- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- A-502-550-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00389-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (21/22)-10-2862 „Dėl vykimo per valstybės sieną be eilės leidimo neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą įrašyti pareiškėją į Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).
Skunde (b. l. 5-6) paaiškino, kad minėtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kreipdamasis į atsakovą, pareiškėjas pateikė visus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 131 patvirtintose Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodytus duomenis ir dokumentus: prašymą su Taisyklėse nurodytais duomenimis, tiekimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir „INOK-Sovetsk“, kopiją; paso su Rusijos Federacijos viza kopiją; anksčiau išduoto leidimo, galiojusio iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., kopiją; “INOK-Sovetsk“ generalinio direktoriaus prašymą išduoti daugkartinę Rusijos Federacijos vizą. Kadangi atsakovas nenurodė konkrečių motyvų, pareiškėjas darė išvadą, kad atsisakymas įrašyti jį į Sąrašą iš esmės grindžiamas Taisyklių interpretavimu ir jų nuostatų aiškinimu nurodant, kad pareiškėjo su „INOK-Sovetsk“ palaikomi santykiai nėra darbo santykiai. Pareiškėjas pabrėžė, jog nėra sudaręs darbo sutarties su „INOK-Sovetsk“ ar kitu asmeniu, kadangi pasirinko kitokią veiklos rūšį, t. y. vykdo prekybos veiklą pagal verslo liudijimą. Pagal su „INOK-Sovetsk“ 2012 m. liepos 26 d. sudarytą tiekimo sutartį pareiškėjas įsipareigojo du kartus per savaitę priimti prekes pagal šalių suderintą užsakymą ir už gautas prekes atsiskaityti. Taigi jo vykdoma veikla plačiąja prasme atitinka Taisyklėse vartojamą darbo sąvoką. Taisyklėse nenurodyta, kokie konkretūs dokumentai turi būti pridėti prie asmens prašymo įrašyti į Sąrašą, taip pat nėra nuostatos, jog būtina pateikti darbo sutartį. Taisyklės nereikalauja įrodyti darbo santykių, atsiradusių darbo sutarties pagrindu, todėl tokių įrodymų atsakovas neturi teisės prašyti. Be to, skundžiamu sprendimu yra pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas anksčiau buvo įrašytas į Sąrašą ir turėjo galiojantį leidimą, tačiau nagrinėdamas naują prašymą analogiškomis aplinkybėmis atsakovas priėmė priešingą sprendimą.
Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 29-33) paaiškino, kad Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – ir Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės) 37.7 punkte nurodyta darbo sąvoka negali būti suprantama plačiąją prasme. Taisyklių ankstesnėje redakcijoje (Valstybės žinios, Nr. 31-1185) buvo numatyta, kad būtina pateikti darbo sutartį. Šio reikalavimo panaikinimas nereiškia Sąrašo išplėtimo asmenims, kuriems suteikiama teisė vykti be eilės, o tiesiog turėtų būti suprantama kaip įvairesnių dokumentų, kuriais galima patvirtinti esant darbo santykius, pateikimo galimybę. Vertinant, ar pareiškėjo dokumentai patvirtina darbą užsienio valstybėje, reikia atsižvelgti į Lietuvoje galiojantį darbo santykių reglamentavimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 13, 15 ir 93 straipsniuose įtvirtinta darbuotojo sąvoka, nurodyti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių galima vertinti, kad susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų normos. Iš A. M. pateiktų dokumentų matyti, kad jis ne dirba Rusijos Federacijoje, o vykdo individualią veiklą. Taigi pareiškėją ir „INOK-Sovetsk“ sieja ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas pabrėžė, kad prekių gabenimas per valstybės sieną turint verslo liudijimą ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį yra įprasta komercinė veikla, todėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37.7 punktas turėtų būti suprantamas kaip ypatinga, tik darbuotojams, o ne verslininkams taikoma lengvata. Taip pat pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (21/22)-10-2862 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jame aiškiai suformuluotas sprendimas neįrašyti pareiškėją į Sąrašą, pareiškėjas šį sprendimą bei jo motyvus suprato.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 50-56).
Teismas nurodė, kad iš 2012 m. liepos 26 d tiekimo sutarties Nr. 20 matyti, jog pareiškėjas yra sudaręs su RAB „INOK-Sovetsk“ prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (RAB „INOK-Sovetsk“) įsipareigojo perduoti du kartus į savaitę pirkėjo (pareiškėjo) nuosavybėn prekes pagal suderintą pirkėjo užsakymą, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti (sutarties 1.1 punktas). Šia sutartimi pareiškėjas neįsipareigojo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, laikytis darbo tvarkos ar paklusti darbdavio nurodymams, tačiau šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo priimti pardavėjo prekių užsakymą ir už jas atsiskaityti, o pardavėjas šias prekes tiekti. Remiantis tuo padaryta išvada, jog pareiškėjas nėra pavaldus „INOK-Sovetsk“, neatlieka jokių darbo funkcijų ir jam nėra mokamas darbo užmokestis. Šie teisiniai santykiai yra autonomiški bei teisiškai lygūs. Minėtos sutarties 6 punkte yra numatyta šalių atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškianti baudų ir delspinigių mokėjimu, nuostolių atlyginimu. Pagal sutarties 8 punktą visi ginčai dėl sutarties sprendžiami derybų keliu, o nepasiekus susitarimo, ginčai sprendžiami Kaliningrado srities Arbitražo teisme. Aptarta sutartis yra prekių pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkanti civilinių sutarčių, o ne darbo sutarties turinį, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo ir RAB „INOK-Sovetsk“ nesieja darbo teisiniai santykiai, t. y. ši sutartis nepatvirtina pareiškėjo darbo arba leidimo dirbti užsienio valstybėje fakto. Pasienio punktų veiklos taisyklių 37.7 punktas numato, kad į pasienio kontrolės punktus įleidžiami ir tikrinami be eilės vykstantys į darbą ir iš jo grįžtantys asmenys. Taigi minėta lengvata pasienio kontrolės punkte gali pasinaudoti tik darbuotojai tam, kad greičiau vyktų per valstybės sieną, tačiau tokia lengvata nenumatyta komercinę veiklą vykdantiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėta, kad asmenys, atitinkantys Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37 punkte nustatytas sąlygas bei pateikę tai patvirtinančius dokumentus, įgyja teisę vykti per valstybės sieną be eilės. Vadinasi, asmenys, atitinkantys šio nutarimo reikalavimus, gali pagrįstai tikėtis gauti leidimą vykti per valstybės sieną. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka minėto reguliavimo, todėl negali pagrįstai tikėtis atitinkamų teisių ir teisėtų lūkesčių, kurie kyla iš šio teisės akto nuostatų. Atsakovo atstovių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas vykti per valstybės sieną be eilės klaidingai taikant aptartas teisės normas. Kadangi teisėtų lūkesčių apsaugos principas saugo tik tas teises, kurios kyla tik iš įstatymų bei kitų teisės aktų, o 2011 m. rugsėjo 1 d. leidimas vykti per valstybės sieną be eilės buvo išduotas klaidingai aiškinant teisės normas, tai nesudaro pagrindo pareiškėjui tikėtis, jog ir kitą kartą toks leidimas turi būti išduotas. Išduotas leidimas nesuteikė pareiškėjui daugiau teisių nei jam numato įstatymai ar kiti teisės aktai, todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo prieš išduodant minėtą leidimą. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas sprendė, kad teisėtų lūkesčių principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, o VSAT Pagėgių rinktinės 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (21/22)-10-2862 atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
III.
Pareiškėjas A. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas (b. l. 58-62) grindžiamas iš esmės tokiais pačiais motyvais, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:
Šio ginčo nagrinėjimo metu nesiekė įrodyti, jog palaiko darbo teisinius santykius, bet nuosekliai teigė, kad pagal verslo liudijimą vykdoma veikla turi panašumų į darbą, atliekamą pagal darbo sutartį, ir reikalauja ne mažiau fizinių bei protinių pastangų. Verslo liudijimą įgijusio asmens veikla laikytina tokia veikla, kurią atlikdamas asmuo kartu vykdo ir darbdavio, ir darbuotojo funkcijas.Teismas turėjo vertinti ne tik sutartį su OOO „INOK-Sovetsk, bet ir verslo liudijimą.Taisyklių 5 punktas nenumato, kokie būtent dokumentai turi būti pridėti prie asmens prašymo įrašyti į Sąrašą. Šioje normoje nėra nuostatos, jog darbo sutartis yra būtinas prašymo priedas, todėl teisinio reguliavimo neaiškumai turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai. Be to, neįrodyta, kad pakartotinis pareiškėjo įrašymas į Sąrašą darytų kam nors žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 69-72).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su VSAT Pagėgių rinktinės vado sprendimu neįrašyti jo į Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37 punkte įtvirtintas sąrašas atvejų, kai valstybės sieną kertantys asmenys ir/ar transporto priemonės į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas konkrečiai siekė pasinaudoti Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37.7 punkte numatyta lengvata asmenims, vykstantiems į darbą ir grįžtantiems iš jo. Teikdamas prašymą įrašyti jį į Sąrašą minėtu pagrindu, A. M. pridėjo verslo liudijimo Nr. XJ434707-1 2012 mokestiniams metams ir 2012 m. liepos 26 d. tiekimo sutarties Nr. 20 kopijas, t. y. individualios veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, įrodymus, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti reikalaujamus veiksmus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, jog tarp jo ir Kaliningrado srityje veikiančios įmonės „INOK-Sovetsk“ formaliai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai realiai atitinka darbo teisinius santykius kvalifikuojančių požymių visumą, patenka į gautų pajamų apmokestinimo sritį, kuri priskirta ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bet Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetencijos dalykui, šio klausimo plačiau nenagrinėja.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. nepateikė į bylą reikšmingų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad yra įgijęs darbuotojams laiduojamą pirmumo teisę, todėl negali puoselėti teisėto lūkesčio išlaikyti ginčo teisės ir ateityje – 2012 m. rugpjūčio 25 d. pasibaigus leidimo Nr. A0001094 vykti su transporto priemone per valstybės sieną (Panemunės pasienio kontrolės punktą) be eilės galiojimui.
Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.