Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3864-344/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į paskolos gavėją (atsakovą) turi teisę reikalauti iš atsakovo nesumokėtos finansavimo sumos, palūkanas iki sutarties nutraukimo, vėlavimo palūkanas, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį, delspinigius, taip pat Sutartyje nurodytas 25 procentų dydžio palūkanas (4 831,31 Eur) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 16 d.), kaip nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Todėl iš atsakovo priteistinos visos pagal Sutartį nesumokėtos sumos ir Sutartyje nurodytos palūkanos, t. y. 245,20 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. liepos 4 d., taip pat 25 procentų dydžio sutartinės (pelno) palūkanos už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki Sutarties termino pabaigos – 2026 m. rugpjūčio 16 d. nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 586,11 Eur sumos.

4. Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo V. S. sudarytą Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė suteikė atsakovui 8 800 Eur paskolą (8 184 Eur paskolos suma ir 616 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

16. Apeliantė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo mokėtiną 616,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 102,83 Eur, 952,65 Eur, 3 888,97 Eur ir 2 191,94 Eur atsakovo įsiskolinimus – BnP Finance, AB, 486,10 Eur atsakovo įsiskolinimą – UAB „Saldo Finance“, o 561,51 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 8 184,00 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Apeliantė 2022 m. gegužės 4 d. paskutiniu įspėjimu paragino atsakovą sumokėti skolą. Apeliantė 2022 m. gegužės 19 d. atsakovui siųstu pranešimu, nuo 2022 m. gegužės 19 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl vėlavimo palūkanų

17. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 51,98 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų pagal Paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos, yra skaičiuojamos tik esant Sutarties pažeidimui. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tiek vėlavimo palūkanos, tiek delspinigiai iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

19. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

20. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

21. Apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

22. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.

23. Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės ir buhalterinės pažymos nustatyta, kad vėlavimo palūkanos ir delspinigiai yra paskaičiuoti už tą patį laikotarpį, t. y, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

25. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

26. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

28. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad ieškovė, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 616,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį įskaičiavo į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, padarė išvadą, kad ieškovė prašo šį mokestį sumokėti pakartotinai. Apeliantė skunde nesutikdama su tokia teismo išvada nurodė, kad skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į apeliantės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, todėl jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Teismas sutinka su apeliante, jog sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis apeliantei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, t. y. mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, tačiau jo mokėjimas išskaidomas visam paskolos terminui, todėl sudaro mėnesinės įmokos dalį; taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. paskolos suma (800 Eur) ir sutarties sudarymo mokestis (616 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti organizatoriui kas mėnesinį administravimo ir sutarties sudarymo mokesčius taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, Bendrosiose sąlygose ir Specialiosiose sąlygose, bei kitus mokesčius (2.3 – 2.5 punktai), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, taip pažeisdamas aukščiau aptartus Sutarties punktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 616 Eur sutarties sudarymo mokestį.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti sutarties mokestį, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl sutarties mokesčio priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 15 887,54 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 964,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 359 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei sutarties mokestį, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis didintinas iki 960,82 Eur (964 Eur x 99,67 proc. = 960,82 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantės sumokėta žyminio mokesčio suma yra minimali mokėtina už turtinį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteistina visa sumokėto žyminio mokesčio suma, t. y. 20 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 184,00 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) negrąžintą paskolą; 1 488,04 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 04 ct) mokėjimo palūkanas; 637,00 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 00 ct) administravimo mokestį; 245,20 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 20 ct) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. liepos 4 d.; 25 (dvidešimt penkių) proc. dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. liepos 5 d. – iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 16 d. nuo pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), neviršijant bendros likusios 4 586,11 Eur sumos; 616,00 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų 00 ct) sutarties sudarymo mokestį, 131,19 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 19 ct) delspinigius; 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 15 887,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. liepos 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 960,82 Eur (devynių šimtų šešiasdešimties eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.