Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-24 · Civilinė byla Nr. e2-1265-608/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
e2-1265-608/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20443-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Atsakovas
E. B.
Advokatai
Vincentas Zabulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1265-608/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20443-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.3, 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ atstovui advokatui Vincentui Zabuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bedras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo E. B. 6371,60 EUR negrąžintos paskolos, 819,01 EUR palūkanų, 1083,79 EUR negautų palūkanų pajamų, 407,52 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, 950,8 EUR negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, 100,51 EUR delspinigių bei 18 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bendras finansavimas“, administruojančios tarpusavio skolinimo platformą SAVY, ir atsakovo E. B. M. J. 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 389484 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 10000,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui už 28 proc. metines palūkanas. Atsakovas sutarties nevykdė nuo 2020 m. gruodžio 15 d., todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. gegužės 18 d.

Atsiliepimas

Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su palūkanų apskaičiavimu, nesutikimo motyvų nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bendras finansavimas“, administruojančios tarpusavio skolinimo platformą SAVY, ir atsakovo E. B. M. J. 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 389484 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 10000,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (e.b.l. 13-16, tomas 1). Minėta vartojimo kredito sutartis sudaryta atsakovui E. B. kaip kredito gavėjui, elektroniniu būdu pateikus Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_389484, sudarytą 2019 m. liepos 11 d. 14:48 val. Platformoje www.gosavy.com, kuri yra administruojama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“. Po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos (Ofertos) Nr. oferta_389484 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, platformos aukcione dalyvavo ir į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis investavo iš viso 240 skolintojų (e.b.l. 19-30). Skolintojų investuoti pinigai iš skolintojų sąskaitų įskaityti į atsakovo sąskaitą. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti skolintojams paskolą, sumokėti palūkanas, tarpininkavimo mokestį dalimis per 36 mėnesius Vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovui nuo 2020 m. gruodžio 15 d. sutartyje nustatytais terminais nemokant paskolos grąžinimo ir kitų įmokų, ieškovė įgijo teisę skolintojų vardu nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį. Ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2019-07-11 Paskolos sutarties OFERTA oferta_389484 sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius“, kuriuo vienašališkai nutraukė Sutartį nuo pranešimo dienos 2021 m. gegužės 18 d. (e.b.l. 17, tomas 1).

Vartojimo kredito sutarties sąlygų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. atsakovui asmeninėms reikmėms paskolos forma buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą bei sumokėti 28 proc. dydžio metines palūkanas ir 860 EUR vienkartinį tarpininkavimo mokestį bei mokėti kas mėnesį 68 EUR tarpininkavimo mokestį kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovas liko ieškovei skolingas 6391,60 EUR suteikto kredito, 819,01 EUR palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos, 407,52 EUR tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos 2021 m. gegužės 18 d.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su palūkanų dydžiu.

Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.7 punktu atsakovas kaip kredito gavėjas patvirtino, kad jam aišku, jog bendrą kredito kainą sudaro palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio suma bei kad bendra kredito kaina yra 59,62 proc. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223, 6.228 straipsniai ir kt., tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros; 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų įstatymo reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Aiškinant minėtas įstatymo normas dėl pagrindų teismui mažinti vartojimo kredito kainą sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklėmis, darytina išvada, jog vartojimo kredito kainai viršijant vartojimo kredito sumą, pagrindą mažinti mokėjimo palūkanas ir įrodyti, jog reikalaujama vartojimo kredito kaina atitinka įstatymo reikalavimus, privalo įrodyti kredito davėjas, t. y. jis privalo paneigti Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Visus kitus palūkanų mažinimo pagrindus privalo įrodyti kredito gavėjas.

Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito sumos. Bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos ir tarpininkavimo mokestis) sudaro 59,62 proc. Todėl teismas daro išvadą, jog šalių sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Atsakovas sudarydamas vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, jas mokėjo ir tam neprieštaravo. Vartojimo kredito įstatymo normos neriboja mokėjimo palūkanų dydžio Lietuvos banko pateikiamoje statistinėje informacijoje nurodyta vidutine vartojimo paskolų norma ir nedraudžia šalims susitarti dėl didesnio dydžio palūkanų. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindą mažinti palūkanas privalo įrodyti atsakovas, tačiau atsakovas neįrodė palūkanų mažinimo pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos ciivlinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovei suteikto kredito, taip pat nesumokėjęs mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 6371,60 EUR kredito skolos, 819,01 EUR palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir 407,52 EUR tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos 2021 m. gegužės 18 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu Sutartis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebūtų nutraukta, 1083,79 EUR negautų (pelno) palūkanų ir 950,88 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuotų pagal grafiką nuo Sutarties nutraukimo dienos iki paskutinės įmokos pagal paskolos mokėjimo grafiką 2022 m. liepos 15 d. Ieškovas negavo numatytų gauti pajamų iš įmokų už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo Vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutrauktus prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, todėl ieškovė mokėjimų palūkanų po sutarčių nutraukimo negauna dėl prieš tai aptartų neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio faktiniame pagrinde nurodytos aplinkybės dėl negautų pajamų atitinka formaliuosius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus nuostolius kaip negautas pajamas kvalifikuojančius požymius: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1083,79 EUR negautų (pelno) palūkanų ir 950,88 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, kuriuos ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį ir mokėjęs įmokas pagal grafiką (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo netesybas, t. y. delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.258 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo priteista nuostolių suma viršija netesybų sumą, netesybos įskaitomos į nuostolių sumą ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.

Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.21 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m .vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-871/2022) laikomasi pozicijos, kad 18 proc. procesinės palūkanos, kai priteisiama skola iš vartotojo, yra laikomos pernelyg didelėmis ir neatitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei reiškia nepagrįstą kreditorės praturtėjimą, suteikia perdėtą pranašumą ieškovei, todėl yra pagrindas palūkanas sumažinti iki įstatyme įtvirtintos 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl 18 proc. procesinių palūkanų prieštarauja įstatymams bei teisingumo ir protingumo principams, nes CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad už priteistą sumą mokamos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, o atsakovas šalių sutartiniuose santykiuose yra vartotojas, todėl jam taikytinas vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką atsižvelgti į vartotojo interesus. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.21 punktas, kuriame nustatyta 18 proc. dydžio metinių palūkanų norma, į standartines sutarties sąlygas įtrauktas kredito įstaigos iniciatyva. Ieškovė, nustatydama 18 proc. metines palūkanas, nepagrįstai naudojosi savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi. Todėl iš atsakovo priteismos įstatymo nuststyto dydžio 5 proc. procesinės palūkanos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, laikant, kad ieškinys patenkintas 99 proc. Ieškovė sumokėjo 220,00 EUR žyminį mokestį ir patyrė 756,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ 6371,60 EUR negrąžintos paskolos, 819,01 EUR palūkanų, 407,52 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 2034,67 EUR negautų pajamų, iš viso 9632,80 EUR (devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du euru, aštuoniasdešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 9632,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ 216,74 EUR žyminio mokesčio ir 748,44 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 965,18 EUR (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, aštuoniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybei 13,44 EUR (trylika eurų, keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė