Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1581-961/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-27
Bylos Nr.
II-1581-961/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01879-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
D. R.
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-1581-961/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01879-2024-4Procesinio sprendimo kategorija: 16.11.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotajam atstovui Karoliui Juškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-18592-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-18592-2024 D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 70 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 10 d. 12.04 val., vairuodamas transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (b. l. 17-20).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. padavė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, kuriuo prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad automobilis buvo pastatytas sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybinės paskirties ir skirtas pastatams aptarnauti. Tai nėra želdynas ar veja, jo paskirtis nedraudžia jame statyti automobilių. Teritorijoje nėra jokių kelio ženklų ar kitų draudimų, kurie ribotų automobilių stovėjimą. Automobilis į sklypą pateko per nelygų ir išdraskytą šaligatvį, kuris akivaizdžia tarnauja kaip nuovaža. Tokia įvažiavimo būklė patvirtina, kad teritorija yra naudojama transporto priemonėms patekti į sklypą. KET 150.5 punktas draudžia sustoti ir stovėti vietose, kurios nėra skirtos eismui. Tačiau sklypas, kuriame pastatytas automobilis, nėra pėsčiųjų zona ar veja, jis skirtas pastatų aptarnavimui. Nėra jokių įrodymų, kad automobilio stovėjimas toje vietoje būtų sukėlęs grėsmę pėstiesiems ar trukdęs eismui. Nutarime teigiama, kad vieta nėra skirta stovėjimui, remiantis tik Google Maps nuotraukomis ir kitais netiesioginiais duomenimis. Šie duomenys neatskleidžia tikrosios situacijos ir neatspindi realių aplinkybių, pavyzdžiui sklypo naudojimo paskirties ir faktinės įvažiavimo būklės. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė konkrečias KET nuostatas (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydami skundo netenkinti. Motyvavo, kad D. R. teiginys, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis pažeidė KET nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nepagrįstas. Skundžiamame nutarime yra aptarti D. R. kaltę patvirtinantys įrodymai, išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl teritorija, kurioje savo automobilį pastatė D. R., nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Pateiktame skunde D. R. kritikuoja Institucijos surinktus ir nutarime aptartus įrodymus, teigdamas, kad jie neatspindi realių aplinkybių – sklypo naudojimo paskirties ir faktinės įvažiavimo būklės, tačiau kokie dar įrodymai turėjo būti byloje surinkti ir įvertinti, jis pats konkrečiai neįvardija. Apskritai, iš skundo turinio matyti, kad D. R. pateikti argumentai labiau rodo ne jo kaltę patvirtinančių įrodymų stygių, bet kitokį (subjektyvų) šiai bylai reikšmingų įrodymų vertinimą. Vis tik tai, kad pareiškėjas pateikia kitokį nei skundžiamame nutarime įrodymų vertinimą, išreiškia subjektyvų nesutikimą su nutarime pateiktomis išvadomis, savaime nereiškia, kad nutarime padarytos išvados yra neteisingos, neatitinkančios byloje surinktų įrodymų ir kad pats nutarimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo argumentai, kad sklypas, kuriame buvo pastatytas automobilis, yra skirtas aptarnauti aplinkiniams pastatams, taip pat yra nepagrįsti. Tais atvejais, kai sklypas ar jo dalis yra skirta tam, kad greta esančių gyvenamųjų namų ir/ar biurų gyventojai ir/ar darbuotojai galėtų pastatyti savo automobilius, tokiose vietose yra įrengiamos asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose automobilių stovėjimo vietos yra pažymimos aiškiai matomomis linijomis, prie įvažiavimo į tokią aikštelę įrengiamas automobilių stovėjimo vietą nurodantis kelio ženklas. Nagrinėjamu atveju jokia speciali asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė nėra įrengta, transporto priemonių stovėjimo vietą žyminčių ženklų taip pat nėra ir jau vien tai turėjo sukelti abejones D. R., ar jo pasirinktoje vietoje buvo galima statyti transporto priemonę. Transporto priemonių stovėjimo vietą žyminčio kelio ženklo nebuvimas ar žvyruota (smėlėta) teritorijos danga ne visuomet reiškia, kad toje teritorijoje statyti automobilius yra draudžiama, nes automobilius pastatyti galima ne vien tik specialiu kelio ženklu pažymėtose vietose (suprantama, jei tik tai neprieštarauja imperatyvioms KET nuostatoms), o automobilių stovėjimui skirtos teritorijos danga gali būti ne vien asfaltas. Institucijos atstovo įsitikinimu, tokiais atvejais vertinant, ar teritorija yra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui) ar vis tik ne, ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, ar yra suformuotos specialios įvažos, per kurias transporto priemonės gali patekti į konkrečią teritoriją. Nagrinėjamu atveju tokios įvažos nėra suformuotos. Iš byloje esančių nuotraukų, „Google maps“ sistemos duomenų, taip pat prie atsiliepimo pridedamų Geografinės informacinės sistemos duomenų matyti, kad visa teritorija, kurioje automobilį pastatė D. R., yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies – šias teritorijas atskiria šaligatvis. Į teritoriją, kurioje savo automobilį paliko D. R., galima patekti tik automobiliu važiuojant šaligatviu, t. y. atlikus KET 124 punkte nurodytą draudžiamą veiksmą, todėl akivaizdu, kad už šaligatvio esanti neasfaltuota erdvė nėra skirta transporto priemonių eismui (statymui). Skundo argumentas, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių padarinių (jis nesukėlė grėsmės pėstiesiems, netrukdė eismui), asmens teisinės atsakomybės nešalina. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl norint konstatuoti, jog buvo padarytas nusižengimas, užtenka nustatyti teisei priešingus asmens veiksmus. D. R. pastatė automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tokiais veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą, ir vien to pakanka, kad jį būtų galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, Institucijos vertinimu, automobiliu pervažiuojant per šaligatvį, neabejotinai prisidedama prie neigiamų padarinių, t. y. šio šaligatvio niokojimo. Skundo argumentai, kad šiai bylai aktualioje teritorijoje nėra jokių kelio ženklų ar kitų draudimų, kurie ribotų automobilių stovėjimą, taip pat nepaneigia D. R. kaltės. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, bet ir imperatyvios KET normos. Šiuo atveju D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl imperatyvios KET 150.5 punkto nuostatos, draudžiančios statyti transporto priemones tam neskirtoje teritorijoje, pažeidimo, todėl pažeidimo padarymo vietoje papildomai įrengti draudžiamuosius kelio ženklus nereikėjo, jų nebuvimas nereiškia, kad D. R. nepažeidė KET 150.5 punkto nuostatų. Institucijos manymu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. R. kaltę. Visi įrodymai skundžiamame nutarime įvertinti tinkamai, D. R. šioje byloje pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti, nepaneigiantys skundžiamame nutarime padarytų išvadų, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo (b. l. 69-73).

Institucijos įgaliotasis atstovas Karolis Juškevičius teismo posėdyje nurodė, kad Institucija palaiko atsiliepime išdėstytą savo poziciją. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Vieta, kurioje stovėjo automobilis, iš visų pusių yra atskirta nuo važiuojamosios dalies, į ją nėra įmanoma patekti jokiu kitu būdu, tik užvažiuojant ant esamos šaligatvio dangos. Pareiškėjas šaligatvį vertina kaip įvažiavimą į teritoriją, kas yra visiškai neteisinga interpretacija. Jei ten būtų suformuota įvaža, ji būtų aiškiai pažymėta ir matoma. Tuo metu ten yra vientisas šaligatvis. Vairuotojas turėjo suprasti, kad tai nėra vieta, skirta transporto priemonių eismui. Sklypas priklauso savivaldybei, tačiau jo nuosavybės forma nekeičia pažeidimo esmės. Eismo taisyklės vienodai galioja tiek valstybinėje, tiek privačioje teritorijoje. Ta vieta netoli (duomenys neskelbtini) turgaus, šaligatvio plytelės ten pastoviai išdaužomos, nes automobiliai ten nuolat važiuoja. Pažeidimas inkriminuotas pagrįstai, nuobauda paskirta tinkama. Prašo skundo netenkinti.

D. R. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 66-67). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, byla išnagrinėta D. R. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Teisės norma blanketinė, ir nukreipia į kitą teisės aktą – Kelių eismo taisykles.

KET 150.5 punktas, kurio nuostatų pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Skunde akcentuojama, kad toje, vietoje, kur stovėjo pareiškėjo vairuojamas automobilis, nėra įrengta nei vejos, nei jokių ribojančių, draudžiančių stovėjimą ženklų, tačiau pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė kildinama iš KET 150.5 punkto nuostatos, kad sustoti ir stovėti draudžiama transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti KET nuostatas ir prieš parkuodamasis įvertinti, ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia.

Pareiškėjo automobilio stovėjimo vieta objektyviai yra užfiksuota administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis. Iš jų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas D. R. vairuotas automobilis, akivaizdžiai nėra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti. Kaip matyti, teritorija, ant kurios pastatytas automobilis „JEEP GRAND CHEROKE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pakelta ir atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies ne tik borteliu, bet dar ir šaligatviu. Vieta, kur buvo pastatytas automobilis, neturi ir jokių automobilių stovėjimo aikštelei ar specialiai įrengtoms stovėjimo vietoms būdingų požymių, suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statusą (nėra jokių ženklų, kelio ženklinimo ir pan.). Tai visiškai uždaras žemės plotas, iš visų pusių atskirtas šaligatvių. Į jį nėra jokio specialiai suformuoto įvažiavimo ir tam, kad automobilis būtų jame pastatytas, vairuotojui reikia pervažiuot tiek bortelį, tiek patį šaligatvį. Teritorijos, kurioje buvo pastatytas automobilis, atskyrimas kelio borteliu ir šaligatviu, nesant jokių kelio ženklų, šiuo atveju turėtų būti pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių sustojimui ir stovėjimui, nepaisant to, kad veja šiame plote nėra įrengta arba seniai sunaikinta, jei kada tokia ir buvo.

Faktas, kad bortelis bei šaligatvis yra neprižiūrimi ir nutrupėję, neįgalina eismo dalyvių už jo esantį žemės plotą vertinti kaip teisėtą vietą transporto priemonėms statyti, juolab, kad tokia situacija greičiausiai susidarė dėl pačių transporto priemonių vairuotojų elgesio.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje.

Pareiškėjo argumentas, kad byloje nepateikta įrodymų, kad jo veiksmai pažeidė KET nuostatas, deklaratyvus. Byloje pateiktos nuotraukos su užfiksuotu nusižengimu (b. l. 8, 24-26), kurios atspindi tiek žemės sklypo ribas, tiek jo būklę. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kitaip vertina bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, nešalina jo atsakomybės už KET pažeidimą.

Tačiau spręsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuobaudos individualizavimo klausimą teismas vis tik vertina ir tai, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog žemė už bortelio visiškai suplūkta, bortelis nutrupėjęs, kas rodo, jog ši vieta yra nuo seno naudojama transporto priemonių stovėjimui, ši praktika matomai seniai susiformavusi ir iki šiol žemės klypo valdytojų buvo toleruojama, suformuojant transporto priemonių vairuotojų lūkestį, kad jie gali čia palikti transporto priemones. Teisėti žemės sklypo valdytojai nededa pastangų situaciją pakeisti – sutvarkyti bortelį, šaligatvį, apsodinti už jų esantį žemės sklypą veja ar kitais želdynais, duodami suvokti, kad transporto priemonių stovėjimas čia nebepageidaujamas ir pažeidimai nebebus ignoruojami. Atitinkamai teismui nėra pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas išimtinai dėl ciniškų nuostatų ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl jo pavojingumas vertintinas kaip mažesnis nei įprastų šios rūšies teisės pažeidimų. Tačiau, nors D. R. pirmą kartą surašytas administracinio nusižengimo protokolas už automobilio statymą šioje vietoje, vis tik už automobilio statymą ant šaligatvio arba vietose, kur sustoti draudžiama, jis baustas ne kartą, todėl mažinti baudą iki minimalios pagrindo nenustatyta, skirtina bauda, artima vidurkiui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas vertina, kad D. R. skirtina nuobauda mažintina iki sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

D. R. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-18592-2024 pakeisti nuobaudos skyrimo dalyje, ir už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė