Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-419-275/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
2S-419-275/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08096-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono 1 notarų biuro
Kategorijos
  • 113.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-419-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08096-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.1.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. (teisių perėmėjas V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S., V. T., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

P. S. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės D. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti notarės 2009-04-28 nutarimą registro Nr. 2808, įpareigoti notarę 2003-08-22 išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, registro Nr. 8037, pareiškėjo S. P. paveldėto turto po M. P. mirties 1992-03-06, dalį padidinti, nurodant, jog pareiškėjas yra paveldėjęs 1/2 dalį mirusiosios turto ir išduoti šiai turto daliai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1992-03-06 mirė jo motina M. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje po mirties palikusi 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Kita to paties gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Po motinos mirties Vilniaus rajono 1 notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 263/92, pareiškimą palikimui priimti taip pat padavė pareiškėjo sesers J. P. sūnus, palikėjos vaikaitis V. T., tokiu būdu pareiškėjas ir jo sūnėnas tapo įpėdiniais pagal 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. 2003-08-22 pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 8037, pagal kurį jis paveldėjo 1/3 dalį palikėjos turto. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, atsižvelgė į įpėdinių skaičių, tai yra, kad mirusioji turėjo dar vieną sūnų S. P., tačiau išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog S. P. jau buvo miręs 2001-09-12, nepriėmęs palikimo. S. P. palikimo nepriėmė, nes turto nei valdyti, nei disponuoti nepradėjo, pareiškimo palikimą priimti nepadavė, ilgą laiką praleido laisvės atėmimo vietose pagal teismų nuosprendžius bei gyvendamas svetur pas asocialius asmenis. Po jo mirties kitų galimų turto paveldėtojų nepriimtai jo daliai neliko, todėl pareiškėjo manymu, notarė neteisingai nustatė po 1/3 palikimo dalį, turėjo nustatyti, jog pareiškėjui priklauso 1/2 dalis palikimo dalies. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti procesinį 10 dienų terminą skundui paduoti dėl notaro veiksmų, nurodęs, kad šį terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių: dėl blogos sveikatos, mažaraštingumo, tai, kad kreipėsi ne į tą teismą, asmuo, kuris buvo įgaliotas tvarkyti pareiškėjo reikalus, taip pat buvo susirgęs.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-17 nutartimi terminą skundui paduoti atnaujino. Atmetė pareiškėjo S. P. skundą dėl notarės D. S. 2009-04-28 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį viso M. P., mirusios 1992-03-06, turto. Teismas nurodė, kad paveldėjimo būdu įgyti nuosavybę įpėdinis gali priimdamas palikimą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str., 1964 m. redakcija). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 5 d., 1964 m. redakcija). Teismas sutiko su notarės išdėstytais argumentais dėl teismų praktikos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje ir panašiai, paprastai laikoma, kad įpėdinis, gyvenantis paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Kaip nustatyta, pareiškėjas ir jo motina gyveno (duomenys neskelbtini) ir abu po 1/2 valdė nuosavybės teise gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus. Notarė nurodė, jog ji, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, vadovavosi Pagirių seniūno pažyma, šioje pažymoje nurodyta, kad kartu su M. P. gyveno sūnus S. P., sūnus S. P. ir anūkas V. T.. Pareiškėjas, 2000-09-14 kreipdamasis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo po jo motinos mirties, pareiškime nurodė, jog jis palikimą priima pagal įstatymą, nurodė, kad yra kiti įpėdiniai - S. P., mirusiosios anūkas V. T. pareiškimu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po močiutės M. P. mirties, todėl notarė padarė teisingą išvadą, jog po M. P. mirties, jos turtą priėmė trys įpėdiniai lygiomis dalimis, pradėję šį turtą faktiškai valdyti (CK 587 str., 1964 m. redakcija), ir išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 8037 į 1/3 dalį M. P. turto. Lietuvos Respublikos Notariato Įstatymo (1992-09-15, Nr. I-2882) 40 str. nustato, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarė 2009-04-28 nutarimu atsisakiusi pareiškėjui S. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį viso M. P., mirusios 1992-03-06, turto, kadangi faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, jį priėmė trys įpėdiniai, kuriems paveldimas M. P. turtas padalintas lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį, priėmė teisėtą nutarimą, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Teismas, pareiškėjo argumentus, kad jo brolis buvo teistas, daug laiko praleido įkalinimo vietose ar pas asocialius asmenis, kad po brolio mirties kitų galimų turto paveldėtojų paveldėtai jo turto daliai nėra, ir dėl tos priežasties taip pat notarė turėtų padidinti pareiškėjo paveldimo turto dalį, laikė nereikšmingais nagrinėjant šį skundą ir nėra pagrindas keisti 2003-08-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą, registro Nr. 8037, didinant pareiškėjui priklausančio paveldimo turto dalį. Pareiškėjo brolis mirė 2001-09-12, todėl pagal CK 5. 11 str. 4 p., pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, mirus jo broliui, galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

P. S. P. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-17 nutartį ir 2003-08-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. 8037, dalį, laikant, kad pareiškėjas yra priėmęs viso M. P., mirusios 1992-03-06, turto 1/2 dalį. Nurodo, kad palikimą po motinos mirties sudaro 1/2 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis šių statinių nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas buvo pripažintas motinos palikimo 1/3 dalies paveldėtoju pagal įstatymą Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. S. išduotą 2009-04-28 paveldėjimo teisės liudijimą. Kitas įpėdinis, priėmęs palikimą paduotu prašymu, yra V. T. (palikėjos vaikaitis). Paveldėjimo teisės liudijimas 1/3 palikimo daliai išduotas tik pareiškėjui vienam. Savo prašyme dėl palikimo priėmimo, paduotame po 1992-03-06 motinos mirties, pareiškėjas nurodė esant ir trečiąjį įpėdinį, brolį S. P.. Tačiau S. P. palikimo nepriėmė, palikimą sudarančiais statiniais nesinaudojo, juose negyveno, jų nevaldė. Notarė D. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą, remdamasi Pagirių seniūno 1999-03-24 pažymėjimu Nr. 393, jog S. P., gimęs 1946 m., gyveno kartu su palikėja (duomenys neskelbtini), teigia palikimą priėmusius tris asmenis. Todėl, notarės nuomone, pareiškėjos paveldėtą dalį sudaro 1/3 palikimo dalis, kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Svarbiausiu motyvu, jog palikimas dalinamas į 3 dalis, yra S. P. pripažinimas priėmusiu palikimą. Jis palikimo nepriėmė, nes adresu (duomenys neskelbtini) negyveno. Pagirių seniūno 1999-03-24 pažymėjimas Nr. 393 neatspindi tikrosios padėties. VRM Informatikos ir ryšių departamento 2009-07-16 išduota 5 lapų informacinė pažyma, esanti byloje, patvirtina pareiškėjo teiginius apie šio asmens ryšių su tariamąja gyvenamąja vieta nebuvimą. Pareiškėjas gavo patikimus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo S. P. gyvenamoji vieta, o tuo pačiu ir trobesių dalies jis nenaudojo ir nevaldė. Tai rodo Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2010-01-26 pažyma Nr. (29)5V-546. Taip pat nesant S. P., gim. 1946-11-14, deklaruotos gyvenamosios vietos Gyventojų registre, pareiškėjas negali tikėtis jo paveldėjimo, kaip ketvirtos eilės įpėdinio, įforminimo. To priežastis yra ta, jog S. P. mirė 2001-09-12 ne tik nepriėmęs palikimo po motinos M. P., mirusios 1992-03-06, bet ir negyvendamas palikimą sudariusioje gyvenamojo namo dalyje bei nevaldydamas šio daikto dalies. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta bei neteisėta, nes ji atėmė pareiškėjui galimybę paveldėti visą jam tenkančią 1/2 palikimo dalį, kadangi priėmę palikimą yra tik du asmenys: pareiškėjas ir V. T.. Nesančių faktų paieškos rezultatų nedavė ir neduos, nes visur reikalaujama notaro pažymos apie tai, kad S. P. palikimą priėmė arba nepriėmė. Gautoje pažymoje nurodoma, jog S. P., gim. 1946-11-14, duomenų apie deklaruotą gyvenamą vietą ir šeiminę padėtį Gyventojų registre nėra, jis mirė 2001-09-12. Žinant, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas įsigaliojo 1998-07-02, Pagirių seniūnijos pažyma išrašyta ne pagal nurodyto įstatymo duomenis. Šis seniūno pažymėjimas vertintinas kritiškai, o Gyventojų registro duomenų pažyma įrodo S. P. nepriėmus palikimo. Jis net paso neturėjo, nes Pagiriuose negyveno ir jokių veiksmų palikimui priimti neatliko.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas S. P. 2010-09-27 mirė, jo teises perėmė sūnus V. P., kuris prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog su paduotu atskiruoju skundu yra susipažinęs ir jo turiniui bei prašymui pritaria.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, prašydamas įpareigoti notarę D. S. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį viso M. P. (mirusios 1992-03-06) turto. Po M. P. mirties 1992-03-06 Vilniaus rajono notarų biure (dabar - Vilniaus rajono 1 notarų biuras) pradėta paveldėjimo byla Nr. 263/1992. Vadovaujantis M. P. mirties momentu galiojusiu 1964 m. Civilinio kodekso 568 str., palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Teisė priimti palikimą atsiranda nuo palikėjo mirties momento. Atsiradus palikimui įpėdiniai įgyja teisę atsiradusį palikimą priimti arba jo atsisakyti. Teisė į palikimą įgyjama tik jį priėmus. Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 str., palikimą galima priimti: faktiškai pradėjus jį valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje esančiame 1999-03-24 išduotame Pagirių seniūnijos pažymėjime Nr. 393 (b.l. 11), nurodoma, kad kartu su M. P., adresu (duomenys neskelbtini), gyveno S. P., V. T. ir S. P.. Atsižvelgusi į šį pažymėjimą notarė D. S. konstatavo, kad palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, priėmė: S. P. (gimęs 1937-12-04), kuriam 2003-08-22 yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. 8037, į 1/3 dalį M. P. turto, V. T. (gimęs 1972-01-10) ir S. P. (gimęs 1946-11-14, miręs 2001-09-12).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad S. P. M. P. palikimo nepriėmė, nes turto nei valdyti, nei disponuoti nepradėjo. 1999-03-24 išduotame Pagirių seniūnijos pažymėjime Nr. 393, yra nurodyta, kad S. P. gyveno kartu su M. P., adresu (duomenys neskelbtini), be to notarė patvirtino, jog ir pats pareiškėjas, 2000-09-14 pateikdamas prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, yra nurodęs, kad į paveldimą M. P. turtą kartu pretenduoja ir S. P..

Apeliantas nurodo, kad VRM Informatikos ir ryšių departamento 2009-07-16 išduota informacinė pažyma (b.l. 78-83), esanti byloje, patvirtina pareiškėjo teiginius apie S. P. ryšių su tariamąja gyvenamąja vieta nebuvimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktoje pažymoje kaip tik nurodyta, jog 1990-07-11 S. P. paleistas iš įkalinimo vietos išvyko į (duomenys neskelbtini); 1994-12-23 paleistas iš įkalinimo vietos išvyko į (duomenys neskelbtini); 1997-07-08 paleistas iš įkalinimo vietos išvyko į (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad S. P. negyveno (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-06-16 įsakymu Nr. 274 (Žin., 2000, Nr. 51-1475). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-07-04 nutarimu Nr. 674 (Žin., 2007, Nr. 77-3096) įgaliojo Gyventojų registro tarnybą atlikti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo funkcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į faktą, kad S. P. mirė 2001-09-12, darytina išvada, kad apelianto pateikta 2010-01-26 Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad apie S. P. deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, vadovautis nėra pagrindo. Atitinkamai visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad byloje esanti Gyventojų registro duomenų pažyma įrodo S. P. nepriėmus palikimo.

Visos kitos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. palikimą lygiomis dalimis priėmė S. P., V. T. ir S. P., o konstatavus šias aplinkybes notarė 2009-04-28 nutarimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui S. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį viso M. P., mirusios 1992-03-06, turto.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad pagal CK 5.11 str. 4 p. pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, 2001-09-12 mirus jo broliui, galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski