Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis, II-31-1112/2020

Teismas: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-17
Bylos Nr.: II-31-1112/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-12-3-00079-2020-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Jolanta Jasutienė (pirm.)
Institucija: Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
Advokatai: Juta Kareivė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-31-1112/2020

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00079-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)

telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARtiS2020 m. lapkričio 17 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui S. Č.,administracinėn atsakomybės patraukto asmens atstovei advokatei Jutai Kareivei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovei Margaritai Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. Č. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Lorenas Balčiūnas 2020 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad S. Č. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 18 d. 4.03 val. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,42 promilių girtumas, ir nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo į pakelės griovį, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 950,00 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, prašydamas jį pakeisti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba, jei administracinio nusižengimo teisena nebūtų nutraukta, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. S. Č. skunde nurodo, kad automobilį vairavo ne jis, o jo brolis D. Č.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo tinkamai ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai bei padarytos surinktais įrodymais pagrįstos išvados, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą buvo išsamiai, tinkamai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos nusižengimo aplinkybes, bei vadovaujantis įstatymu įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas pagrįstas bei teisingas sprendimas.

Šalies argumentai

Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo skundą palaikė, išsamiau nurodė iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti. S. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad vakarojo su A. M. ir jos tėvais (duomenys neskelbtini). Paskui pas jį iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo brolis (D. Č.) su draugu (A. T.). Brolis norėjo pasiskolinti automobilį (duomenys neskelbtini), ketino jį pasiimti kitą dieną. Nusprendė važiuoti pas sesę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. M. pasiliko su savo tėvais, o jis su broliu ir draugu nuvažiavo pas sesę. Vėliau tas pats draugas jį su broliu parvežė atgal. Draugas išvažiavo namo, o brolis pasiliko. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) broliui paaiškino, kad yra remontuojamas jo priekinis bamperis. Liepė broliui pasitikrinti automobilį, nes nežinojo, kaip jis važiuoja. Kadangi automobilis buvo be priekinio bamperio ir numerio, brolis jį išbandyti išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) kaime, kur automobilis buvo laikomas, į miškų pusę. Praėjus valandai ar dviem, S. Č. sugalvojo nueiti iki A. M. namų. Eidamas link jos, dar nepriėjęs sankryžos, sutiko pareinantį brolį, kuris pasakė, kad su automobiliu įvažiavo į griovį, paaiškino, kur yra automobilis. Tada S. Č. nuėjo link automobilio pasižiūrėti, kas atsitiko, o jo brolis nuėjo namo. Eidamas link automobilio, sutiko atvažiuojant A. M. su M. Š., kurios paaiškino, kur stovi automobilis ir kad su juo viskas tvarkoje. Tuomet merginų paprašė, kad parvežtų jį namo, iki automobilio nebėjo. Jiems važiuojant, iš priekio atvažiavo policija. Policijos pareigūnai juos sustabdė ir paklausė, kur yra eismo įvykis. Kol M. Š. jiems aiškino, S. Č. ėmė pyktis su A. M., nes ji galvojo, kad automobilį vairavo S. Policijos pareigūnams jokių aplinkybių tuomet neaiškino, nes pats nebuvo tikras, kas yra atsitikę su automobiliu, ar nėra įvykęs koks eismo įvykis. Kai policija paprašė sustoti (o patys nuvažiavo link (duomenys neskelbtini)), S. Č. paprašė važiuoti toliau, nes bijojo būti apkaltintas. Kai parvažiavo pas A. M. į kiemą, jis išėjo link namų. Iš paskos parvažiavo policija. Kad jiems nesirodyti, S. Č. paėjo į šoną, į šalia kelio esantį mišką. Slėpėsi, nes bijojo būti neteisingai apkaltintas. Jo pradėjo ieškoti, paskambino policininkas ir pasakė, kad nesislėptų. Kadangi pats žinojo, jog pasišalinti iš įvykio vietos yra blogai, tai paklausė ir išėjo iš miško. Policijos pareigūnai jokių paaiškinimų neklausė, pasakė, kad jis vairavo, davė pūsti į alkotesterį ir viską supildė. Jis sakė policijos pareigūnams, kad nevairavo. Kitą dieną, kai nuvyko į policijos komisariatą, jam pasiaiškinti neleido, tiesiog padavė nutarimą su paskirta bauda.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Skundžiamu nutarimu S. Č. paskirta 950,00 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d. 4.03 val. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,42 promilių girtumas, ir nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo į pakelės griovį, šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas S. Č. nurodytas aplinkybes apie tai, kad automobilį (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 18 d. 4.03 val. vairavo ne jis, o jo brolis D. Č., vertina tik kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją. Liudytojų M. Š., A. M. ir D. Č. parodymai šios versijos nepagrindžia dėl toliau nurodytų priežasčių.

M. Š. teismo posėdyje parodė, kad S. Č. – jos draugės A. M. vaikinas. A. M. teismo posėdyje parodė, kad su S. Č. artimai draugauja jau tris metus. M. Š. ir A. M. teismo posėdžiuose iš esmės vienodai parodė, kad tą naktį iš balandžio 17 d. į 18 d. jos nutarė dviese tiesiog pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) kaimo miškus be tikslo, nes labai gerai pažįsta tas vietas, žino visus keliukus. Važinėjosi valandą ar dvi. Grįždamos namo pamatė šalikelėje stovintį automobilį be priekinio bamperio. Kadangi automobilis buvo be bamperio, tai atrodė taip, lyg būtų įvykęs eismo įvykis. Sustoję šalia ir išlipę iš savo automobilio pažiūrėti, kas atsitiko, atpažino, kad tai automobilis, kurį kartais vairuoja S. Č.. Tame automobilyje buvo žmogus, kurio neatpažino, bet pagalvojo, kad tai gali būti S. Č., todėl labai išsigando, ypač A. M.. Beldė, bandė atidaryti mašinos dureles, bet nepavyko. A. M. buvo labai išsigandusi, net supanikavusi, paprašė, kad M. Š. paskambintu pagalbos numeriu 112 ir iškviestų greitąją pagalbą. Pabaigus pokalbį pagalbos telefonu, dar bandė atidaryti mašinos dureles, bet jos buvo užrakintos, mašinoje grojo muzika. Kadangi buvo naktis ir buvo labai tamsu, jos nematė, kas toje mašinoje sėdi. A. M. paprašė nuvažiuoti pasiimti jos tėvų, nes jie galėtų padėtų. Jos įsėdo į mašiną ir nuvažiavo pasiimti A. M. tėvų. Prie namų dar kažkiek palaukė, kol A. tėvai susiruoš – tėvas pasiėmė pirštines ir plaktuką. Tada kartu su tėvais nuvažiavo atgal prie automobilio. Pakeliui nieko nesutiko. Grįžus prie automobilio, muzika jame nebegrojo, žmogaus automobilyje nebebuvo, automobilis buvo užrakintas. Pasišvietė, apsižiūrėjo aplinkui, žmogaus niekur nebuvo, todėl nusprendė, kad jam viskas gerai. Tuomet, A. M. pasiūlius, M. Š. antrą kartą paskambino pagalbos telefonu ir atšaukė greitąją pagalbą. A. tėvai pasakė, kad namo eis pėsčiomis, o jos nuvažiavo link namų. Važiuodamos pusiaukelėje sutiko link įvykio vietos einantį S. Č., kuris jas susistabdė ir įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Ten persėdo ir A., kuri pradėjo S. klausinėti, ar jis vairavo, jiedu ėmė pyktis. Bevažiuojant link namų, sutiko atvažiuojant policiją. Pareigūnai, kurie sustabdė, buvo jiems pažįstami, paklausė, kur yra eismo įvykis, ir paprašė palaukti, o patys nuvažiavo link eismo įvykio vietos. S. Č. labai išsigando, kad bus neteisingai apkaltintas, ir paprašė parvežti jį namo. M. Š. nuvežė S. ir A. į A. M. kiemą. Kadangi S. su A. susipyko, tai S. išėjo iš kiemo. Tokie M. Š. ir A. M. parodymai nors ir atitinka S. Č. paaiškinimus bei jo brolio D. Č. parodymus, tačiau yra paneigiami kitais bylos duomenimis.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė M. Š. skambučių iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašų kopijas. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir abonento telefono numerį. Tai leidžia gana tiksliai atkurti įvykių, pradedant pirmuoju skambučiu, chronologiją ir pagal ją vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir liudytojų M. Š., A. M. bei D. Č. parodymų atitiktį tikrovei.

Matyti, kad M. Š. į Bendrąjį pagalbos centrą pirmą kartą paskambino 2020 m. balandžio 18 d. 04 val. 03 min. 43 s. (04:03:43). Pirmasis pokalbis truko 04 min. 53 s. (04:53) ir baigėsi 2020 m. balandžio 18 d. 04 val. 08 min. 36 s. (04:08:36). Šio skambučio metu, M. Š. kalbant su operatore, A. M. skambina savo tėvams (apie 04:05 nuo pokalbio pradžios M. Š. pasako operatorei, kad draugė skambina tėvams, beveik tuo pat metu M. Š. klausia A. M., ar atšaukti greitąją pagalbą). M. Š. į Bendrąjį pagalbos centrą antrą kartą paskambino 2020 m. balandžio 18 d. 04 val. 09 min. 41 s. (04:09:41). Antrasis pokalbis truko 53 s. (00:53) ir baigėsi 2020 m. balandžio 18 d. 04 val. 10 min. 34 s. (04:10:34). Šio skambučio metu M. Š. sakė operatorei, kad „viskas gerai ... žmogus atsibudo ... pagalbos nebereikia ... Mes pamatėm, viskas gerai, mes pažįstam tą žmogų“. Pažymėtina, kad laiko tarpas nuo pirmojo skambučio pabaigos iki antrojo skambučio pradžios tebuvo 01 min. 05 s. (01:05). Pastaroji aplinkybė visiškai paneigia liudytojų M. Š. ir A. M. pradinius parodymus apie tai, kad po pirmojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą jos važiavo į (duomenys neskelbtini), paimti A. M. tėvų, po to grįžo atgal į įvykio vietą prie automobilio, ir tik neradę automobilyje buvusio asmens nei automobilyje, nei įvykio vietoje greta jo, antrą kartą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti, kad pagalba nebereikalinga. Akivaizdu, kad per 01 min. 05 s. viso to padaryti neįmanoma, nes, kaip matyti iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) schematinio žemėlapio, nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) yra apie 1 km 200 m atstumas, taigi pirmyn ir atgal – 2 km 400 m atstumas žvyrkeliu. Neįmanoma per 01 min. 05 s. įveikti šį atstumą ir atlikti kitus liudytojų nurodytus veiksmus, kuriuos buvus tarp skambučių jos nurodė. Taip pat pažymėtina, kad supratusi šią aplinkybę A. M. paskutiniame teismo posėdyje keitė parodymus, aiškindama, kad M. Š. antrą kartą į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne joms su tėvais grįžus prie kelkraštyje įstrigusio automobilio, o dar nuo A. M. tėvų namų, kai atvažiavo tėvų paimti. Dėl tokių faktinių neatitikimų ir dėl parodymų keitimo, jų derinimo prie aiškėjančių faktinių aplinkybių, taip pat dėl liudytojų M. Š. ir A. M. tarpusavio santykių ir A. M. artimo santykio su S. Č., jų parodymai teismo vertinami kritiškai. Darytina išvada, kad į Bendrąjį pagalbos centrą antrąjį kartą buvo skambinama prieš važiuojant atsivežti A. M. tėvų.

Taip pat pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaime esančios įvykio vietos, kuri schematiniame žemėlapyje pažymėta transporto priemonės ženklu Nr. 1, iki S. Č. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), yra apie 1 km 250 m atstumas. Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus kartu su 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, policija į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime atvyko 2020 m. balandžio 18 d. 04 val. 21 min. 34 s. (04:21:34), t. y. praėjus lygiai 11 min. (11:00) nuo antrojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą pabaigos arba 12 min. 58 s. (12:58) nuo pirmojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą pabaigos. Vadovaujantis S. Č. paaiškinimais, M. Š., A. M. ir D. Č. parodymais, per 11 min. (ilgiausiai – per 12 min. 58 s.) turėjo įvykti visi šie veiksmai: M. Š. ir A. M. po pokalbio su Bendruoju pagalbos centru turėjo įsėsti į savo automobilį ir nuvažiuoti, D. Č. turėjo išlipti iš automobilio, jį užrakinti, pareiti žvyrkeliu apie 1 km 200 m iki vietos, kurioje pagal jo parodymus ir S. Č. paaiškinimus, jie susitiko ir aptarė įvykį, S. Č. turėjo per laiką, likusį po pokalbio su broliu, nueiti žvyrkeliu apie 400-500 m iki tos vietos, kur sutiko atvažiuojant M. Š. ir A. M. Be to, jei taip būtų buvę, į įvykio vietą su A. M. tėvais grįžtančios liudytojos būtų turėję sutikti link namų skubantį D. Č., bet liudytojos parodė, kad nieko nesutiko. Teismo vertinimu, nei per 11 min., nei per 12 min. 58 s. visi išvardinti veiksmai negalėjo būti atlikti, nes laiko tarpas tam yra per trumpas. Vadinasi, S. Č. greta įvykio vietos neatsidūrė tokiu būdu, kaip teigia savo paaiškinimuose.

S. Č. gynybinę įvykių versiją bei M. Š., A. M. ir D. Č. parodymus, kuriais ta versija grindžiama, paneigia nuoseklūs ir logiški, atitinkantys rašytinę, garsinę ir vaizdinę bylos medžiagą, policijos pareigūnų Ričardo Vasiliausko ir Rolandos Povilaitytės teismo posėdyje duoti parodymai apie įvykio aplinkybes. Peržiūrėjus policijos pareigūnės Rolandos Povilaitytės tarnybinės vaizdo kameros įrašą, netrukus po įvykio darytą A. M. tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, matosi, kad S. Č. pasislėpus, A. M. užtikrintai nurodo, jog būtent jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kad jos draugas tą naktį vartojo alkoholinius gėrimus su jos tėvu, tarp jos ir S. Č. įvyko konfliktas, dėl kurio S. Č. ir išvažiavo automobiliu būdamas neblaivus.

Ištyrus įrodymų visetą ir įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, S. Č. kaltė įrodyta, administracinė nuobauda ir poveikio priemonė yra paskirtos pagrįstai, nėra per didelės. Trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo, nes paskirtas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ar pripažinti, kad nutarime išdėstytos aplinkybės ir išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Naikinti skundžiamą nutarimą dėl S. Č. nurodytų procesinių jo priėmimo trūkumų nėra pagrindo, nes šie trūkumai nebuvo esminiai ir jie pašalinti bylą nagrinėjant teisme.

Esant šioms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, kaip numatyta ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Netenkinti S. Č. skundo.

Palikti nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė