Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-965-369/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-31
Bylos Nr.
II-965-369/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01071-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
S. H. T., Institucijos, Kamerūno
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-965-369/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01071-2024-8;Procesinio sprendimo kategorija 16.11.9.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. H. T., Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Kamerūno piliečio S. H. T. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14574-2024, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14574-2024 S. H. T. buvo nubaustas 850 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėn. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 26 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir jis buvo baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą (b.l. 8-10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. H. T. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas pakeisti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, t.y, sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 18 mėnesių iki 6 mėnesių. Skunde teigia nežinojęs, kad pirmos sankcijos metu jam nebuvo leista vairuoti šešis mėnesius dėl blogos lietuvių kalbos. Jis įsipareigoja nuvykti į Regitrą ir atlikti procedūras lietuviškam vairuotojo pažymėjimo įgijimui (b.l. 2, 5).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė dėl pareiškėjo prašymo švelninti administracinio poveikio priemonę spręsti teismo nuožiūra. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20734-2023 buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje 375 Eur dydžio bauda ir jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. 2024 m. gegužės 28 d. pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, kai neturi teisės jos vairuoti, iš esmės padarė tą patį nusižengimą, kuriuo buvo baustas 2023 m. spalio 16 d. nutarimu, todėl pagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Nors jis nurodė, kad nežinojo, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-20734-2023 jis gavo, supratęs jo esmę pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, nutartimi Nr. II-1182-408/2023 jį atsisakė priimti (b.l. 34).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, ir pareiškėjas būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Institucija atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą jos atstovui nedalyvaujant, pareiškėjas neatvykimo priežasčių nepranešė. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui ir pareiškėjui rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad S. H. T. skundžiamu nutarimu Nr. 10-ANR_N-14574-2024 pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jo veika kvalifikuota tinkamai. Minėtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės dėl transporto priemonės vairavimo fakto yra patvirtintos rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR-P-19536-2024, jame esančiu S. H. T. paaiškinimu, policijos pareigūno A. J. tarnybiniu pranešimu (b.l. 13-14).

S. H. T. neginčija aplinkybės, kad jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole jis pateikė paaiškinimą, esą jis nežinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja. Skunde jau nurodė, kad nežinojęs ir aplinkybės, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Tiek vieną, tiek kitą teiginį teismas vertina kaip pareiškėjo siekį išvengti administracinės atsakomybės arba sumažinti neteisėto elgesio pasekmes.

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, S. H. T. buvo baustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N20734-2023 už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs (pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį). Kaip matyti iš bylos medžiagos S. H. T. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nagrinėjamu laikotarpiu leidimas galiojo nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. (b.l. 21), byloje pateikęs (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą (b.l. 19-20).

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1¹ dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo <...>.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-26-697/2024). Kadangi S. H. T. jau ilgiau kaip 185 dienas per metus gyvena Lietuvoje, jis norėdamas turėti teisę vairuoti transporto priemonę Lietuvoje turi įgyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą

Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad jis įsipareigoja atlikti procedūras VĮ Regitra ir įgyti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad S. H. T. yra žinoma aplinkybė, kad jis mažiausiai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, nes tokios teisės nėra įgijęs (įgydamas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą) ir skundo padavimo dienai šioje byloje ši situacija dar nėra pasikeitusi.

Jau minėtu 2023 m. spalio 16 d. nutarimu S. H. T. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2023 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. gegužės 4 d. Vien tas faktas, kad dėl šio nutarimo S. H. T. buvo padavęs skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame ginčijo aplinkybę, kad neturi teisės vairuoti (b.l. 23), rodo, kad jis buvo susipažinęs su skundžiamu nutarimu, suvokė jo esmę, ir lietuvių kalbos nepakankamas mokėjimas nebuvo kliūtis paduoti skundą apylinkės teismui. Įvertinęs šia aplinkybę teismas sprendžia, kad pareiškėjas neabejotinai žinojo ir apie skundžiamu nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju S. H. T. veikos kvalifikavimą lemia ne tik ta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, bet ir ta aplinkybė, kad jis pakartotinai antrą kartą vairavo transporto priemonę, kai nėra įgijęs nustatyta tvarka teisės vairuoti transporto priemones (įgijęs lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, išlaikius vairavimo egzaminą), tai yra pakartotinai padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir neparėjo vieni metai nuo 2023 m. spalio 16 d. nutarimu paskirtos nuobaudos įvykdymo (baudą sumokėjo tik 2024 m. balandžio 4 d.) Todėl jo veika kvalifikuotina kaip ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Kaip nurodyta skundžiamame nutarime šiuo atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. H. T. ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus, taip pat tai yra jau trečia jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl transporto priemonės vairavimo, neturint tam teisės. Nepaisant to, jam paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kodėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir trumpinamas administracinio poveikio priemonės terminas. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Apibendrinant darytina išvada, kad dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14574-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonės S. H. T. individualizuotos tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. H. T. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14574-2024 nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas