Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-417/2012

Teisėja L. B. Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.

2012 m. vasario 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimu septyniems mėnesiams. Įpareigojant V. Š. nuo 18 val. iki 7 val. būti namuose ir per 7 mėnesius atlyginti padarytą žalą.

Iš V. Š. nukentėjusiojo M. K. naudai priteisti 300 litų turtinei žalai ir 2700 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2011m. rugsėjo 30 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), prie mokyklos, viešoje vietoje, matant M. G., T. J., D. Š., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, tai yra tarpusavio konflikto metu V. Š. suėmė nukentėjusįjį M. K. už kaklo ir pastūmė, M. K., norėdamas išvengti nesutarimų, pasitraukė toliau, tačiau V. Š. artėjo link jo, tada M. K. išsitraukė dujinį pistoletą ir šovė, tačiau neiššovė, nes pistoletas užsikirto. V. Š. tris kartus kumščiu trenkė M. K. į veidą ir vieną kartą spyrė koja į krūtinę gulinčiam nukentėjusiajam. Tokiais veiksmais M. K. buvo padaryta: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste su poodine kraujosruva dešiniame apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio, dešinio 11 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimas, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje. Šia veika nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, apelianto manymu, priteisdamas neturtinę žalą – 2700 litų – nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nes priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo. Skuodo rajono apylinkės teismas taip pat neįvertino įrodymų apie jo turtinę padėtį bei galimybės atlyginti žalą. Nurodo, jog jokio nekilnojamojo turto ar indėlių bankuose neturi. Yra moksleivis ir pajamų neturi. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir paties M. K. neteisėti veiksmai – dujinio pistoleto panaudojimas.

Nukentėjusysis M. K. pateiktame atsikirtime į nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis dėl V. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d. teisėta ir pagrįsta, tinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apylinkės teismo pozicija įpareigoti nuteistąjį V. Š. per nustatytą laiką atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes ši nuostata prieštarauja BK 48 str. 6 d. 2 p., numatančiam teismo teisę paskirti nuteistajam įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde pagrindinį dėmesį skiria aplinkybėms, kodėl jis negali atlyginti padarytosios žalos nukentėjusiajam, kodėl, jo manymu, priteistoji suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, kodėl paskirtų įpareigojimų jis negali tinkamai vykdyti.

Tačiau apygardos teismas vertindamas paminėtuosius apeliacinio skundo motyvus pažymi, kad žalos atlyginimas – besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetas kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste ir žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam. Nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sąlygas nuteistajam jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl šiuo atveju tik paties nuteistojo rūpestis ir net pareiga yra gauti lėšų žalai atlyginti, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiškai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą. Prievolės atlyginti padarytąją žalą nukentėjusiajam nevykdymas iš esmės nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Juolab apelianto skunde nurodytas pasiteisinimas, kad žalos jis atlyginti negali, nes neturi pajamų, turto ir negauna stipendijos šiais mokslo metais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, sudaranti prielaidas mažinti priteistos žalos dydį. Paprastai stipendija studentui yra skiriama už stropų mokymąsi bei esant aukštam vidurkiui ir šiuo atveju galimybė ją gauti priklauso tik nuo paties besimokančiojo asmens, kaip šiuo atveju, V. Š.. Tuo tarpu atsainus požiūris į savo pareigas tiek atlyginti žalą, tiek stropiai mokytis nepateisina nuteistojo elgesio siekiant, kad kiek įmanoma daugiau būtų sumažintas žalos dydis nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti. Juolab, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis iki šios dienos nėra net atsiprašęs nukentėjusiojo už savo elgesį, nors toks V. Š. veiksmas nereikalauja jokių finansinių išteklių.

Bausmė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisvės bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Asmens teisių, laisvių suvaržymas, specialių pareigų nustatymas, suprantama, pats savaime, nėra patogus asmeniui, kuriam yra taikoma, tačiau pažymėtina, jog bausmė neturi būti patogi, jos paskirtis yra auklėjamojo pobūdžio, ir ja siekiama maksimalaus teigiamo poveikio asmeniui, kuriam ji taikoma. Paskirtąja bausme siekiama paveikti asmenį taip, kad jis įvertinęs bausmės sukeltus nepatogumus, ateityje susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu V. Š. paskirti įpareigojimai: nustatytas terminas žalai atlyginti bei atitinkamu laiku būti namuose, yra tarsi sudėtinė apeliantui paskirtosios laisvės apribojimo bausmės dalis, tad vien tai, kad nuteistajam po bausmės paskyrimo yra nepatogu nustatytu laiku būti namuose bei nustatytu laiku atlyginti žalą, nėra pateisinimas nuteistojo apatiškumui, nesistengimui visomis galimomis priemonėmis tinkamai atlikti bausmę. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas V. Š. per septynis mėnesius įpareigojo atlyginti žalą, daro išvadą, kad apeliantas per nustatytą laiką yra įpareigotas atlyginti ne tik turtinę (BK 48 str. 6 d. 2 p.), tačiau ir neturtinę žalą. Tačiau toks teismo sprendimas nėra teisingas, nes baudžiamosios teisės normos nesuteikia teismui teisės įpareigoti asmenį atlyginti neturtinę žalą. Tad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto įstatymo (BK bendrosios dalies normos), konstatuojant, kad V. Š. per septynis mėnesius privalo atlyginti padarytąją turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, taip pat negali sutikti su apelianto pozicija, kad 2700 Lt yra per didelė suma nukentėjusiojo M. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl manė, kad 2700 Lt yra pakankama nukentėjusiojo M. K. patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis prašė teismo priteisti net 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė, kad M. K. nebuvo gydomas ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, jis buvo sužalotas nežymiai, todėl neturtinės žalos dydį sumažino iki 2700 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, priteistoji 2700 Lt suma neturtinei M. K. žalai atlyginti atitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, todėl mažinti jos dydį nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde keliskart akcentuoja, kad nukentėjusysis tarsi išprovokavo jį padaryti nusikaltimą ir būtent dėl M. K. veiksmų prieš jį buvo pavartotas smurtas. Tačiau įvertinus paties nuteistojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, o būtent, kad M. K. ginklą išsitraukė tik po to, kai apeliantas šį iš esmės be priežasties griebė už kaklo ir pastūmė, akivaizdu, kad nuteistasis tik siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą teisindamas savo nusikalstamą elgesį. Todėl tiek vertinant nukentėjusiajam M. K. priteistos žalos dydį, tiek apeliantui paskirtą bausmę, teisėjų kolegija nepripažįsta, kad V. Š. buvo išprovokuotas neteisėtų M. K. veiksmų ir kad ši aplinkybė teisiškai reikšminga sprendžiant prieš tai paminėtus klausimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad V. Š. per septynis mėnesius nukentėjusiajam M. K. turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.