Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei ir jo šeimos nariui – tėvui E. M.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis R. M. pratęsimo. Teismui taip pat pateikta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 19 d. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo komisijos išvada (toliau – gydytojų konsultacinės komisijos išvada) (2 t., b. l. 144–146). Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad R. M. yra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas (F 31.6). Stebėjimo laikotarpiu 2021 m. balandžio 9 d.–2021 m. spalio 19 d. pacientas ambulatoriškai stebėtas reguliariai, susisiekdavo paskirtu laiku, nurodydavo vaistus vartojantis savarankiškai, tačiau psichikos būklei pablogėjus, dėl neadekvataus elgesio, psichomotorinio sujaudinimo 2021 m. gegužės 16 d.–2021 m. birželio 2 d. pacientas gydytas (duomenys neskelbtini) stacionare. Įvertinus lėtinio psichikos sutrikimo diagnozę, nestabilią psichikos būklę, nepakankamą kritiką ligos ir gydymo atžvilgiu, rekomenduojama ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. S. D. teismo posėdyje teikimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad gydymo įstaigos pozicija yra nepasikeitusi, R. M. bando kontroliuoti ambulatorinio gydymo būdu, tačiau atsižvelgiant į išvadoje pateiktas aplinkybes, galima būtų svarstyti ir stacionaraus gydymo skyrimo klausimą. Stebėjimo laikotarpiu R. M. gulėjo ligoninėje, buvo stacionarizuotas kaip ūmus pacientas dėl neadekvačių veiksmų. Tokius atkryčius lemia pandemija ir tai, kaip asmuo geba adaptuotis prie aplinkos bei integruotis visuomenėje. Po stacionaraus gydymo R. M. buvo paskirti geriami vaistai, tačiau stebint ambulatoriškai, sunku sukontroliuoti, ar asmuo vartoja paskirtus vaistus. Po gydymo stacionare R. M. telefonu bendravo su gydytoja ir buvo atvykęs į gydymo įstaigą. Gydytoja matė, kad yra daug nukrypimų nuo normos, tačiau R. M. kontaktui buvo prieinamas, elgėsi adekvačiai. Ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis turėtų būti pratęstas, tačiau jie toliau itin atidžiai stebės R. M. būklę, jei bus poreikis, kreipsis dėl stacionaraus gydymo skyrimo.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. šeimos narys – tėvas E. M. teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad su sūnumi R. M. nebendrauja ir ilgą laiką jo nematė, tačiau jam yra žinoma, kad sūnus gulėjo ligoninėje. Sūnus gulėjo ligoninėje ne savo noru, o dėl to, kad įvykdė vagystę bei parduotuvėje užpuolė moterį. Nežino, ar sūnus šiuo metu gyvena vienas. Ligoninėje sūnų „prislopina“, tačiau po kurio laiko jis vėl elgiasi neadekvačiai, kelia konfliktus, neklauso, todėl sūnui yra būtinas gydymas mažiausiai pusei metų, kad būklė stabilizuotųsi, nes nėra galimybės sukontroliuoti vaistų vartojimo. Kiek jam yra žinoma, sūnus kartais dirba pavienius darbus, taip pat gauna neįgalumo pašalpą, todėl, kai turi pinigų, dažnai vartoja alkoholį ir kelia konfliktus.

Prokuroras ir asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja teikimui pritarė, siūlė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. birželio 15 d.–2017 m. liepos 31 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-193/2017 (1 t., b. l. 136–139) nurodyta, kad R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – Bipoliniu afektiniu sutrikimu, mišrus epizodas (F31.6), sunkia depresija be psichozės reiškinių, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Kaip matyti iš gydytojų konsultacinės komisijos išvados, R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatoriškai stebėtas reguliariai, susisiekdavo paskirtu laiku, nurodydavo vaistus vartojantis savarankiškai, tačiau psichikos būklei pablogėjus, dėl neadekvataus elgesio, psichomotorinio sujaudinimo, R. M. nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 2 d. gydytas (duomenys neskelbtini) stacionare. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors po stacionarinio gydymo R. M. telefonu bendravo su gydytoja, buvo atvykęs į gydymo įstaigą bei elgėsi adekvačiai, tačiau gydytoja pastebėjo, kad ambulatorinio stebėjimo laikotarpiu jo psichikos sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, išlieka nestabili. Nustatytos aplinkybės rodo, kad R. M. psichinė būklė yra linkusi blogėti, socialinis pavojingumas sau ir visuomenei dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo išlieka. Be to, kaip nurodė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas, R. M. psichikos sveikatos būklė turi būti stebima ypatingai atidžiai, kadangi yra pagrįstų abejonių, jog ambulatorinis stebėjimas paciento būklei negerėjant turės būti keičiamas į stacionarinį stebėjimą. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tolesnis taikymas išlieka aktualus, siekiant objektyviai įvertinti R. M. psichikos būklę bei taikomo gydymo efektyvumą ir siekiant operatyviai reaguoti į jo psichikos sveikatos būklės pablogėjimą.

Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, į teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovo pateiktus paaiškinimus, spręstina, kad R. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tikslinga pratęsti. Ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tęsimas šiuo metu yra pagrįstas ir vertinamas kaip tinkamas bei pakankamas. Dėl nurodytų motyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl R. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo tenkinti.

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pratęsti.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl R. M. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.