- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-159-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-21234-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- I. P., L. K., N. Š., R. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys I. P., L. K., N. Š., R. P., dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė atidalyti jos - ieškovės B. B. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove Kauno miesto savivaldybe: priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybei butą natūra, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , o ieškovei B. B. priteisti už jos turimą dalį 0,38 dalį bendrojoje nuosavybėje - 39900Lt piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai priklauso 38/100 dalys buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1999-11-15 iš N. V. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovei priklauso 62/100 dalys šio buto, tačiau nuo pat pirkimo dienos ieškovė negalėjo patekti į butą ir juo naudotis, kadangi į butą jos neįleidžia L. K. šeima. L. K. yra atsakovei priklausančios buto dalies naudotoja - atsakovei priklausančioje buto dalyje faktiškai gyvena L. K. ir jos šeimos nariai (viso 8 žmonės). Nors atsakovės teigimu, L. K. užėmė butą be teisinio pagrindo (be nuomos sutarties), tačiau atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad neteisėtai gyvenančius asmenis iš savo buto dalies iškeldintų. Tokiu savo neveikimu atsakovė pažeidžia jos - ieškovės teisėtus interesus ir nuosavybės teisę. Ieškovė negali butu naudotis ir disponuoti, tačiau jai, kaip bendraturtei, keliami reikalavimai sumokėti už komunalines paslaugas, dėl ko patiriami papildomi nepatogumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo, koridoriaus patalpų), be to, naudojimasis taip padalytu turtu gali lemti kitus šalių ginčus, kadangi ginčo bute savavališkai gyvena dar 8 žmonės - trečiojo asmens L. K. šeima. Kadangi šalys neteikė projekto dėl mišraus atidalijimo būdo, todėl teismas nagrinėjo, ar ginčo atveju taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamu, išnaudojus šalių galimybes derinti savo valią dėl priimtino bendraturčiams sprendimo būdo, derinant savo valią. Teismas pažymėjo, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejais. Atsakovas Kauno m. savivaldybė iš viso nesutinka su tokiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, tai yra atidalijus butą, nenori įsigyti šio turto dalį nuosavybės teise, o ieškovei išmokėti kompensaciją už buto dalį pinigais, nes neturi lėšų bei poreikio buto dalies įsigijimui. Teismas, vertindamas kiekvienos iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui, darė išvadą, kad ieškovė neturi poreikio naudotis ginčo buto dalimi nuo 1999 m., t.y. nuo jo įsigijimo, nes turi kitą nuosavybę (duomenys neskelbtini) , Kaune, o be to, ji negali patekti į naudojamas patalpas, nors kaip teigia L. K. ji į jas niekada ir nebuvo atvykusi, butą pirko, jo net neapžiūrėjusi (CPK 185 straipsnis). Sprendė, kad ieškovė, įgyvendindama savo teises į nuosavybės valdymą, naudojimą nebuvo aktyvi bei elgėsi dalinai aplaidžiai, nesiekė iki ginčo teisme iškėlimo interesų racionalaus derinimo su bendraturčiu (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad ieškovės noras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas šiuo ginčo atveju yra galimas, nes atsakovė kaip bendraturtis nenori ir nesutinka iš esmės su šiuo atidalijimo būdu bei nesutinka mokėti kompensacijos pinigais, nes toks kompensacijos sumokėjimas būtų laikomas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, t.y. atsakovė nesutina, kad prieš jos valią sujungti savo nuosavybę su ieškovės nuosavybe - atsakovė kaip bendraturtis turi vienodą teisių apsaugą kaip ir ieškovė (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir racionaliausias abiems šalims.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad byloje rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ieškovė siekdama įgyvendinti savo nuosavybės teises kreipėsi į atsakovę su prašymais padėti išspręsti problemas, susijusias su tuo, kad savivaldybės buto dalies patalpų gyventojai (tretieji asmenys) jos neįleidžia į ginčo butą (b.l. 12), o atsakovė informavo ieškovę, kad ruošia dokumentus dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo iš buto (b.l. 13, 15), ieškovė siūlė atsakovei visas jos pasiūlytas ir kitas galimybes išspręsti ginčą dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės (b.l. 14, 119), o atsakovė atsisakė svarstyti bet kokius atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus (b.l. 15, 120, 121). Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra, ir nagrinėjamoje byloje, ieškovės nuomone, įrodytos visos aplinkybės ir sąlygos, kuomet yra galimas atidalijimas išmokant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino ieškovės siūlomą atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, priteisiant vienam iš bendraturčių daiktą natūra, o kitam - kompensaciją už buto dalį, su turto dalies, kaip socialinio būsto, įsigijimu, todėl padarė netinkama išvadą, kad jeigu atsakovas buto dalies įsigyti nenori, todėl niekas jam šios valios priverstinai primesti nenori. Byloje sprendžiamas klausimas ne dėl įpareigojimo nupirkti iš bendraturčio ginčo buto dalį už siūlomą kainą, o klausimas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu ir kompensacijos vienam iš bendraturčių priteisimo. Ieškovės nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė pati nesinaudodama nusipirktu turtu (ginčo buto dalimi) ir nesiekdama įgyvendinti savo teisės į jo valdymą bei naudojimą, neišnaudojo visų racionalių būdų rasti bendraturčių vienodą valią dėl atidalijimo būdo. Nurodo, kad teismas be pagrindo susiaurino nuosavybės teisės turinį iki faktinio valdymo ir naudojimosi daiktu, nepasisakydamas dėl disponavimo teisės. Teigia, kad ieškovė jau nuo 1999 metų (nuo pat buto įsigijimo) negali nei juo faktiškai naudotis, arba kitaip juo disponuoti, kadangi jos galimybes apriboja atsakovės buto dalyje apsigyvenusi L. K. šeima (b.l. 17). Kadangi būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, todėl prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio. Apeliantės nuomone, paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Teigia, kad 2011-06-10 UAB „Reacon" atliko ginčo buto įvertinimą ir nustatė, kad ginčo buto vertė yra 105000 litų (b.l. 132-148), atsakovė ginčo buto vertės neginčijo, todėl atsižvelgiant į ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje (0,38 d.) jai turi būti priteistina 39900 litų kompensacija, be to, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl negalima padaryti išvados, kad ji neturi finansinių išteklių kompensacijai sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 strapsnio 1 dalis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą, kuriuo prašė atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove Kauno miesto savivaldybe - butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti natūra Kauno miesto savivaldybei, o jai - ieškovei, nesant galimybės atidalyti turtą natūra, iš kito bendrasavininkio priteisti kompensaciją pinigais už jai tenkančias 38/100 dalis buto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, bei nustatęs, kad vienas iš bendraturčių iš viso nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, sprendė, kad prieš kito bendrasavininkio valią ieškovės pasiūlytas atidalijimo būdas vertintinas kaip savininko teisių pažeidimas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini) , Kaunas bendraturtės. Ieškovei priklauso 38/100, atsakovei 62/100 šio ginčo turto dalys (b.l. 18, 1 t.). Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad butu naudojasi tik tretieji asmenys (b.l 11-13, 1 t.), kurių iškeldinimo galimybės iš atsakovui priklausančios turto dalies yra ribotos dėl šių asmenų statuso. Akivaizdu, kad atsakovui suteikus galimybę bute gyventi tretiesiems asmenims, naudotis butu kartu su šiais asmenimis ieškovė neturi galimybės.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, kolegijos vertinimu, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, negalimas daikto teisinio režimo pasikeitimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.
Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atidalinti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Butas priklauso dviems bendraturčiams: ieškovei 38/100 dalys, atsakovei 62/100. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, akivaizdu, kad jį atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos pagalbinės patalpos-virtuvė, koridorius bei sanmazgas, nėra galimybės. Kaip jau minėta šiuo metu butu naudojasi viena šeima, toks faktinis naudojimasis butu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį–trijų kambarių gyvenamasis butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausiančias 38/100 dalis, kurios sudaro 21 kv.m. bendro buto ploto, į atskirą butą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma (b.l. 108, 1 t.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad natūra atidalinti ieškovės buto dalies neįmanoma. Nustačiusi, kad šioje byloje negalimas ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad šalys nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, be to, jog ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė už atsakovės, ieškovė turi kitą gyvenamąjį plotą, nuo šio turto įsigijimo 1999 m. iki šiol juo nesinaudojo, siekė jį parduoti, spręstina, jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją pinigais.
Vertindama ar ieškovės prašoma priteisti 39 900 Lt kompensacija yra teisinga, teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai, jog ginčo buto vertė yra 105 000 Lt (b.l. 132-140, 1 t.). Byloje pateikto buto įvertinimo atsakovė neginčijo, todėl nustačius, kad turto vertės nustatymo pažyma atlikta laikantis Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų spręstina, kad abejoti jos objektyvumu nėra jokio pagrindu. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo turto dalį ieškovė įgijo už 6000 Lt (b.l. 8, 1 t.), esant pokyčiams nekilnojamojo turto rinkoje (CPK 182 straipsnio 1 punktas), nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti kompensaciją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl daikto teisinio rėžimo pakeitimo bei atidalijimo būdo, atmestas nepagrįstai.
Nustačius, kad šalių poreikis butui yra nevienodas, atsakovė realiai gali sumokėti ieškovei teisingą kompensaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintinas, atidalinta B. B. nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas Kauno miesto savivaldybei, o iš jos – ieškovei B. B. 39 900 Lt kompensacija.
Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieškovės apeliacinį skundą ir priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinant, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovei B. B. bylinėjimosi išlaidos: 272 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 400 Lt už turto vertinimą, iš viso 1172 Lt (CPK 88, 93 straipsniai). Taip pat iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina valstybei 66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Atidalinti B. B. priklausančias 38/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas, iš bendrosios dalinės nuosavybės su Kauno miesto savivaldybe ir 38/100 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklausančias B. B., priteisti Kauno miesto savivaldybei.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės B. B. 39 900 Lt piniginę kompensaciją.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės B. B. 1 172 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės valstybei 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.