- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- I3-2894-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00130-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Advokatai
- Rimantas Cemnalianskis
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu per programą „Zoom” pareiškėjui K. K., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui,
atsakovės Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovams Ingridai Zavistauskaitei, Ramutei Valančienei, Ričardui Mažučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. patikslintą skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K.K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019-12-20 sprendimą Nr. EK1-1 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pažymi, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tik pakomentavo Etikos komisijos sprendimą, tačiau jokio oficialaus dokumento nepriėmė, pateikdama tik paties sprendimo ir pareiškėjo veiksmų vertinimą, tačiau oficialaus tyrimo nusprendė nepradėti. Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020-01-02 komentaru. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, neteisingai ir šališkai įvertintos visos šio balsavimo aplinkybės, neatsižvelgiama į situacijos ir įrodymų visumą, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, faktai neatitinka sprendime nustatytų įvykio aplinkybių, iškraipoma reali situacija ir pareiškėjo veiksmai viso šio proceso metu, į tai neatsižvelgiama, jie yra ignoruojami. Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertinus visas šioje situacijoje reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinta esanti įrodymų visuma bei vadovaujamasi tik prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) nuomone, kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais. Yra įsitikinęs, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti laikomas nepagrįstu ir panaikintas.
Nurodo, kad Etikos komisija nekreipė dėmesio į pareiškėjo veiksmus 2019-08-26 Savivaldybės tarybos ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, kuriame buvo balsuojama dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)V. K. Pažymi, kad posėdžio protokole nurodoma, kad pareiškėjas dėl viešų ir privačių interesų konflikto nuo šio klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo nusišalino, už balsavo du asmenys ir vienas susilaikė, komitetas nutarė pritarti sprendimo projektui.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad 2019-08-29 vyko Pagėgių savivaldybės tarybos posėdis (2019-09-04 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pirmininkaujant savivaldybės merui, už tai, kad Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. K. būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, balsavo 13 iš 15 tarybos narių, susilaikė tik du nariai, prieš nebalsavo niekas. Teigia, kad tarp balsavusių tarybos narių pareiškėjo pavardės nėra. Pažymi, kad nusišalino nuo balsavimo specialiai neidamas į posėdžių salę, kol bus patvirtinta šio posėdžio darbotvarkė.
Akcentuoja, kad 2019-09-04 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai, kad kažkam būtų kilęs klausimas dėl pareiškėjo dalyvavimo posėdyje, pareiškėjas visiems matant, oficialiai prieš svarstant ištraukė savo tarybos nario kortelę, bet iš posėdžių salės neišėjo. Nurodo, kad Tarybos posėdžio metu, buvo pagarsinimas savivaldybės tarybos ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio sprendimas pritarti išduoti leidimą pareiškėjo broliui, pasakyta apie balsavimą komitete. Tvirtina, kad prieš pradedant balsuoti niekam nekilo klausimų dėl pareiškėjo balsavimo, nes visi žinojo, kad jis nebalsuos, daug kas iš kolegų matė, kaip ištraukė tarybos nario kortelę. Daro išvadą, kad balsavimo rezultatai jokios įtakos pareiškėjo broliui neturėjo, balsai buvo aiškiai pasiskirstę jo naudai, o pats balsavimas buvo formalus, todėl pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos dėl šio balsavimo.
Akcentuoja, kad Etikos komisija konstatavo, jog pareiškėjas oficialiai prieš svarstant ištraukė savo tarybos nario kortelę, bet iš posėdžių salės neišėjo. Daro išvadą, kad oficialus veiksmas, t. y. atsisakymas balsuoti buvo užfiksuotas, visiems akivaizdus ir matomas. Mano, kad tai reiškia, jog ėmėsi priemonių išvengti interesų konflikto, atliko veiksmus, parodančius savo nusišalinimą ir atsisakymą dalyvauti balsavime.
Apibendrina, kad nebylus, fizinis buvimas posėdžių salėje negalėjo daryti įtakos, paveikti ar trikdyti, sąlygoti pareiškėjo broliui palankius balsavimo rezultatus, kai maksimalia balsų dauguma buvo priimtas jam palankus sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Argumentuoja, kad Etikos komisijos sprendime nėra nurodyti jokie argumentai, kad yra surinkta neginčijamų įrodymų, duomenų, faktų, kad pareiškėjo kaip suinteresuoto asmens dalyvavimas svarstyme turėjo arba galėjo ar turėti įtakos teisingų sprendimų priėmimui. Pažymi, jog visiškai neįrodyta kaip pareiškėjo pasyvus buvimas posėdžių salėje paveikė šio sprendimo priėmimą. Paaiškina, jog posėdžių salėje dalyvavę tarybos nariai žinojo pareiškėjo poziciją dėl brolio balsavimo, o tyčinių veiksmų būti posėdžio salėje, tyčia dalyvauti, trukdyti balsavimui ar jam kaip nors daryti įtaką nebuvo, tokių įrodymų nėra surinkta.
Pažymi, kad šiuo atveju fizinio buvimo posėdžių salėje niekaip negalima pavadinti įtakos darymu sprendimams atliekant tarnybines pareigas, nes šioje situacijoje nepriiminėjo jokių sprendimų, o buvimas niekaip negalėjo paveikti pareiškėjo brolio elgesio, jo veiksmų, sprendimų, tai visiškai nesusiję su jo galimybėmis, nes tai jo atžvilgiu buvo priimamas sprendimas.
Pažymi ir tai, kad Etikos komisijos rekomendacija suderinti savo elgesį su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatuose nustatytais reikalavimais, nėra apibrėžta konkrečiais pareiškėjo veiksmais, ji negali būti taikoma kaip bendro poveikio priemonė ateityje ar šiuo metu, neaišku, kaip ją privaloma įvykdyti, yra teisiškai neteisinga ir beprasmė, todėl ji negali būti vykdoma o turi būti panaikinama.
Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju skiriasi faktinė situacija, skiriasi bylos dalykas bei taikytina teisė, atsakovės pateikiamos nuostatos, kad pareiškėjas neišėjo iš salės ir buvo priimant sprendimą savivaldybės tarybos posėdyje, išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes šiuo atveju nebuvo sprendžiami savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių daugumo nustatymo klausimai, taigi teismui nėra pagrindo atsižvelgti į tai.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu palaikė patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad formalų pažeidimą galima įžvelgti, tačiau šiuo atveju jame nėra pareiškėjo tyčios.
Atsiliepimas
Atsakovė Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2019-08-29 Pagėgių savivaldybės IV šaukimo tarybos (toliau – ir Taryba) 7-ojo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V.K. Pažymi, kad jo brolis tarybos narys K. K., pieš pradedant svarstyti klausimą, kuris liečia jo artimą asmenį (brolį), neinformavo apie esamą interesų konfliktą Pagėgių savivaldybės tarybos ir nepareiškė nusišalinimo taip kaip yra reglamentuota teisės aktuose. Atkreipia dėmesį, jog prieš svarstant minėtą klausimą tarybos narys K. K.ištraukė savo kortelę, bet iš Tarybos posėdžių salės neišėjo.
Nurodo, kad Etikos komisija, 2019-11-29 vykusiame posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl tarybos nario K.K. elgesio atitikties viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms įvertinimo. 2019-11-29 tarybos nariui K. K.buvo išsiųstas pranešimas dėl tyrimo pradėjimo (pranešimo Nr. EKS-3). Pažymi jog pranešime buvo nurodyta, kad tiriamasis tarybos narys, vadovaujantis Etikos komisijos nuostatų 29 punktu gali pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise ir paaiškinimo nepateikė, o taip pat į posėdį neatvyko nors buvo informuotas. Paaiškina, jog Etikos komisijos nuostatų 31 punktas sako, kad tarybos nariui neatvykus ar nepateikus paaiškinimo, tai nekliudo Komisijai priimti sprendimo.
Nurodo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir daro išvadą, kad pareiškėjas patenka į privačių interesų konfliktą tada, kai yra svarstomas, priiminėjamas sprendimas, susijęs su jo artimu asmeniu - broliu V.K. Teigia, kad būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo privalo vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Mano, jog dalyvavimas posėdyje svarstant klausimą ir nepranešimas kitiems šiame svarstyme dalyvaujantiems asmenims apie esamą interesų konfliktą pažeidžia Įstatymo reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad asmuo susilaikė nuo balsavimo. Teigia, kad susilaikymas nuo klausimo svarstymo, balsavimo nelaikytinas nusišalinimu. Pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta nusišalinimo pareiga, o ne susilaikymas nuo balsavimo. Nurodo, kad nusišalinimo tvarka nuo klausimo yra reglamentuota Vyriausiosios etikos komisijos 2019-01-09 patvirtintame sprendime Nr. KS-4 „Dėl rezoliucijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusižalinimo tvarkos patvirtinimo” (toliau – ir Rezoliucija).
Pažymi, kad atkreipė dėmesį į pareiškėjo veiksmus 2019-08-26 (posėdžio protokolas 2019-08-29 Nr. T8-7), kada vyko Pagėgių savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Paaiškina, kad nagrinėjamo klausimo svarstyme dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. K., K. K. tinkamai atliko nusišalinimo procedūrą. Bet tai nesuteikia išimties tarybos nariui nesilaikyti nusišalinimo procedūrų Tarybos posėdžio metu, nustatytų teisės aktuose, kai priiminėjamas sprendimas jam keliantis interesų konfliktą.
Pažymi, kad nusišalinimo procedūra nuo darbotvarkės svarstymo yra reglamentuota Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Rezoliucijoje dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusižalinimo tvarkos 2 punkto 2.1 papunktyje, iš kurio aiškiai suprantama kaip turi būti nusišalinama, o tokio kaip anot pareiškėjo nusišalinimo, t.y. specialiai neiti į posėdžių salę svarstomo klausimo metu, nėra laikytina nusišalinimu.
Akcentuoja, kad nei specialus nėjimas į posėdžių salę svarstomo klausimo metu, nei anot pareiškėjo oficialus nario kortelės ištraukimas iš balsavimo sistemos nėra reglamentuotas kaip nusišalinimas esant jam interesų konflikto situacijoje. Argumentuoja, kad VTEK vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (Nr. X-1666 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2275 išdėstytus nauja redakcija) 24 straipsnio 3 dalies nuostata, įvertino Etikos komisijos atitiktą tyrimą ir nusprendė nepradėti tyrimo dėl to, kad Etikos komisija Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija nuomone tyrimą atliko tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu atsakovės atstovai su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad interesų konfliktas pareiškėjo tarnybinėje veikloje atsirado dėl artimų asmenų (brolio) suinteresuotumo pareiškėjo priimamų sprendimų palankumu. Mano, kad šis suinteresuotumas galėjo turėti įtakos pareiškėjo sprendimams atliekant tarnybines pareigas, nes artimųjų asmenų turtiniai ar neturtiniai interesai kartu yra ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatūs interesai (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymi, jog toks aplinkybių vertinimas grindžiamas Lietuvos teismų formuojama praktika. Daro išvadą, kad pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvavo priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais, o ši situacija atitinka Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto apibrėžtį. Pažymi, kad privataus intereso egzistavimo faktą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Daro išvadą, jog pareiškėjas ir 2019-08-29 Tarybos posėdyje suvokė veikiantis interesų konflikto situacijoje, todėl dėl privataus intereso, paremto artimo asmens suinteresuotumu, įtakos pareiškėjo priimamiems sprendimams ginčo byloje nėra.
Atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo (susidedančio iš keleto etapų) stadijoje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju viename šių etapų (Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje) pareiškėjas teikė nusišalinimą, tačiau galutiniame sprendimo priėmimo etape (Tarybos posėdžio metu) jis dalyvavo, neinformavęs apie esamą interesų konfliktą ir nepateikęs nusišalinimo. Pabrėžia, kad informuoti apie interesų konfliktą būtina kaskart, jam atsiradus. Mano, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Tarybos posėdžio metu esą vyko tik formalus balsavimas, nes posėdžio dalyvių balsai pasiskirstė pareiškėjo brolio naudai, neeliminuoja interesų konflikto situacijos. Pabrėžia, kad Įstatymo 11 straipsnis nenumato išimčių sprendimų, kuriais patvirtinama tam tikra procedūros eiga ar kiti faktai, priėmimui, t.y. priimant tokius sprendimus galioja bendrosios interesų konfliktų valdymo taisyklės (informavimas, nusišalinimo pareiškimas ir kt.).
Pažymi, kad pareiga nusišalinti (informuoti apie interesų konfliktą) nėra vienkartinė.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką, būdą pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas, Tarybos 2019-08-29 posėdyje dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. K., pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, rekomenduota pareiškėjui savo elgesį suderinti su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatose nustatytais reikalavimais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Tarybos narius.
Nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2019-08-29 posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. K., kuris yra pareiškėjo brolis (artimas giminaitis). Tarybos 2019-08-29 Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2019-08-26 posėdyje 22 klausimu buvo svarstytas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V.K. projekto. Aptariamo posėdžio metu pareiškėjas nusišalino nuo nurodyto klausimo svarstymo. Tarybos 2019-09-04 posėdžio, kuris vyko 2019-08-29, protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. K. Už balsavo 13 Tarybos narių iš 15, prieš – 0 Tarybos narių, susilaikė – 2 Tarybos nariai. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prieš svarstant nurodytą klausimą ištraukė savo kortelę, tačiau iš Tarybos posėdžių salės neišėjo.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas esančiam pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas).
Terminai „interesų konfliktas”, „viešieji interesai”, „privatūs interesai” tai specialūs teisiniai terminai, apibrėžti būtent šiame Įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje „interesų konfliktas” apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. „Viešieji interesai” Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o „privatūs interesai” – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). „Artimi asmenys” - valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, parteris, kai partneryste įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, tai pat jų tėvai, vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, draudžianti asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių šios nuostatos taikymo išimčių. Todėl prieš pradedant sprendimo, galinčio sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad institucijos vadovas ar kolegiali savivaldybės institucija (kaip buvo šiuo atveju) galėtų spręsti dėl nusišalinimo priimtinumo, asmuo, patekęs į interesų konflikto situaciją (sužinojęs apie tokią situaciją), turi išreikšti valią nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio ar galinčio sukelti klausimo tolesnio svarstymo.
Taigi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodoma, kad iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017). Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio Įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., LVAT 2011-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013-02-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013 ir kt.). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., LVAT 2013-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).
Kaip minėta pažeidimas Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijos buvo konstatuotas dėl to, jog eidamas Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas 2019-08-29 savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V.K., kuris yra pareiškėjo brolis, pareiškėjas ištraukė savo kortelę, tačiau neišėjo iš posėdžių salės. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Pažymėtina, kad ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. Tad iš esmės, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta analogiška procedūra kaip ir Įstatyme, kurios pareiškėjas nesilaikė.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019-01-09 sprendimu Nr. KS-4 patvirtino Rezoliuciją dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusižalinimo tvarkos patvirtinimo. Šios Rezoliucijos 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės merui ar tarybos nariui patekus į situaciją, kai atliekant pareigas ar vykdant pavedimą reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su savo (ar artimo asmens) privačiais interesais, prieš pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu: informuoti atitinkamai merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą ir nurodyti jį keliančias aplinkybes (1.1 punktas); raštu arba žodžiu pareikšti apie nusišalinimą (1.2 punktas); pareiškus apie nusišalinimą, nedalyvauti svarstant klausimo dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš posėdžio salės, kurioje svarstomas klausimas ir (ar) balsuojama, o jeigu pareikštasis nusišalinimas priimamas, nedalyvauti toliau svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą ir išeiti iš patalpos (1.3 punktas); pareiškus apie nusišalinimą, esant aplinkybėms, keliančioms nuolatinį interesų konfliktą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, papildyti privačių interesų deklaraciją nurodant aplinkybes, dėl kurių kilo interesų konfliktas, jei tos aplinkybės, nebuvo nurodytos iki klausimo svarstymo pradžios (1.4 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka, jog interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo (susidedančio iš keleto etapų) stadijoje, t. y., informuoti apie interesų konfliktą būtina kaskart, kai jis atsiranda (žr., pvz., LVAT 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A2512-575/2017 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad 2019-08-26 Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, pareiškėjas teikė nusišalinimą nuo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo jo broliui projekto svarstymo. Kita vertus, pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje neginčija, o byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina aplinkybę, kad 2019-08-29 Tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris liečia jo artimą asmenį (brolį), neinformavo apie esamą interesų konfliktą Pagėgių savivaldybės tarybos ir nepareiškė nusišalinimo, o tik ištraukė savo kortelę; iš Tarybos posėdžių salės neišėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas žinojo, jog 2019-08-29 posėdyje svarstomas klausimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo jo broliui, be kita ko, 2019-08-26 posėdyje pareiškėjas buvo nusišalinęs nuo šio klausimo projekto svarstymo, todėl turėjo galimybę laikytis teisės aktuose nustatytos nusišalinimo procedūros, t. y. - jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
Teisėjų kolegija iš administracinės bylos medžiagos sprendžia, jog pareiškėjas nenusišalino nuo 2019-08-29 savivaldybės tarybos posėdyje svarstyto klausimo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo jo broliui. Nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog Tarybos posėdžio metu vyko tik formalus balsavimas, nes posėdžio dalyvių balsai pasiskirstė pareiškėjo brolio naudai. Dalyvavimas posėdyje svarstant klausimą, kuris sukeltų akivaizdų interesų konfliktą, laikomas Įstatymo reikalavimų pažeidimu. Įstatymo 11 straipsnis nenumato išimčių sprendimų, kuriais patvirtinama tam tikra procedūros eiga ar kiti faktai, priėmimui, t.y. priimant tokius sprendimus galioja bendrosios interesų konfliktų valdymo taisyklės. Be kita ko, tai, jog pareiškėjas 2019-08-26 Tarybos posėdyje nusišalino nuo klausimo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo jo broliui projekto svarstymo, nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo, kadangi pareiškėjas kiekvienu atveju svarstant klausimus, susijusius su jo privačiais interesais, privalo nusišalinti nuo klausimo svarstymo, balsavimo ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, kortelės ištraukimas visiems matant negali būti laikomas nusišalinimo pareiškimu, nes Įstatyme aiškiai ir konkrečiai nustatyta kaip tinkamai turi būti pareikštas nusišalinimas. 2019-08-26 Tarybos posėdyje pareikštas nusišalinimas patvirtina, kad pareiškėjas suprato kaip tokios situacijos atveju privalo veikti.
Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad formalų pažeidimą galima įžvelgti, tačiau jo veikoje nebuvo tyčios, pažymėtina, jog kaip buvo anksčiau minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Be kita ko, LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, jog Įstatymo esmė yra prevencija, todėl šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita ar iš atitinkamų sprendimų jis (ar jo artimas asmuo) turėjo ir asmeninės naudos, kadangi net ir nenaudingas sprendimas artimam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą (žr., pvz., LVAT 2011-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka, kaip minėta, identifikuoti vien formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, eidamas Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas, 2019-08-29 savivaldybės tarybos posėdyje balsuojant dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai”, išdavimo jo broliui, ištraukė kortelę (susilaikė nuo balsavimo), tačiau iš Tarybos posėdžio salės neišėjo, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai sprendė ir konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.