- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2868-753/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38076-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskeltini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskeltini), gyvenantis (duomenys neskeltini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskeltini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0321, nustatytas 2,12 prom. neblaivumas, 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 1.50 val., Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Žiežmariuose, (duomenys neskeltini), vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad rugsėjo 5 d. gėrė su kaimynais. Vėliau, apie pirmą valandą nakties, susipyko su sugyventine, sėdo į mašiną ir išvažiavo į Rumšiškes. Su kaimynais vartojo alų. Apytikriai trise išgėrė 6 butelius alaus, butelis buvo 1 litro talpos, 5 proc. stiprumo. Taip pat išgėrė 0,7 butelį degtinės, irgi trise. Baigė gerti 24.00 val. nakties. Susipyko su sugyventine, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, automobiliu kartais važinėja ir vaikas. Vairuotoju dirba 15 metų, vairavimo stažas – 36 metai. Tai yra pirmas atvejis dėl alkoholio. 2016 m. už kalbėjimą telefonu gavo nuobaudą, o 2019 m. gavo 6,00-7,00 Eur baudą dėl greičio viršijimo, viršijo nedaug. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 112-114).
Laiduotojas D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tėvas A. A. be jo turi dar du vaikus. Jam yra 20 metų, kitiems vaikams yra 13 ir 19 metų. Dabar dirba (duomenys neskeltini) įmonėje sandėlininku, dirba beveik mėnesį laiko. Yra baigęs 10 klasių, daugiau nesimokė. Po 10 klasių ėjo dirbti. Pirmiausia dirbo būdamas nepilnamečiu, po to jau dirbo būdamas pilnametis, legaliai. Yra nevedęs. Dabar gyvena (duomenys neskeltini). Su juo ir tėvu dar gyvena jo draugė. Jo santykiai su tėvu yra geri, pasišneka. Tėvas juo pasitiki, todėl policininkė paskambino būtent jam. Tėvas labai blogai jautėsi, sakė daugiau taip nedarys. Tėvas jo nuomonę gerbia. Būtų galimybė sumokėti užstatą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. A. parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos esančiais duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 1.54 val. Kaišiadorių r., Žiežmarių mstl., (duomenys neskeltini), A. A., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0321, nustatytas 2,12 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).
Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas A. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta, paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. namuose, adresu (duomenys neskeltini), kur gyvena pas sugyventinę, vartojo alkoholį. Buvo visiškai girtas, kai po vidurnakčio, tikslios valandos pasakyti negali, gal apie 1.00 val., susipyko su sugyventine. Išėjo iš namų ir nusprendė grįžti į savo namus Rumšiškėse, kur gyveno ankščiau. Sėdo į kieme stovėjusį jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir norėjo važiuoti į Rumšiškes. Tik išvažiavus į (duomenys neskeltini), apie 1.50 val., pamatė gatve važiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Nenorėjo, kad jį sustabdytų, todėl užsuko į šalia esantį kaimynų kiemą, adresu (duomenys neskeltini). Policijos pareigūnai važiavo jam iš paskos. Atsimena, kad prie jo priėjo policijos pareigūnas, davė kelis kartus pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė 2,12 prom. girtumą. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nepagalvojo, buvo susinervinęs ir staiga priėmė tokį neapgalvotą sprendimą. Nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (b. l. 66-67).
Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas G. Č. nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2019 m. rugsėjo 5 d. dirbo kartu su kolege vyresniąja tyrėja A. K.. Apie 1.50 val. patruliuodami radijo šaukiniu „4012“, patruliavimo maršrute ir Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Žiežmarių mstl., (duomenys neskeltini), pastebėjo automobilį, kuris, pamatęs jų tarnybinį automobilį, staiga užsuko į kiemą, adresu (duomenys neskeltini). Privažiavus prie minėto adreso pastebėjo iš automobilio lipantį asmenį. Jis svirduliavo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti ir akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Priėjus prie asmens ir paklausus kur jis eina, koks jo vardas, jis atsakė, kad jis yra A. A.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis kalbėjo nerišliai, sunkiai galėjo pastovėti ant kojų. Paklausus, kodėl greitai norėjo išlipti iš automobilio, atsakė, kad išsigando. A. A. savanoriškai pateikė automobilio registracijos liudijimą, civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros taloną. Vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Paklausus A. A., ar vartojo alkoholinius gėrimus 15-25 min. laikotarpyje, jis atsakė, kad nevartojo. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu pirmąjį kartą, buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas. Paaiškinus asmeniui, kad bus atliekamas pakartotinis pūtimas, jis sutiko. Palaukus apie 15 min., asmuo buvo dar kartą patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas. Paklausus, kur A. A. važiavo, jis paaiškino, kad norėjo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. A. A. automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 17-18).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Žiežmarių mstl., (duomenys neskeltini) (b. l. 10-12).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad lengvasis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į Kaišiadorių r. sav., Gudienos k. esančią policijos sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 14).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-29).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. A. pateikė transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskeltini), įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).
Neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0321, tikrinimo rezultatais nustatyta, kad A. A. blaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y. pirmasis tikrinimas – 2019 m. rugsėjo 5 d. 1.55 val., kurio metu nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 2019 m. rugsėjo 5 d. 2.18 val. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 22-24).
Transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonė priklauso A. A. (b. l. 46).
Viešosios įstaigos „Emprikis“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Volvo V70“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 3160,00 Eur (su PMV)(b. l. 31).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais, nuosekliais kaltinamojo parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio duomenimis – neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. A. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad vairavo automobilį neblaivus, nes susipyko su sugyventine, dėl savo elgesio gailisi. Pripažintina, kad A. A. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, sukeliantis realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Sprendžiant kaltinamojo A. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje gautas kaltinamojo sūnaus D. A. prašymas perduoti A. A. jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 102) bei žodinis jo sutikimas. D. A. nurodė, jog A. A. yra jo tėvas, su kuriuo kartu gyvena, mano, jog turi didelę įtaką tėvo elgesiui.
Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo A. A. prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Sprendžiant klausimą dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Kaltinamasis A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 79), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 83-84), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 82), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, drausmingas, draugiškas ir nekonfliktiškas, atsakingai užduotis vykdantis darbuotojas (b. l. 85-87). (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta A. A. charakteristika nustatyta, kad seniūnija nusiskundimų dėl A. A. nėra gavusi (b. l. 88).
Įvertinus kaltinamojo A. A. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. A. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, jog D. A. yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: yra kaltinamojo sūnus (b. l. 104), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 105), neteistas (b. l. 106), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 108-109), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103), (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta pažyma nustatyta, kad seniūnija nusiskundimų dėl D. A. elgesio nėra gavusi (b. l. 111). Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra autoritetas savo tėvui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, esant D. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams D. A. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojo turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas, tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000,00 Eur užstatu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos .Įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajam paskirta kardomąja priemone – dokumento paėmimu – paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Šiuo atveju nustatyta, kad A. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas (šiuo atveju nustatytas 2,12 prom. girtumas), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, dirba.
Įvertinus pirmiau išdėstytas A. A. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 1 metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, ši baudžiamojo poveikio priemonė, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. A. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 46).
Teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti ir į A. A. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę, o šiuo atveju alkoholio koncentracija A. A. kraujyje minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, viršijo žymiai (nustatyta, jog etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo 2,12 prom.).
Pažymėtina, kad įvertinus A. A. asmenybę, faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą, tenkintas A. A. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Taigi, A. A. realiai jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatirs – jam nebus skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, jis neturės teistumo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog šiuo atveju turto konfiskavimas yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Akivaizdu, jog atleidus A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius itin pavojingą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir skyrus jam tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, neabejotinai būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1 dalimi, sprendžia konfiskuoti A. A. priklausantį turtą – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui – automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), esantys baudžiamojoje byloje (b. l. 49), įsiteisėjus nuosprendžiui perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Įpareigoti laiduotoją D. A. teismo paskirtą 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (užstatą įnešantis asmuo būtinai turi nurodyti bylos numerį. Jeigu užstatą įneša kitas asmuo, būtinai turi nurodyti už kokį asmenį įnešamas užstatas ir bylos numerį), esančią banke AB Swedbank.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2868-753/2019 nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 5 d.;
– konfiskuoti A. A. priklausantį turtą – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Kaišiadorių r. sav., Gudienos k., Palomenės g.
A. A. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui D. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje (vokas įsiūtas proceso dalyvių asmens duomenyse), perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. A. turtui – automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui: automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), esančius baudžiamojoje byloje (b. l. 49), įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.