Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-25
Bylos Nr.
2A-1007-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Ieškovas
O. V., O.
Atsakovas
G. U.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1007-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Janovičienės, A. Maciejevskio,sekretoriaujant J. Markovičiūteidalyvaujant ieškovei O. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. ir atsakovo G. U. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui G. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2002-06-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-397/2002 nustatytą nepilnametės dukros D. V. išlaikymo dydį ir priteisti iš G. U. išlaikymą nepilnametei D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-10 iki dukros pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-06-20 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimu atsakovas buvo pripažintas D. V. tėvu; priteistas išlaikymas dukrai, skaičiuojamas periodinėmis išmokomis po 25 proc. darbo užmokesčio nuo visų atsakovo darbo užmokesčio (pajamų) rūšių, bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Išlaikymo išmokos dydis nepilnametei dukrai vidutiniškai sudaro 254 Lt. Tokia suma yra aiškiai per maža esant dabartiniam kainų ir pragyvenimo lygiui. Išlaikymo dydis ir būdas buvo nustatytas dar 2002 m., nebeatitinka dabartinių mergaitės poreikių, kurie per šešerius metus iš esmės pasikeitė. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turėtų būti prilygintas minimaliai mėnesinei algai, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Toks dydis ir reikalingas nepilnametės dukros normaliam vystymuisi, lavinimo užtikrinimui ir kitoms būtinosioms reikmėms tenkinti. Ieškovės gaunamo darbo užmokesčio vidurkis atskaičius mokesčius sudaro apie 1 045,47 Lt per mėnesį, todėl 400 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnametės dukros išlaikymui skirti galinti. Atsakovas minėto dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikti gali; pagal jo darbovietės pateiktą pažymą jo vidutinis atlyginimas sudaro 900 Lt (atskaičius mokesčius). Tačiau atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gauna ir kitas pajamas (komandiruotpinigius), todėl jo gaunamos kasmėnesinės pajamos yra žymiai didesnės mokamų kelionpinigių dėka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė tenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant dukrai D. V. iš jo 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodomu pagrindu, kad pasikeitė vaiko poreikiai, sutiko, kad būtų pakeistas išlaikymo būdas. Nurodė, kad priteistos išlaikymo formos dabartinis įstatymas nenumato, todėl reikia, kad ši forma būtų nustatyta ne procentine išraiška, o fiksuotomis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str.). Tačiau nesutinka mokėti ieškovės prašomos 400 Lt sumos. Atkreipė dėmesį, kad kartu su dukros poreikių augimu keitėsi, t. y. augo, ir jai teikiamas mano išlaikymo dydis, nes jis buvo nustatytas procentine išraiška nuo gaunamo darbo užmokesčio, o darbo užmokestis kilo. Analogiškai ir ieškovė turėjo galimybes skirti kasmet vis didesnį išlaikymą. Atsakovo nuomone, 800 Lt yra tik orientacinis kriterijus, ir ši išlaikymo vertė be abejo skirsis suaugusiam žmogui ir atitinkamų metų vaikui, todėl CK 3.192 str. ir numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai; nustatant išlaikymo dydį turi būti nustatyti konkretaus vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie vaiko poreikių pasikeitimus, taip pat ir apie būtiniausius poreikius. Nurodė, kad ieškovė didesnes pajams, todėl nepagrįstas jos teiginys, kad 800 Lt sumą vaiko išlaikymui turintys užtikrinti abu lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad iš savo gaunamų pajamų dar turintis pareigą materialiai padėti savo sutuoktinei. Ieškovės nurodomi kelionpinigiai yra ne kas kita, kaip gaunami dienpinigiai, skirti jam maitintis kelionių metu. Iš tokių pajamų net nedaromi jokie išskaitymai, tame tarpe ir išlaikymas vaikui (CPK 739 str.). Ieškovė nenurodė jokių ekstraordinarių išlaidų ir nepateikė dėl jų jokių įrodymų.

Varėnos r. apylinkės teismas 2009-05-08 sprendimu pakeitė 2002-06-20 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397/2002 nustatytą nepilnametės dukros D. V. išlaikymo dydį ir priteisė iš G. U. išlaikymą nepilnametei dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 325 Lt nuo 2008-10-10 iki dukros D. pilnametystės, paskiriant D. V. mokamų išlaikymo lėšų tvarkytoja motiną O. V.; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo sprendė vykdyti skubiai; priteisė iš G. U. 36 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 290 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. V. advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2002-06-20 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-397/2002 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovei dukros D. V. išlaikymui iš visų jo darbo užmokesčių (pajamų) rūšių kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 25 procentus jo darbo užmokesčio, bet ne mažiau 1 MGL iki dukros D. pilnametystės. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1 045 Lt, o atsakovo mėnesinės pajamos iš gaunamo darbo užmokesčio sudaro apie 900 Lt. Atsakovas dirbdamas tolimųjų reisių vairuotoju taip pat gauna ir dienpinigius, tačiau jie, sutinkamai su CPK 739 str., priskirti prie sumų, iš kurių negali būti daromi išieškojimai. Teismas laikė, kad ieškovė pilnai neįrodė vaiko mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro 800 Lt. Ieškovė detaliau nenurodė ir vaikui perkamų įvairių reikmenų dydžio bei tokių išlaidų būtinumo; nepatvirtino turimų papildomų išlaidų dėl dukters susirgimų. Teismas laikė, kad tėvų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikui sudarytų 650 Lt (kas sudarytų apie 20 Lt per dieną) bei, kad abiejų tėvų išlaikymo dydis turėtų būti vienodas, kadangi jų turtinė padėtis yra apylygė. Didesnis išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, kadangi paskutiniu laiku, maždaug nuo 2007 m. rudens labai ženkliai išaugo maisto produktų kainos, ženkliai išaugo teikiamų komunalinių paslaugų (ypač šildymo ir karšto vandens) kainos, šios tendencijos dėl išaugusios infliacijos išlieka. Taip pat teismas nustatė, kad nuo rugsėjo mėn. šalių dukra D. pradės mokytis pirmoje klasėje, kas sąlygos vaiko poreikių padidėjimą paruošti juos mokyklai bei didesnį poreikį mokymosi priemonių bei mokyklinių reikmenų pirkimui, naujų drabužių ar avalynės (tame tarpe sportinės aprangos) įsigijimą. Tokiu būdu laikė, kad ieškovė iš savo gaunamų pajamų bei gaunamo iš atsakovo išlaikymo nebus pajėgi užtikrinti minimalių vaiko išlaikymo poreikių ir dėl to atsakovas turi prisidėti prie išaugusių vaikų išlaikymo išlaidų. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 325 Lt dydžio ir toks atsakovo mokamo išlaikymo dydis padėtų tenkinti būtinus vaiko mokymosi bei pragyvenimo poreikius. Ieškinys tenkintas nuo ieškinio pateikimo dienos – 2008-10-10. Iš atsakovo priteistas 36 Lt žyminis mokestis valstybei, kuris paskaičiuotas nuo papildomai priteisiamos iš atsakovo sumos – 100,49 Lt(325-224,51 Lt šiuo metu mokamas išlaikymas) už vienerių metų išmokų sumą (100,49 x 12 mėn. = 1205,88 x 0,003 = 36); bei 290 Lt ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė O. V. prašo pakeisti Varėnos r. apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimą ir pilnai tenkinti ieškinį, priteisiant iš G. U. nepilnametei dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį periodines išmokas nuo 2008-10-10 iki dukters pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, apibrėžiančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Nesutinka su teismo išvada, jog nėra pilnai įrodyta mėnesio išlaikymui reikalinga suma, kadangi pačiame ieškinyje pateikta išlaikymui reikalingų lėšų detalizacija, nurodytos papildomos išlaidos dėl dukters blogos sveikatos būklės; teismas neįvertino, jog mergaitė gyvena su apeliante, o atsakovas be priteistos sumos visiškai neprisideda prie dukters ugdymo. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, kad šalių gaunamos pajamos apylygės, nevertino, kad atsakovo pajamos didesnės ir materialinė padėtis geresnė, todėl jis turi galimybę daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. U. prašo pakeisti iš dalies Varėnos r. apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimą priteisiant iš atsakovo dukrai D. V. 290 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-10 iki dukros pilnametystės; priteisiant iš atsakovo ieškovei 91,03 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisiant iš ieškovės atsakovui 891,93 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų; tenkinus apeliacinį skundą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už advokato paslaugas. Apelianto nuomone, teismas, pakeisdamas priteistą išlaikymo dydį, padidindamas nuo bylos nagrinėjimo metu mokamo 290 Lt iki 325 Lt, pažeidė CK 3.201 str. normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines normas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino, jog išlaikymo dydis nuo jo priteisimo dienos iki ieškinio padavimo dienos dėl procentinio priteisimo ir taip jau yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs. Nurodo, jog ieškovė nepateikė, o teismas nenustatė ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pasikeitusius vaiko poreikius. Nurodo, jog neteisingai įvertinta šalių turtinė padėtis; darytina išvada, jog padidintas išlaikymas ieškovei reikalingas ne vaiko interesais, o savo skoloms padengti. Teismui ieškinį tenkinus tik 31,39 procentais, neteisingai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nėra jokių CPK nurodytų pagrindų, kad būtų tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-19 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas yra darbingas, neturi kitų išlaikytinių, savo nepilnamečių dukterų neremia kitais būdais. Todėl nėra pagrindo apelianto nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad Varėnos r. apylinkės teismo 2002-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397/2002 atsakovas buvo pripažintas ieškovės dukters D. V. tėvu, iš jo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 25 proc. jo darbo užmokesčio, bet nemažiau kaip MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. atsakovo teikiamo išlaikymo dydis vidutiniškai sudaro 254 Lt per mėnesį. Esminis atsakovo apeliacinio skundo argumentas – teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamoje byloje CK 3.201 str. normas, nes byloje nėra sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti; tam, kad pakeisti išlaikymo dydį, šalių materialinės padėties pakeitimas turi būti esminis, o duomenų, kad ieškovės materialinė padėtis iš esmės pasunkėtų ar iš esmės pagerėtų atsakovo materialinė padėtis, nėra. Antra, aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu dėl papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų vaiko mokymui ar pan., taip pat nėra.

Kolegija negali sutikti su tokia atsakovo argumentacija. Nagrinėjama byla tiesiogiai liečia nepilnamečių vaikų interesus; civilinio proceso normos įpareigoja teismą prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, tam tikslui teismui suteikti specialūs įgaliojimai (CPK 376 str.). Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi minimalus būtino išlaikymo dydis tokios kategorijos bylose preziumuojamas, jo įrodinėti nereikia; tokios kategorijos bylose tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams –maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; įrodymai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą.

Dėl išdėstyto kolegija nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė įrodė, kad abiejų tėvų pakankamas išlaikymas vaikui sudarytų 650 Lt. Pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, nesivadovavo teismų praktika ir padarė nepagrįstą išvadą apie reikalingo vaikui būtino išlaikymo dydį.

Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad šalių dukros būtinoms kasdieninėms reikmėms tenkinti reikalinga 800 Lt suma. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų apie ieškovės išlaidas vaiko poreikių tenkinimui visumą bei apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus – apie mokėjimus pradinėje mokykloje už mokymo priemones ir vaiko maitinimą bei muzikos mokykloje, vaiko sveikatos būklę (siuntimas konsultuoti dėl alergijos), daro išvadą, jog duomenų, leidžiančių teigti, jog šalių dukros D. V. išlaikymui reikalinga didesnė, nei 800 Lt suma, byloje nėra. Nors byloje pateikta duomenų, kad mergaitė serga alergijomis, tačiau nėra duomenų, kad mergaitės gydymas reikalauja didelių išlaidų. Taip pat nėra įrodymų apie tai, kad septynių metų mergaitės, pirmos klasės moksleivės, poreikių tenkinimui užtektų mažesnės nei 800 Lt sumos.

Kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir laiko, jog mergaitei teiktino abiejų tėvų išlaikymo dydis turi būti 800 Lt per mėnesį bei atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo darbo užmokesčio padidėjimas ir atitinkamas išlaikymo dydžio padidėjimas nuo 125 Lt iki 290 Lt per mėnesį patenkina augančio vaiko poreikius. Įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.). Išlaikymas po 25 proc. atsakovo darbo užmokesčio buvo priteistas 2002 m.; kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje natūralus vaiko augimas bei pinigų sumos, reikalingos jo poreikiams tenkinti, padidėjimas nuo 2002 m. dėl objektyvių socialinių ir ekonominių sąlygų pasikeitimo visuomenėje sudaro pagrindą pakeisti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį.

Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta apelianto samprotavimus, kad ieškovei atsiras teisė į ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo tik po to, kai mergaitė pradės lankyti mokyklą, t. y. nuo 2009 m. rudens. Kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai sieja teisę į vaiko išlaikymo padidinimą su tam tikrais atskirais vaiko gyvenimo etapais. Ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo ir atsakovo teikiamas išlaikymas (vidutiniškai 254 Lt per mėnesį) padidėjusių vaiko poreikių netenkina, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymą mergaitei nuo teisės į išlaikymo padidinimą atsiradimo dienos (nuo ieškinio padavimo dienos).

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, sprendęs, kad išlaikymas mergaitei turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, neįvertino, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, tuo pažeidė CK 3.192 str. įtvirtintą išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios kategorijos bylose. Tačiau apelianto argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais –ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčiai yra panašaus dydžio, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, nuomoja savivaldybės socialinį būstą, išsimokėtinai įsigijo automobilį. Atsakovas turi bendrą su savo sutuoktine butą, automobilį. Apeliacinio skundo argumentas, jog bendras butas iš tikrųjų priklauso atsakovo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, atmetamas – butas įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip bendra sutuoktinių nuosavybė (b.l. 29), šis įrašas galioja, kol nenuginčytas teismine tvarka. Objektyvių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės, byloje nėra.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie ieškovės nesugebėjimą ūkiškai ir ekonomiškai gyventi pagal savo pajamas atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Teiginys, kad ieškovė nori perkelti savo asmenines skolas ant atsakovo pečių neįrodytas ir atmetamas. Kolegija pažymi, kad prie išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui priskiriama ir jam tenkanti buto nuomos ir komunalinių išlaidų dalis, taigi ieškovės įsiskolinimas už komunalinius mokesčius galėjo susiformuoti ir dėl to, kad atsakovas nepakankamai prisidėdavo prie savo dukters išlaikymo.

Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis; išlaikymo, priteisto iš atsakovo dydis padidinamas iki 400 Lt. Kolegija pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti; vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas pageidauja skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo ir jo šeimos poreikiai bus patenkinti; vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai.

Pripažinus, kad ieškinys tenkinamas pilnai, atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, turėjo jam priteisti 891,93 Lt atstovavimo išlaidų proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 350 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Iš atsakovo G. U. valstybės biudžetui priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti: išlaikymą, priteistą Varėnos r. apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimu iš G. U. nepilnametei dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-10-10 iki dukros D. pilnametystės, kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 325 Lt padidinti iki 400 Lt, paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja mergaitės motiną O. V.. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti O. V. iš G. U. 350 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš G. U. valstybės biudžetui 5,80 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. JanovičienėA. Maciejevski