Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R.N.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A.S., trečiųjų suinteresuotų asmenų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- panaikinti 2017 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 4KPĮ-53-(14.4.125.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė prokurorės prašymą patenkinti visiškai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir atstovė teismo posėdžių metu prašė prokurorės prašymą patenkinti visiškai ir nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti prokurorės prašyme teismui.

Prokurorės prašymas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. vasario 25d. raštu Nr. (11.8)-V8-414 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Alytaus RAAD) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inspekcijos (toliau - Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau - Alytaus skyrius), informuodama apie galimai nelegalias statybas prie (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 21 d. Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2016 m. kovo 21 d. surašė Statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-425-(14.2), kuriame nurodė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal nekilnojamojo turto registro išrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, sklypo bendrasavininkai yra A.M., O.Š. ir A.S.), 2013 m. rugsėjo mėnesį pradėti statyti du sublokuoti konteinerio tipo pastatai ir pavėsinė (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. darbai netęsiami). 2016 m. kovo 25d. Inspekcijos Alytaus skyrius surašė A. S. privalomąjį nurodymą Nr. PN-257-( 14.29) (toliau - Nurodymas), kuriuo iš pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikti žemėtvarkos planavimo dokumentą - kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba nugriauti žemės sklype esančius pastatus ir pavėsinę. Inspekcijos Alytaus skyrius, tenkindamas A. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. RE-228-( 14.29) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, Nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 23 d. 2016 m. gruodžio 30 d. Inspekcijos Alytaus skyrius patikrino Nurodymo įvykdymą ir 2016 m. gruodžio 30 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aklu Nr. RE-322-(14.29) konstatavo, kad A. S. nurodymo neįvykdė – nebuvo pateiktas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, pastatai ir pavėsinė, esantys žemės sklype nenugriauti. 2016 m. vasario 24 d. Inspekcija ieškiniu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus, kuriuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-37-393/2018 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (TIS Liteko duomenys).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad A. S., siekdamas įvykdyti Inspekcijos Alytaus skyriaus Nurodymą ir parengti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, inicijavo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Formavimo ir pertvarkymo projekto (padalijamas į du sklypus, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant 2 atskirus žemės sklypus) rengimą. Taip pat inicijavo jau atidalintam savo žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą, kuriame turėjo būti patikslinta pakrantės apsaugos juosta ir suplanuota ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4FPĮ-47-(14.4.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Formavimo ir pertvarkymo projektas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto metu A. S., A.M. ir O. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 2,2965 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į 2 žemės sklypus, atidalijant A. S. nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį ir suformuojant du žemės sklypus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjo S.K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ projekto autorės M.K. aiškinamajame rašte nurodyta, kad viena iš pertvarkomam žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ yra - XXIX. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (10 m ir 25 m). Šiame aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto metu suformuotam Sklypui proj. Nr. 117-1-1 (atidalintai A. S. nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai) viena iš taikytinų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, yra XXIX. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (10 m ir 25 m). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu A. S. nuosavybės teise valdomam 0,7655 ha ploto suformuotam sklypui (proj. Nr. 117-1-1) Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir viena iš šiam žemės sklypui taikytinų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų - XXIX. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (10 m ir 25 m), kurios plotas 0,0977 ha.

Administracinės bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad 2017 m. birželio 20 d. A. S. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrių ir prašė priimti sprendimą dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ūkininko sodybai įrengti jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4KPĮ-37-(14.4.125.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“ nustatyta planuojamos teritorijos 0,7655 ha žemės sklypo Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir planavimo tikslai. Atsakovo 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4KPĮ-53-(14.4.125.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (ginčijamas administracinis aktas) buvo patvirtintas A. S. nuosavybės teise valdomo 0,7655 ha žemės sklypo Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengėjo K. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ projekto autoriaus aiškinamajame rašte nurodė, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietos parinkimui rengimo metu tikslinama Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, pagal topografinės nuotraukos duomenis. Aiškinamajame rašte teigiama, kad vietovėje žemės paviršiaus polinkio kampas yra mažesnis nei 5 laipsniai, todėl paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta nustatoma 5 m pločio. 2018 m. vasario 13 d. Inspekcija kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti išvadą dėl žemės sklypui parengto Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto teisėtumo. Atsakovas 2018 m. vasario 20 d. atliko žemės sklypo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad vietovėje žemės paviršiaus polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių. Tai patvirtina atsakovo 2018 m. vasario 20 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto duomenys. Be to, šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tai, kad Alytaus RAAD 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (L 18)-V8-3135 informavo Inspekciją apie savo atlikto patikrinimo išvadas. Alytaus RAAD padarė išvadą, kad paminėtame Projekte (duomenys neskelbtini)ežero pakrantės apsaugos juosta patikslinta pažeidžiant Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtino Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 ir 8 punktų reikalavimus, o ūkininko sodybos statinių statybos zona parinkta pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9. punkto reikalavimus.

Teismas taip pat akcentuoja, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes. Jie pripažino faktinę aplinkybę, kad vietovėje žemės paviršiaus polinkio kampas yra akivaizdžiai didesnis nei 10 laipsnių. Tai patvirtina ir teismui pateikta geodezininko E. Č. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Išvados duomenys.

Teismas pabrėžia, kad dėl faktinių aplinkybių tarp proceso dalyvių ginčo iš esmės nekilo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kuriame inventoriniu Nr. 61-20 buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) ežeras, esantis (duomenys neskelbtini)r. sav. Teritorijoje (ežero plotas 67,2 ha). Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 buvo patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-24). Aprašo 5 punkte nurodyta, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje):

5.1. prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha:

5.1.1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° -5 m;

5.1.2. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 10 m;

5.1.3 kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 25 m;

5.2. prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1-2 ha, bei prie visų kanalų - du kartus mažesniu atstumu nei nurodyta 5.1.1-5.1.3 punktuose. Aprašo 8 punkte numatyta, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos.

Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 20 straipsnio nuostatos numato paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudalytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Paviršiniu vandens telkiniu apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos įuostos nenustatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 127.9 papunktyje nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 92 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius ir projekto rengėjas pagal kompetenciją atsako už planavimo proceso organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų įforminimą ir privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Projekto sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos patikslinimo (sumažinimo) bei ūkininko sodybos statinių statybos zonos parinkimo parengti remiantis neteisingais, tikrovės neatitinkančiais vietovės duomenimis apie vietovės nuolydžio matmenis. Pateikti įrodymai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo vietovės nuolydis yra ne 5 laipsnių, o 10 laipsnių. Iš to seka, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juosta turi būti ne 5 m, o 25 m. Projekto rengėjo per ŽPDRIS pateiktame Projekto sprendinių brėžinyje bei aiškinamajame rašte pateikta informacija neatitinka esamos situacijos, paviršinio vandens telkinio pakrančių apsaugos juosta yra sumažinta nepagrįstai, kas sąlygojo ir neteisingai parinktą statinių statybos zona (per arti vandens telkinio). Šie Projekto sprendiniai yra neteisėti, kadangi buvo parengti pažeidžiant Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9. punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.

Administracinėje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas prieštarauja įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų (aukštesnės galios teisės aktų) imperatyvioms nuostatoms, todėl turi būti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo (ABTĮ 56 str.).

Likusius argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2017 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 4KPĮ-53-(14.4.125.) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.