Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovei - advokatei O. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaiko, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š., kuris gyvena kartu su ja. Paaiškino, kad, gyvenant santuokoje, atsakovas dažnai nedirbo, tinkamai nesirūpino šeimos materialiųjų poreikių tenkinimu. Su atsakovu ji negyvena jau penkeri metai laiko, jis šiuo metu išvykęs, gyvena užsienyje. Atsakovo tiksli gyvenamoji viena ieškovei nėra žinoma, nes jis savo gyvenamosios vietos adreso nesako. Ieškovės įsitikinimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nesutapo jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą, rūpinimąsi vaiku, sūnaus poreikių tenkinimą. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo motiną, nuosavo būsto ji neturi. Atsakovas gyvena atskirai, jis ne visuomet domisi vaiko gyvenimu, šalių sūnų faktiškai prižiūri ir išlaiko viena. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes atsakovas sūnumi nuo mažens nedaug rūpinosi, juo ir pastaruoju metu mažai rūpinasi, tačiau kartą - du kartus per metus atsiunčia vaikui dovanų. Atsakovas aprūpina vaiką drabužiais, avalyne, kurių ieškovei pirkti nebereikia. Tokiu būdu iš atsakovo gaunamą paramą ji vertina 1500 - 2000 litų, todėl didesnio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir prašo iš R. Š. priteisti išlaikymą vaikui po 250 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad ji sūnui bendrauti su tėvu nedraudžia, jie bendrauja „Skype“, telefonu, todėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Išlaikymo iš sutuoktinio sau nereikalauja. Santuokoje įgytą automobilį palieka sutuoktiniui, kompensacijos iš jo nereikalauja.

Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai - ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti tinkamai, t.y. jo šeimos nariui - motinai (b.l.17), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų apie savo turtinę padėtį taip pat nepateikė. Atsakovas R. Š. į 2014-12-17 vykusį parengiamąjį tesimo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (b.l.35). Atsakovas neatvykimo į teismą priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla, atsižvelgiant į tai, kad teismas, priimtoje 2014-11-25 nutartyje, nurodė, jog parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai yra nereikalingi, turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir spręsti bylą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, teismo posėdyje bylą nagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 231 str. 5 d., 232 str.). Teismo manymu, tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas teisminiam procesui.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija byloje pateikė išvadą dėl ginčo (b.l.20-21) (CK 3.80 str.). Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena penkeri metai, šalys neveda bendro ūkio, atsakovas su sūnumi M. tinkamai nebendrauja, juo nesirūpina, neteikia pakankamo dydžio išlaikymo. Pateiktais duomenimis nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, šios motinai priklausančiame bute. Ieškovė vaiku rūpinasi, tinkamai jį prižiūri, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir motinos nuo gimimo yra nusistovėjęs glaudus emocinis tarpusavio ryšys, teigia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina J. Š. bei išlaikymo vaikui priteisimas iš tėvo R. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Institucijos ir atstovės nuomone, ieškovės prašoma priteisti 250 litų išlaikymo kas mėnesį vaikui suma yra mažoka kasdieniniams vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CPK ketvirtajame skirsnyje numatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.1.4). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š., kuris yra nepilnametis (b.l.6). Iš ieškinio turinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė J. Š. su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas R. Š. yra išvykęs gyventi į užsienį, jo tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Atsakovas, būdamas informuotas apie iškeltą civilinę bylą, jokių duomenų teismui nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi (b.l.13). Šalims gyvenant santuokoje įgytas automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas atsakovo R. Š. vardu (b.l.12). Teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė nurodytą automobilį palieka atsakovo nuosavybėje, pretenzijų dėl to nereiškia ir kompensacijos nereikalauja.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Žinotina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Bylos rašytiniai duomenys bei ieškovės paaiškinimai posėdyje patvirtina, kad šalys kartu negyvena daugiau nei penkeri metai, nepilnametis vaikas gyvena su motina Lietuvoje, tėvas išvykęs į užsienį, jo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo, vaiko ugdymo, auklėjimo minimalus. Šalių sūnaus elelmentariųjų poreikių užtikrinimo našta tenka faktiškai vienai ieškovei. Tarp šalių nebeliko tarpusavio supratimo, palaikymo, dvasinio ryšio, bendrų interesų, paramos vienas kitam. Atsakovas, žinodamas, kad Prienų rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, jos eiga nesidomėjo, prieštaravimų ieškiniui nepateikė, priešieškinio nepareiškė. Duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nėra gauta, įrodymų, patvirtinančių kitaip nei, kad nurodė ieškovė, teismui taip pat nepateikta. Tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis su ieškinio reikalavimams neprieštarauja, todėl spręstina, kad ginčo iš esmės tarp šalių nėra.

Lietuvos Respublikos CPK XIX skyriaus nustatyta tvarka, reglamentuojančia šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo vaidmuo yra iniciatyvus (CPK 376 str. 3-4 d.).

Iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovė yra tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, reikalauja bylą nagrinėti iš esmės, neskiriant termino susitaikymui, todėl teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų bei nepareiškus nuomonės nagrinėjamu klausimu, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 str. 4 d.). Ieškovės paaiškinimais dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, tinkamai nesirūpino šeima, nepilnamečiu vaiku, ne visada dirbo, pakankama apimtimi neprisidėjo prie išlaikymo, kitų šeimos poreikių tenkinimo, dėl tokio atsakovo elgesio išsiskyrė šalių interesai, atsirado psichologinių bendravimo problemų. Faktų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei patvirtinančių priešingai, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, atsakovas teismui nepateikė, to nepatvirtino ir kiti faktiniai bylos duomenys. Vienok, ieškovės paaiškinimais matyti, kad, ieškovei nepatikus ir nepritapus gyventi kartu su atsakovu užsienyje, ši sugrįžo į Lietuvą, o atsakovas R. Š. tenai pasiliko ir tuo pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes išvykęs į užsienį paliko šeimą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir nutrūko, nepateikus jokių kitų įrodymų dėl atsakovo kaltės, neduoda pagrindo atsakovo kaltei preziumuoti (CK 3.60 str. 3 d.). Komentuojama norma sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas visiškai nevykdė santuokinių pareigų, o nesutampantis šalių požiūris, interesų išsiskyrimas, savitarpio pagalbos bei supratimo nebuvimas, dalinis paramos teikimas, vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovo kaltės, todėl darytina išvada, kad ieškovės J. Š. ir R. Š. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3.61 str.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokoje įgytą pavardę, atsakovas tam neprieštaravo, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Š. (CK 3.69 str. 1 d.).

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo, atsakovas išlaikymo iš ieškovės sau taip pat neprašo. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingas, nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas. Šalys kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, kito būtino registruoti turto neįgijo, todėl ir neprašo jo padalinti, dėl smulkių namų apyvokos ar buities daiktų bei santuokoje įgyto automobilio tarp šalių ginčo nėra (CK 3.59 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata ir dvasiniu bei moraliniu jų ugdymu. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą (CK 3.168 str.). Kadangi šalių sūnūs M. yra nepilnametis, gyvena kartu su motina, kuri nuo kūdikystės nepertraukiamai rūpinasi vaiku, teikia jam moralinę bei materialinę paramą, užtikrina kasdieninę jo priežiūrą, ugdymą bei auklėjimą, elementariųjų poreikių tenkinimą, pagal byloje pateiktus įrodymus, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismo manymu, tikslinga būtų nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Tuo tarpu, atsakovas jau kurį laiko tarpą gyvena atskirai nuo šeimos, nuolat vaiku nesirūpina, su juo betarpiškai nebendrauja, todėl darytina išvada, kad santykiai tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo nėra itin šilti, atsakovas labai artimo, glaudaus ryšio su sūnumi nepalaiko. Todėl, esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su ieškove, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.174 str.), ką patvirtina ir pateikta raštu nepilnamečio šalių sūnaus nuomonė, kad mama jį myli, viskuo rūpinasi, dėl jo stengiasi (b.l.42). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, pateikdama išvadą, teismo posėdžio metu tokiam nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui pritarė.

Teismo iniciatyva surinktais duomenimis atsakovas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l.33, 39-40, 43), kitų duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių atsakovą, pateikta nėra. Nurodyti, kad atsakovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikas neribojamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.170 str. - 3.172 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 str.). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui pamaitinti, aprengti, ugdyti, jo sveikatos priežiūrai, būsto, mokymosi, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai, ir gynimui. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos. Ieškovė dirba ne pilną darbo dieną, ieškovės mėnesio pragyvenimo šalinis vidutiniškai 466 litai (135,00 EUR) dydžio darbo užmokestis. Nekilnojamojo ir kito brangaus turto ieškovė nuosavybės teise neturi. Šalių nepilnamečiui sūnui M. privalu užtikrinti būtinus poreikius ne tik aprangai, avalynei, bet ir maistui, būstui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmėms, ugdymui, laisvalaikiui, žaislams įsigyti ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas, kas šiandienos situacijoje dalijant išlaikymo pareigą abiems tėvams lygiomis dalimis sudaro 500 litų (145 EUR). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, be to, prašoma priteisti suma turi būti pagrįsta ir adekvačiais vaiko amžiui, sveikatos būklei, kitais ekstraordinariaisiais poreikiais. Bylos nagrinėjimo duomenimis matyti, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti ir gauti pajamų, leidžiančių išlaikyti tiek save patį, tiek savo sūnų, byloje nėra pateikta, pats atsakovas tokių įrodymų irgi nenurodė ir nepateikė teismui. Pasak ieškovės, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas bylos duomenimis nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jo darbo vietą Lietuvoje VSDFV informacinėje bazėje nėra, darbo biržoje registracija pasibaigusi 2013-05-14 (b.l.30-32, 45). Gaunamų pajamų dydžio atsakovas teismui nepranešė ir nenurodė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo vieną - du kartus per metus vaikui teikiamos dovanos, vaikui perkami drabužiai bei avalynė neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaiką, rūpintis juo iki pilnametystės, todėl darytina išvada, jog R. Š. turi absoliučią tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. iki pilnametystės išlaikyti nepilnametį sūnų M. ir negali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas minimalizuoti pareigą teikti išlaikymą savo vaikui. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą išlaikymui skirtų piniginių lėšų paskaičiavimo lentelę, vaiko poreikius, ieškovės nurodytų būtinų išlaidų šalių sūnui M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, įvertinus ieškovės turtinę padėtį - gaunamą darbo užmokestį, jokių kitų pajamų ir turto nebuvimą, atsakovo vaikui teikiamą aprūpinimą drabužiais ir avalyne, dovanomis bei vienkartinėmis išmokomis (b.l.47-50), iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas 250 litų (72,41 EUR) dydžio išlaikymas vaikui, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos vaikų motina J. Š. (CK 3.195 str.).

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.14). Ieškinį patenkinus visiškai pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą (b.l.58) iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei advokato teisinei pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6-8 p., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. Š. palikti pavardę – Š., R. Š. – Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. Š. pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 72,41 EUR kas mėnesį vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-10-15 iki jo pilnametystės, paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną J. Š..

Nustatyti, kad R. Š. gali be apribojimų bendrauti su sūnumi M. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), iš anksto suderinęs bendravimo laiką su J. Š..

Transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo R. Š. asmenine nuosavybe.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 68,00 EUR žyminio mokestį valstybei už reikalavimus dėl išlaikymo bei santuokos nutraukimo, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) už ieškovei J. Š. suteiktas antrinės teisinės pagalbos teisines paslaugas (advokato užmokestis) 75,30 EUR valstybei (VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.