- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- AN2-198-593/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 7 d. nutarimo, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėm patraukto asmens V. V. skundas – panaikintas Institucijos vyresniosios tyrėjos V. Š. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) ir V. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena, dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 375 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolatos gyvendamas Lietuvos Respublikoje 2023 m. rugsėjo 17 d. 11.39 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę turėdamas Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturėjo Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduotos teisės vairuoti transporto priemones. Institucija laikėsi pozicijos, kad V. V., būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) metais grįžęs nuolatos gyventi į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punktu, privalėjo per 6 (šešis) mėnesius pasikeisti Ukrainos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o to nepadarius, negalėjo būti laikomas kaip asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 7 d. nutarimu skundą tenkino visiškai – panaikino Institucijos nutarimą ir V. V. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors administracinio nusižengimo padarymo metu V. V. ir neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjo, tačiau turėjo Ukrainoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dėl ko sprendė, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai privalėjo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir išaiškinti V. V. pareigą pasikeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-214-408/2024 ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
3.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Institucija privalėjo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui pareigą pasikeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Argumentuojama, kad asmens, kuriuo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prievolė pakeisti trečiosios valstybės, ne Europos sąjungos (toliau – ES) arba Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) narės, vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą yra numatytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau ir – vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių) 40 punkte. Teigiama, kad nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka yra numatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 9 punkte numatyta, kad nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojų pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
3.2. Institucijos manymu, V. V., būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teigiama, kad V. V. Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą ir nuolatinio gyventojo statuso turėjimą įrodo rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, o būtent, jog jam nuo (duomenys neskelbtini) yra išduoti galiojantys asmens tapatybės dokumentai, kuriuose yra įrašyta, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, o taip pat tai, jog nuo (duomenys neskelbtini) V. V. savo ir šeimos (sutuoktinės ir dviejų vaikų) gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, Ukrainoje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), SODROS duomenimis jis nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą ir dirba. Teigiama, kad administracinio nusižengimo padarymo metu V. V. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jis privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
3.3. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto 2023 m. liepos 5 d. susitarimu Nr. 533 „Dėl nacionalinių vairuotojų pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo“ (toliau – Susitarimas), kadangi šiuo Susitarimu buvo susitarta tik dėl vairuotojų pažymėjimų keitimo sąlygų, kas nagrinėjamu atveju nebuvo inicijuota. Taip pat nurodoma, kad Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis Susitarimas taikomas tik vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki dienos, kurią tokio vairuotojo pažymėjimo turėtojas įgijo teisę nuolat gyventi Susitarančiosios šalies valstybės, kurioje jis bus keičiamas, teritorijoje. Skunde nurodoma, jog iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, kad V. V. Ukrainoje išduotą pažymėjimą įgijo jau nuolatos gyvendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. V. prašė Institucijos apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pateikti papildomą medžiagą, kurios byloje nėra ir šią medžiagą pagrįsti teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodoma, kad V. V. sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pačiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau išreiškė abejones, jog tos pačios nuomonės gali nesilaikyti apeliacinės instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė V. V. prašymą Institucijos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo nutarimo turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).
8. Vadovaujantis ANK 639 straipsniu, skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsnio 4 dalis numato reikalavimus nutarimo (nutarties) turiniui. Nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės.
9. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. V., būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, turi galiojantį Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo. Už tai, kad jis, neturėdamas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, jam buvo paskirta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savo skunde Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams teigė, jog vairavo transporto priemonę turėdamas vairuotojo pažymėjimą, todėl mano, kad nubaustas yra nepagrįstai, tačiau skundo nagrinėjimo metu, jis nurodė, kad negali patvirtinti ar paneigti, jog nurodytu laiku iš tiesų transporto priemonę vairavo, todėl prašė ištirti šias aplinkybes. V. V. nurodė, jog tą pačią dieną, kaip ir skundžiamas Institucijos nutarimas, t. y. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo priimta keletas nutarimų dėl vairavimo neturint tam teisės Lietuvoje, jis skundė juos visus, skundus surašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas, rašant skundus nebuvo įsigilinta į konkretaus nusižengimo aplinkybes. Kadangi jis nebuvo sustabdytas policijos darbuotojų skundžiamame nutarime nurodytu laiku ar neužfiksuotas stacionariomis priemonėmis, todėl nėra tikras, jog tikrai protokole ir nutarime nurodytu metu vairavo transporto priemonę.
11. Apylinkės teismas tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir, tikslu išsiaiškinti nusižengimo fiksavimo aplinkybes, nutarė teisme apklausti G. T. (pateikusį duomenis apie pažeidimą) ir asmenį, surašiusį administracinio nusižengimo protokolą, tačiau vėliau, nenurodant motyvų, tokį savo sprendimą pakeitė ir nei vieno iš išvardintų asmenų teismo posėdyje neapklausė.
12. Atsižvelgiant į tai, jog skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas ginčijo transporto priemonės vairavimo faktą (nors skunde tokio klausimo nekėlė, tačiau savo kaltę dėl pažeidimo neigė), aukštesnysis teismas sprendžia, jog šios aplinkybės turėjo būti ištirtos ir įvertintos nagrinėjant skundą Kauno apylinkės teisme. Tačiau teismas, priimdamas 2024 m. birželio 7 d. nutarimą nepasisakė, ar Institucijos nutarimas, kuriame konstatuota, jog V. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės yra pagrįstas, t. y. ar nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, o apsiribojo tik teisės vairuoti transporto priemones turėjimo / neturėjimo klausimo išsprendimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundas, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui, neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti bylos pirmąja instancija ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, kadangi tokiu būdu būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka.
13. Nustatęs aptartą apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimo pagrindą, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi įvertinti, patvirtinti arba paneigti visus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus privalės bylą iš naujo nagrinėsiantis apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.