Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,

dalyvaujant ieškovės Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos atstovei direktorei I. M. ,

atsakovų Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinės sąjungos ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komiteto atstovams V. S. ir advokatui Justui Viliui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Daukantui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinės sąjungos ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komiteto apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 03 12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-748/2008 pagal ieškovės Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos patikslintą ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinei sąjungai ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komitetui, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl streiko pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu (b.l. 115-119) atsakovai Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinė sąjunga ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komitetas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 03 12 sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai savo reikalavimus grindžia šiais argumentais:

1. Sprendimas, priimtas neįtraukus į bylą Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kurią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga yra įgaliojusi atstovauti Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos pedagogus, todėl naikintinas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

2. Atsakovė Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinė sąjunga yra Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, o pastaroji įeina į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sudėtį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra savarankiškas juridinis asmuo (CK 2.63 str.), neturi procesinio veiksnumo, todėl negali būti atsakovu byloje.

3. Slapto balsavimo reikalavimas, atsižvelgiant į DK tikslus, įtvirtintas siekiant apsaugoti darbuotoją nuo darbdavio įtakos, todėl aplinkybė, kad nebuvo suorganizuotas slaptas balsavimas, negali būti pati savaime, neįvertinus galimos darbdavio įtakos darbuotojų apsisprendimui, pripažinta DK 77 str. pažeidimu. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2008.

4. Mokyklos pedagoginis personalas vertintinas kaip atskiras struktūrinis padalinys. Pedagogams darbo užmokestis mokamas iš kitų šaltinių nei administracijai ir aptarnaujančiam personalui, šios trys kategorijos darbuotojų išskirtos ir ieškovės Vidaus tvarkos taisyklių 6 p. Todėl, esant 78 pedagoginiams darbuotojams, 59 darbuotojų pritarimas vertintinas kaip pakankamas pagrindas streikui organizuoti (DK reikalauja 52 pedagogų ir 57 visų darbuotojų pritarimo).

5. Draudimas streikuoti taikytinas tik tuo atveju, jeigu darbdavys laikosi ne tik įmonės, bet ir šakos, teritorinės ar nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų. Nagrinėjamu atveju nesilaikoma 2002 02 19 Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos pasirašyto susitarimo, kuriuo šalys įsipareigojo siekti, kad švietimas taptų prioritetine ir valstybės remiama raidos sritimi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 03 12 sprendimą ir nurodė, kad skundo argumentas, jog mokyklos darbuotojai yra suskirstyti į struktūrinius padalinius dėl skirtingo finansavimo šaltinio, yra nepagrįstas, nes dalį pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio finansuoja mokyklos steigėjas, o ir teiginys, kad administracijai ir aptarnaujančiam personalui darbo užmokestį moka steigėjas, yra neteisingas. Be to, streike dalyvavo ir dalis techninio personalo, t.y. streikavo visas darbuotojų kolektyvas. Aukštesniu lygiu pasirašytos kolektyvinės sutarties nesilaikymas negali būti vertinamas kaip pagrindas streikui pradėti esant pasirašytai kolektyvinei sutarčiai įstaigos lygmenyje. Ginčijamus veiksmus atliko ir organizavo bei už juos atsako būtent atsakovais šioje byloje nurodyti asmenys.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 03 12 sprendimą palikti nepakeistą bei nurodė, kad pritarimas slaptame balsavime yra imperatyviai įstatymuose nurodyta būtina streiko vykdymo prielaida, todėl parašų surinkimas vertintinas kaip DK 77 str. 1 d. pažeidimas. Ieškovė neturi struktūrinių padalinių, skirtingas funkcijas atliekančių asmenų grupės negali būti laikomos atskirais struktūriniais padariniais. Nesant struktūrinių padalinių, streikui turėjo pritarti 2/3 įstaigos darbuotojų, t.y. 76 darbuotojai. Švietimo ir mokslo ministerija nėra faktinis švietimo darbuotojų darbdavys ir atsakovų nurodomas 2002 02 19 susitarimas negali būti vertinamas kaip nacionalinė, šakos ar teritorinė kolektyvinė sutartis. Be to, atsakovų rengiant streiką kelti reikalavimai niekuo nesusiję su aptartu 2002 02 19 susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 03 12 sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netaikė procesinės teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų civilinį ir civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, nevertinęs atsakovų teisinio statuso. Atsakovai nėra juridiniai asmenys, todėl jie negalėjo būti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teismas, neįtraukęs į bylą dalyvaujančiai asmeninmis asmenų, turinčių civilinį teisnumą ir veiksnumą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329str. 2d. 2p.), todėl sprendimas panaikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. 1d.1p.).

Ginčo teisena civilinio proceso teisėje sietina su dviejų priešingų interesų vedinų lygiateisių šalių dvikova. Ieškovas, gindamas savo pažeistas ar ginčijamas materialiąsias subjektines teises ar teisėtus interesus, privalo nurodyti asmenį, kuriam kyla pareiga atsakyti pagal ieškovo keliamus reikalavimus. CPK 41 str. 1 d. nurodyta, kad ieškovu ar atsakovu civilinėje byloje gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši nuostata, vertinant ją kartu su CK 2.1 str., 2.4 str. 1 d., 2.5 str. 1 d., 2.74 str. 1 ir 3 d., 2.81 str. 1 d. normomis, reglamentuojančiomis civilinio teisnumo ir veiksnumo apimtį, sietina su asmens galimybe būti civilinių materialinių santykių subjektu, įgyti civilines teises ir prisiimti civilines pareigas. Juridinis asmuo civilinį teisnumą ir veiksnumą įgyja ir teisės subjektu tampa nuo juridinio asmens įregistravimo momento. CK 2.38 str. ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 str. įtvirtinta speciali profesinės sąjungos įkūrimo tvarka, pagal kurią profesinės sąjungos tampa juridiniais asmenimis atsiradus tam tikroms aplinkybėms. Profesinė sąjunga juridiniu asmeniu tampa tada, kai tam tikras skaičius įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų susirinkime išreiškia valią įkurti profesinę sąjungą, patvirtina profesinės sąjungos įstatus ir išrenka valdymo organus. Profesinių sąjungų įstatymo 8 str. 7 d. nurodyta, kad būtent nuo įstatų įregistravimo dienos profesinė sąjunga įgyja juridinio asmens teises. To paties straipsnio 3-6 d. nurodyta, kad profesinių sąjungų ar jų susivienijimų įstatus, priklausomai nuo profesinės sąjungos veiklos teritorijos, ne vėliau kaip per mėnesį nuo kreipimosi dienos, registruoja savivaldybės vykdomoji institucija, apskrities viršininkas arba Teisingumo ministerija. Aplinkybę, kad civilines materialines teises profesinė sąjunga įgyja tik po to, kai ji įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina ir DK 77 str. 1 d. nuostata, kad sprendimą paskelbti streiką profesinė sąjunga turi teisę priimti būtent savo įstatuose nustatyta tvarka. Tik aptarta tvarka įregistruota profesinė sąjunga gali būti vertinama kaip civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintis juridinis asmuo, galintis būti atsakovu civilinėje byloje. Tuo tarpu streiko komitetas yra profesinės sąjungos atstovaujamasis organas, vadovaujantis profesinės sąjungos paskelbtam streikui (DK 79 str.). Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ginčijamas patikslintame ieškinyje atsakovais įvardintų Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinės sąjungos ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komiteto statusas ir jų galimybė būti atsakovais nagrinėjamoje byloje. Iš byloje pateiktų 2007 12 11 reikalavimų (b.l. 6-7), 2007 12 22 pranešimo (b.l. 8), 2008 02 22 protokolo Nr. 1 (b.l. 29), 2008 02 22 pranešimo dėl streiko tęsimo (b.l. 5), akivaizdu, kad su streiko organizavimu susijusius veiksmus atliko Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komitetas. 2008 02 22 streiko komiteto posėdžio protokole Nr. 1 (b.l. 29) nurodyta, kad visuotinis profesinės sąjungos susirinkimas po įspėjamojo streiko atnaujino streiko komiteto įgaliojimus, nenurodant, kokios konkrečiai profesinės sąjungos įgaliojimas buvo gautas. Teismui taip pat nepateikta jokių tokio pobūdžio įgaliojimų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Nors byloje pateiktame teismui adresuotame rašte (b.l. 91) streiko komitetui vadovavęs V. S. , be kita ko, nurodė pateikiantis Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos registracijos dokumentus, jokių dokumentų, leidžiančių spręsti dėl Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos profesinės sąjungos ar Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teisinio statuso, byloje nėra. Kadangi, kaip jau minėta, nesančiam materialinės, o kartu ir procesinės teisės subjektu asmeniui negali būti taikoma civilinė ir civilinė procesinė atsakomybė, atsakovų tinkamumo klausimas privalo būti išspręstas prieš nagrinėjant byloje kilusį streiko teisėtumo, tai yra streiko procedūrų atitikimo teisės aktų reikalavimams, klausimą. Juolab, kad ir pačios streiko procedūros bei jų iniciavimo tvarka tiesiogiai priklauso nuo streiką inicijuojančio subjekto teisinio statuso, kadangi nesant įregistruotos profesinės sąjungos, streiką gali skelbti ir streikui vadovauja darbo taryba (DK 77 str. 1 d., 79 str.). Dėl šių priežasčių kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino su atsakovų statusu susijusių aplinkybių ir, priimdamas ginčijamą sprendimą, nusprendė dėl neturinčių civilinio ir civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo asmenų teisių ir pareigų.

Apeliacinio skundo argumento dėl teismo pareigos įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinę sąjungą pagrįstumas gali būti įvertintas tik išsprendus atsakovų tinkamumo klausimą. Tas pats pasakytina ir apie kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su streiką organizuojančio asmens teisių ir pareigų apimtimi bei nagrinėjamu atveju atliktų veiksmų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Tik nustačius tikrąjį ginčijamus veiksmus atlikusį materialinio teisinio sanykio subjektą gali būti įvertintas vykdytų streiko procedūrų teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgdama į šias priežastis teisėjų kolegija dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, o būtent tai, kad nei vienas iš atsakovų neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, sprendžia, kad apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asemnų teisių ir pareigų, todėl sprendimas sutinkamai su CPK 329str. 2d. 2p. panaikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. ld.lp.).

Teismas, nagrinėdamas bylą, pirmiausia turi nustatyti tinkamus atsakovus, t.y. asmenis, jeigu jie yra juridiniai, ar jie turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja CK antros knygos antra dalis. Asmuo, neturintis civilinio teismumo ir veiksnumo, negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tik išsprendus tinkamo ar tinkamų atsakovų klausimą, svarstytini kiti ieškovės reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.