Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-10146-451/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2-10146-451/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16242-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Atsakovas
D. Š.
Ieškovas
BTA Insurance Company SE1
Advokatai
Vytautas Zenevskis
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-10146-451/2012Proceso Nr. 2-05-3-16242-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 73.2.6.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.Spalio 3 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovo D. Š. atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, nedalyvaujant ieškovo BTA Insurance Company SE1 atstovui, atsakovui D. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BTA Insurance Company SE1 ieškinį atsakovui D. Š. dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 24-25) ir prašė priteisti iš atsakovo 17661,89 Lt. draudimo išmokos grąžinimo, 6 procentų procesinių palūkanų ir žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas apdraudė automobilių RENAULT MASTER, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010-03-02 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio pasekmėje buvo apgadintas automobilis VAUXHALL CORSA v/n Nrt. (duomenys neskelbtini), šio įvykio kaltininkas vairavo D. Š. priklausantį automobilį RENAULT MASTER v/n (duomenys neskelbtini) ieškovas išmokėjo 35323,77 Lt. už autoįvykio metu apgadintą automobilį. Kadangi atsakovas sudarant sutartį nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus Lietuvoje, ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybei, iš jo priteistina 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012-01-30 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai (b.l. 45-46). 2012-03-12 atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas šį prašymą tenkino ir 2012-05-17 atnaujino bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi dėl žalos atsiradimo kaltas kitas asmuo, jam atsakovas paskolino automobilį neaptaręs panaudos sąlygų. Todėl K. G. ir turėjo būti apdairus, prieš vykdamas į užsienį pasiskaityti draudimo sąlygas. Nesutinka, kad automobilio naudojimas ne Lietuvos Respublikoje padidino eismo įvykio galimybes (b.l.81-93).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2010-01-28 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paprastoji ECA draudimo sutartis Nr. Nr. 12 2580187, kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė valdant automobilį „RENAULT MASTER“ v/n (duomenys neskelbtini) draudimo variantas – vietiniai pervežimai/maršrutai Lietuvoje (b.l. 30, 119). 2010-03-02 valdant minėtą automobilį K. G., buvo padarytas eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas K. G., ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 10230,47 eurų, t.y. 35323,77 Lt. (b.l.29, 31-32). Ieškovas du kartus raštu pareiškė atsakovui pretenzijas dėl 17661,89 Lt. draudimo išmokos grąžinimo (b.l.27-28).

Byloje nekilo ginčas dėl draudiminio įvykio konstatavimo, dėl kalto asmens nustatymo ar dėl išmokėtos išmokos dydžio. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir dėl to kylančios draudėjo atsakomybės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dalį jo išmokėtos draudiminės išmokos, t.y. reiškia reikalavimą regreso teise.

Ieškovas teigia, kad atsakovas, sudarant draudimo sutartį nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus Lietuvoje, atsižvelgiant į tai ieškovas apdraudė automobilį pigiau, tačiau atsakovas savo rizika perdavė automobilį asmeniui, kuris išvyko už Lietuvos ribų ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybei, todėl reikalauja iš jo priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsakovas ginčija savo atsakomybę, motyvuodamas tuo, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą, už ją turi atsakyti eismo įvykio kaltininkas, automobilį privalo apdrausti automobilio valdytojas, o ne savininkas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.1 p. ir 62.2. p nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2. d. nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, išskyrus, kai transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį. Šio įstatymo 2 d. 19 p. apibrėžta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas - pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Taigi, įstatymas pareigą apdrausti transporto priemonę nustatė jos savininkui, o ne jos valdytojui, kaip nurodo atsakovas. Pažymėtina, kad transporto priemonės perleidimas trečiajam asmeniui panaudos teise, nepaneigia transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę. Kaip matyti, iš bylos medžiagos, draudimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 28 d., o eismo įvykis įvyko 2010 m. kovo 2 d., t.y. po mėnesio ir kelių dienų nuo metinės draudimo sutarties sudarymo. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, ketino pats naudotis transporto priemone ir bent metus jos neperleisti tretiesiems asmenims, todėl laikinas atsakovo transporto priemonės perleidimas K. G. neprilyginamas panašaus pobūdžio į lizingo ar išperkamosios nuomos sutartį. Be to, atsakovas, perleidęs transporto priemonę, galėjo nutraukti draudimo sutartį su ieškovu, tačiau to nepadarė. Atsakovo argumentą, kad automobilį privalėjo apdrausti pats automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo paneigia ir paties atsakovo veiksmai, kadangi jis, perduodamas jam priklausantį automobilį, perdavė ir draudimo sutartį. Tai rodo, kad atsakovas pats laikė, jog draudimo sąlygos pagal jo pasirašytą draudimo sutartį galios ir trečiajam asmeniui, kuris automobilį valdys.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos 2010 m. sausio 28 d. paprastosios ECA draudimo sutarties Nr. 12 2580187, atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, vykdė savo pareigą apdrausti transporto priemonę, draudimo sutartis buvo sudaryta tarp draudėjo D. Š. ir draudiko UAB „BTA draudimas“. Dėl šios sutarties sąlygų pažeidimo, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovas ir reiškia reikalavimą atsakovui. Byloje nereiškiamas draudiko reikalavimas priteisti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens subrogacijos pagrindais. Todėl visiškai nepagrįstai atsakovas teigia, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, o atsakovu turėtų būti patrauktas kaltas dėl eismo įvykio asmuo.

2010 m. sausio 28 d. paprastosios ECA draudimo sutarties Nr. 12 2580187 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokias pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką, Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 56.2. punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko, vadovaujantis 56.1. punktu - jeigu sudarant Sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Šios sutarties 11 p. šalys susitarė, kad padidėjus draudimo rizikai, draudėjas (apdraustasis) privalo sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką, o sutarties 12 punktu draudėjas patvirtino, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, o jos išvežimas į užsienį laikomas rizikos padidėjimu ir šiuo atveju taikomos sutarties 10 punkte išvardintos sąlygos dėl prievolės pranešti apie padidėjusią riziką, papildomos įmokos mokėjimo ir subrogacijos taikymo, šiuo punktu šalys susitarė, kad draudėjas prieš išvykstant į Didžiąją Britaniją privalo apie tai informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu.

Atsakovas, pažeisdamas šias sutarties sąlygas, perdavė apdraustą transporto priemonę „RENAULT MASTER“, v/n (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. G. naudotis ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie tai neinformavo draudiko ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. K. G. Didžiojoje Britanijoje sukėlė eismo įvykį, dėl ko ieškovas atlygino 10230,47 eurų žalą. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad draudėjas atlygintų 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos.

Atsakovas D. Š. niekieno neverčiamas, laisva valia savo parašu (to jis ir neginčijo) patvirtino, kad sutinka su sutarties sąlygomis. Atsakovas, sudarydamas šią dvišalę sutartį su ieškovu, kaip ir kiekvienas civilinį veiksnumą turtintis asmuo, ne tik įgijo teises, bet ir prisiėmė pareigas. Rašytinė draudimo sutarties forma apsaugo sutarties šalis nuo sutarties sąlygų nesilaikymo, jų neigimo ar interpretavimo. Atsakovas, sudarydamas sutartį, patvirtino, kad jam yra tinkamos sutarties sąlygos ir įsipareigojo jų laikytis. Tai, kad atsakovas neaptarė su K. G. tikslių automobilio naudojimo sąlygų ir manė, jog šis turėjo pasiskaityti ir laikytis draudimo sutarties sąlygų, nepateisina atsakovo sutarties sąlygų nesilaikymo bei neatleidžia jo nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, kadangi būtent atsakovas turėjo pareigą įsitikinti, kad asmuo, kuriam perduodama transporto priemonė, naudosis ja draudimo sutartyje aptartomis sąlygomis. Kaip minėta, draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, o ne K. G., todėl ir jos sąlygos yra privalomos būtent atsakovui, o ne K. G..

Šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (LR CK 6.158 str. 1 d.). Negali būti laikoma sąžininga, kai sutarties sąlygų laikosi tik viena iš šalių. Ieškovas sutarties sąlygų laikėsi tinkamai – išmokėjo draudiminę išmoką dėl autoįvykio, sukelto automobiliu, apdraustu atsakovo. Atsakovas, pažeisdamas draudimo sutartį (leisdamas naudoti transporto priemonę Didžiojoje Britanijoje, ir apie tai nepranešęs draudikui), elgėsi netinkamai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. bei 2010-01-28 ESA paprastosios draudimo sutarties 10 p., 12 p., ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, kad jis grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Sprendžiant klausimą, kokį išmokėtos draudimo išmokos dydį atsakovas turėtų grąžinti ieškovui, teismas atsižvelgia į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, atsakovas nevykdė pareigos naudoti transporto priemonę tik Lietuvos Respublikoje, o ketinant naudoti ją užsienio valstybėse, apie tai informuoti ieškovą. Atsakovas nurodo, kad faktas, jog automobilis naudojamas kitoje valstybėje savaime įvykio tikimybės nepadidina. Tačiau, kaip minėta, šalys sutarties 12 punktu susitarė, kad draudėjai prieš išvykstant į Didžiąją Britaniją privalo apie tai informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu, o sutarties 10 punktu susitarė, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformuos draudiko. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl draudimo įmokos dydis priklauso nuo sutarties šalių aptartų individualių sutarties sąlygų, turinčių įtakos draudimo rizikai. Šiuo atveju draudikas apdraudė atsakovo transporto priemonę įvertinęs tai, kad draudžiamojo įvykio metu žala bus apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos teisę ir tai, kad draudimo išmoka šiuo atveju būtų žymiai mažesnė nei už Lietuvos Respublikos ribų įvykusio draudžiamojo įvykio atveju. Todėl akivaizdu, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė savo pareigas naudotis transporto priemone draudimo sutartyje aptartomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos teritorijoje, o padidėjus draudimo rizikai apie tai informuoti draudiką bei sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė savo, kaip draudėjo, pareigas, į tai, kad eismo įvykis įvyko būtent už Lietuvos Respublikos ribų, į tai, kad ieškovas išmokėjo didelę draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal Didžiosios Britanijos teisę, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 50 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos.

Ieškovui prašant, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (17661,89 Lt.) (LR CK 6.37 str. 2 d. , 6.210 str. 1 d. ).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, apie kurias pateikti įrodymai – 530,00 Lt. žyminio mokesčio – b.l.4, 26 (LR CPK 93 str. 1 d.), o valstybei – 70,20 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CPK 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo „BTA Insurance Company“ SE 1, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, Verkių g. 29, 18 korpusas, LT-09108 Vilnius, įmonės kodas 300665654, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai 17661,89 Lt (septyniolika tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt vieną litą 89 ct.) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 530,00 Lt. (penki šimtai trisdešimt litų) Lt. žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 70,20 Lt. (septyniasdešimt litų 20 ct.) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaGiedrė Jakštienė