstų, kad nuteistojo negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pilnai sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusioji taip pat prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo remiantis LR BK 38 str. nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiąja ar paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis V. U. ir nukentėjusioji A. M. teismui pateikė 2012 m. kovo 26 d. prašymą (susitaikymo protokolą), dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuriame nurodyta, kad A. M. atleidžia ir jokių pretenzijų nuteistajam neturi.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai nebe pirmas kartas, kai V. U. naudoja smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Už tokius veiksmus buvo teistas Jungtinėje Karalystėje ir yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę (b.l. 38). Taip pat 2011-07-03 Panevėžio AVPK Kupiškio raj. PK buvo užfiksuotas viešosios tvarkos pažeidimas – įvykęs triukšmingas konfliktas be smurto, kurį sukėlė V. U. (b.l. 27-28). Be to, A. M. teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme nurodė, kad V. U. girtauja, išgėręs būna agresyvus (b.l. 59-60) ir Lietuvoje du kartus prieš ją naudojo fizinį smurtą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja V. U. asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 38 str., ir atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip nepagrįsti, atmetami V. U. skunde nurodyti argumentai, dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės neatitikimo LR BK 54 str., 55 str., 61 str., ir 63 str. nuostatoms. Byloje nustatyta viena V. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats nuteistasis pripažino, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos, atliktoms nusikalstamoms veikoms prieš sugyventinę. Apelianto motyvai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir tik dėl alkoholio poveikio neprisimena visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, yra atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nelaiko – kaltinamojo prisipažinimo, nes jis neigia esminę faktinę aplinkybę – smūgius ranka, teigdamas, jog sudavė pirštine. Be to, įvertinus kaltinamojo elgesį apylinkės teisme (kaltinamojo replikas į nukentėjusiosios, liudytojų parodymus), dėl ko kaltinamasis buvo įspėtas, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamasis nėra nuoširdus ir kritiškai nevertina savo elgesio, kas yra būtina sąlyga tam, kad prisipažinimas būtų pripažįstamas lengvinančia aplinkybe.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, teisingą bausmę. Taigi, bausmė yra teisinga tada, kai ji, įvertinus visas įstatyme nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizuota ir adekvati kaltininko asmenybei bei jo padarytai nusikalstamai veika. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu teisingai ir pagrįstai pripažino V. U. kaltu ir paskyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Įvertinus byloje esančius duomenis ir atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas iš BK numatytų teisinės atsakomybės formų V. U. motyvuotai ir teisėtai paskyrė galutinę 60 parų arešto bausmę, nes ši bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius, nesumenkina nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad teismas teisingai konstatavo, kad V. U. nusikalstama veika padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kurie sudaro idealiąją sutaptį, šia veika pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Skiriant bausmę buvo pagrįstai atsižvelgiama į smūgių skaičių (du smūgiai), grasinimų pobūdį (grasinama buvo peiliu) ir trukmę (neilgą laikotarpį). Nuteistojo asmenybė ir jo elgesys sudarė teismui pagrindą skirti griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nukentėjusiosios atsikirtime į apeliacinį skundą nurodyti motyvai, kad V. U. nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme, nepasieks bausmės tikslų ir turės neigiamų pasekmių finansinei padėčiai, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. U. yra bedarbis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įvertinus nuteistojo elgesį manoma, kad arešto bausmė labiau atitinka V. U. asmenybę, padarytą veiką ir turės didesnį poveikį, jog ateityje V. U. nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo V. U. skundą atmesti.