Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-631-837/2017 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. T., institucijai teikiančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. M. pateikė ieškinį atsakovui V. T., prašo pripažinti atsakovą jos dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o A. M. – atsakovo dukra, priteisti iš atsakovo vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo vaikui laikiną 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant jai uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės D. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, kad įvertinus faktinę bylos medžiagą, joje keliamus reikalavimus, manytina, kad ieškovė jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ketina išspręsti jau kilusį ginčą su atsakovu V. T. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir šis ieškovės reikalavimas negali būti laikomas laikinąją apsaugos priemone, kurių taikymo sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144-145 straipsniuose. Be to, ieškinyje keliamas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skirti DNR ekspertizę, kuri paneigtų ar patvirtintų atsakovo tėvystę. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo, ieškinio pateikimo stadijoje, nėra tikslingas.Teismas pažymėjo, kad teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali turtinė žala ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų. Šis ieškovės prašymas yra nepagrįstas įrodymais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti visiškai.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, prašymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsniu.Pažymi, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas tėvystės neneigė. Atkreipia dėmesį, kad teismas pažeidė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo terminą.Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į vaiko teisių prioritetą.

Atsakovas V. T. atsiliepimo į ieškovės D. M. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris, kaip šiuo atveju, dėl užsitęsusio pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje etapo, dėl numatomos ekspertizės atlikimo laikotarpio, kuri Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis byloje dar nėra paskirta, atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 str. 2 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.Išanalizavęs su skundu pateiktą bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl ieškovės prašymo priteisti vaikui laikiną išlaikymą atmetimo, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir ieškovės prašymą priteisti vaikui laikiną išlaikymą atmetė nepagrįstai.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu draugavo daugiau kaip tris metus, kartu gyveno, tvarkė buitį, tarp jų su atsakovu egzistavo faktiniai santuokiniai santykiai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad su ieškove draugavo kelerius metus, kartu gyveno. Atsakovas neneigia, kad gali būti nepilnametės A. M. tėvas, mano kad yra reikalinga skirti teismo medicininę ekspertizę biologinei tėvystei nustatyti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį išsamiai išdėstė argumentus dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, savo turtinės padėties ir galimo skirti lėšų dydžio. Tai, nesprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas, kol dar nėra ekspertizės išvadų, pats labiau tikėtina laiko prielaidą, kad jis yra minėto vaiko tėvas. Ieškovės D. M. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, nesant duomenų, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikui, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog sutiktų vaikui skirti 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Bylos duomenis jis dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas yra 550 Eur per mėnesį. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu gaunama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoka sudaro 558,95 Eur, be to, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Duomenų apie kitus šalių išlaikomus asmenis, byloje nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad laikino išlaikymo vaikui priteisimas po 130 Eur kas mėnesį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų ir leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius.Pažymėtina, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimas.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiamas laikinas išlaikymas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Iš atsakovo ieškovei priteistina 14,56 Eur žyminio mokesčio išlaidų dalis (CPK 93 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. M. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą po 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 14 dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Vaiko išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,56 Eur (keturiolika eurų 56 ct) žyminio mokesčio išlaidų dalį D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)