Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-05 · Byla Nr. A2.6.-1244-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
A2.6.-1244-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00426-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
Ž. M.
Nukentėjusysis
K. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-1244-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-00426-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2015 m. vasario 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M., nukentėjusiajam K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

Ž. M., a.k(duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliotas specialistas D. N. 2015 m. sausio 7 d. surašė Ž. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-24007966-15 už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 18 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Verkių gt. 45, vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Astra Station Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 126, 220 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

Ž. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. vakare automobiliu Audi A4 manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje namo Nr.45 Verkių gatvėje, Vilniuje, kadangi turėjo važiuoti į parduotuvę. Vairavimo metu nepajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, automobilių kontakto garso taip pat negirdėjo. Kitą dieną rado ant savo automobilio pranešimą, kad jis apgadino kitą transporto priemonę. Susiskambino ir susitiko su nukentėjusiuoju, apžiūrėjo automobilius. Savo automobilyje Audi A4, kuris turėjo iki 2014 m. gruodžio 18 d. nemažai įbrėžimų, naujų apgadinimų nepastebėjo, todėl nesutiko atlyginti žalą. Šiuo metu, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo K. K. aiškinimus, policijos surinktą medžiagą padarė sau išvadą, kad galėjo kliudyti automobilį Opel Astra ir nežymiai jį apgadinti. Kadangi nesuvokė, kad buvo eismo įvykio dalyviu, iš kiemo Verkių gt.45 2014 m. gruodžio 18 d. išvyko ne tikslu pasišalinti, vengti galimos atsakomybės. Tuo labiau, kad parduotuvėje užtruko neilgai ir vėl sugrįžo, automobilį pasistatė tame pačiame kieme. Gailisi dėl savo neatsargios veikos.

Nukentėjusysis K. K. teismui paaiškino, kad įvykio vakare jo automobilis stovėjo kieme Verkių gt. 45, Vilniuje. Kitą rytą kaimynai jam pranešė, kad išvakarėse jo automobilis buvo apgadintas kito automobilio Audi A4. Surado šio automobilio vairuotoją, kuris neigė buvęs eismo įvykio dalyviu, aiškino, kad vairuodamas savo automobilį, jo automobilio nekliudė. Kadangi kontaktas automobilių buvo minimalus: nebuvo padaryta įlenkimų, nežymiai nubrozdinta galinio bamperio apdailos juostelė - nubyrėjo dažai, jis mano, kad Ž. M. įvykio metu galėjo nepajusti kontakto.

Liudytoja G. D. parodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. apie 20.30 val. kieme Verkių gt. 45 matė, kaip raudonos spalvos automobilis Audi A4, važiuodamas šaligatviu, kliudė stovintį sidabrinės spalvos Opel automobilį. Pati apgadinimų nežiūrėjo, užrašė automobilio Audi A4 valstybinį numerį. Automobilio Audi A4 ji nestabdė, jokio ženklų vairuotojui nerodė. Po automobilių kontakto Audi automobilio vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau.

Automobiliui Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis (b.l.5).

Iš automobilių Opel Astra ir Audi A4 apžiūros matyti, kad automobiliui Opel Astra nubrozdinta bamperio apdailos detalė, o automobiliui Audi A4 - galinių durelių (dešinės pusės) apdailos juostelė (b.l.11-12).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačio Ž. M. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo K. K., liudytojos G. D. parodymais, policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros rezultatais - įrodyta, kad Ž. M., vairuodamas automobilį Audi A4, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat Ž. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes Ž. M. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta, kad buvo pažeistas KET 220 p.). Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Ž. M. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad Ž. M. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvus jo dalyviu. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti apdailos juostelių įbrėžimai, nulupti dažai. Nėra nei skilimo, nei įlenkimų, kas matyti iš automobilių apžiūros ir nuotraukų (b.l.11). Kaip paaiškino liudytoja G. D., ji matė įvykį, bet niekaip vairuotojui nedemonstravo, kas vyksta, nestabdė jo nei rankų mostais, nei šauksmu, nors vairuotojas iš kiemo važiavo lėtai. Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad jis sprendžia, jog pagal apgadinimų pobūdį Audi A4 vairuotojas galėjo nepajusti kontakto. Pažymėtina, kad po 10-15 min. Ž. M. tuo pačiu automobiliu grįžo į kiemą Verkių gt. 45, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis siekė išvengti atsakomybės už sukeltą įvykį.

Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Ž. M. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko Ž. M. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad Ž. M. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris mokosi kolegijoje, dirba. Jo vairavimo stažas 1 metai. Lengvina Ž. M. atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (eismo įvykio) (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) . Sunkina jo atsakomybę tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti pakartotinai per metus, kadangi Ž. M. 2014-09-30 baustas pagal LR ATPK 131 str. 5 d. (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 40 (keturiasdešimties) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., nesant Ž. M. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski