Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-403-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2A-403-252/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
L. L.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 403 - 252 - 2012

Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)44.5.2.17; 121.14; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-205/2012 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 51 900 Lt padarytos žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas ir už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (sąmoningą veiką prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą bei neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovas patyrė ilgalaikį stresą ir kitus nepatogumus) atsakovei skirti maksimalią baudą. Nurodė, kad 2007-05-05 Pasvalio rajono apylinkės teismas pripažino jam nuosavybės teisę į 448/1000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatė šalims naudojimosi visomis buto patalpomis tvarką. Dar 2006-12-13 atsakovė, nesilaikydama visuotinai priimtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir nepaaiškinusi savo poelgio motyvų, esant neišspręstam ginčui dėl buto pasidalijimo, į gyvenamojo namo laiptinę iš ginčo buto išgabeno kai kuriuos asmeninius ieškovo daiktus (automobilinį šaldytuvą, rūbus, vaistus, patalynę, avalynę, parfumeriją ir kt.), kuriuos laiptinėje rado tą pačią dieną sugrįžęs iš darbo, bei pakeitė įėjimo į butą spyną ir neįleido į jį iki 2008-04-08. Tarp išgabentų iš buto savo daiktų (patalynės) pasigedo asmeniškai sutaupytų 15 000 eurų (51 900 Lt), apie ką pareiškimu nedelsiant informavo Pasvalio rajono policijos komisariatą ir savo atstovą advokatą. Iki šiol jo sukauptų santaupų, kurias prarado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, niekas negrąžino ir nebandė kompensuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2007-05-05 Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. L. dėl nuosavybės teisės į buto dalį bei naudojimosi butu tvarkos nustatymo, pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 448/1000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, ir nustatė šalims naudojimosi visomis buto patalpomis tvarką. 2008-04-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šis Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Vykstant teisminiams ginčams, 2006-12-13 atsakovė savavališkai į gyvenamojo namo laiptinę iš ginčo buto išgabeno kai kuriuos asmeninius ieškovo daiktus (automobilinį šaldytuvą, rūbus, vaistus, patalynę, avalynę, parfumeriją ir kt.), kuriuos ieškovas laiptinėje rado tą pačią dieną sugrįžęs iš darbo, bei pakeitė įėjimo į ginčo butą spyną ir nebeįleido ieškovo į jį iki 2008-04-08. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, t y. kad 2006-12-13 turėjo 15 000 eurų, kuriuos laikė ginčo bute antklodėje. Taip pat nenustatė, kad atsakovė veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kad piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl reikalavimą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, teismo išvados padarytos netinkamai aiškinant įstatymus ir pažeidus materialinės bei procesinės teisės normas, be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šioje byloje teismas turėjo pirmiausia spręsti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos ieškovui padarymo. Byloje nustačius aiškiai nesąžiningus L. L. veiksmus (į nesaugomą daugiaaukščio namo laiptinę išgabenus visus ieškovo daiktus, tarp kurių sutaupytus 15 000 eurų buto dalies išpirkimui), konstatuotina ne tik atsakovės atsakomybė pagal CK 6.263 str. 2 d., bet ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Būtent atsakovė kartu su savo dukra J. B. ir pažįstama L. B. dar 2006-12-13 kūrė alibi – filmavo visus savo neteisėtus veiksmus (dėl tariamo nekaltumo pradanginant ieškovo sutaupytus pinigus). Nurodo, jog teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes teismo nustatytos aplinkybės nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Teismas pažeidė ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. sprendė tik tai, kad ieškovas turi įrodyti, jog daiktų ir pinigų išnešimo į laiptinę dieną savo buto dalyje turėjo sutaupęs 15 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), t. y. žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeisdamas CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, įvertino byloje apklaustų liudytojų N. V. (ieškovo motinos), G. J. (šalių sūnaus), taip pat baudžiamojoje byloje apklaustų V. R. (ieškovo tėvo), L. B. (atsakovės draugės) paaiškinimus, ištyrė civilinių bylų Nr. 2-16-755/2007, A2-1168-205/2011, baudžiamosios bylos Nr. 77-2-0008-07 medžiagą, įvertino tai, kad 2006-12-13 pareiškime Panevėžio AVPK Pasvalio policijos komisariatui ieškovas nurodė, jog iš laiptinės, kur atsakovė iškraustė jo asmeninius daiktus, dingo 15 tūkstančių eurų jo santaupų, vėliau 2007-03-16 ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad pinigus jam dovanojo tėvai, be to, apklausta liudytoja ieškovo motina N. V. nors ir paliudijo, kad ieškovui buto dalies išpirkimui davė 40 000 Lt, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad šeima turėjo tokias santaupas, tuo labiau, kad motina yra asmuo, suinteresuotas šios bylos baigtimi. Be to, 2006-12-13 tarnybiniame pranešime Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato tyrėja nurodė, jog V. J. buvo paprašytas pateikti dokumentus, įrodančius jo turėtą sumą pinigų, tačiau jų nepateikė, neprašė ieškoti dingusių pinigų, kad tuo metu jis tik pastoviai tvirtino, jog neteisėtai iškeldintas iš buto. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat pažymėjo, jog iš byloje pateiktų duomenų apie gautas darbo pajamas matyti, kad ieškovas uždirbdavo labai nedaug, todėl uždarbio galėjo užtekti tik pragyvenimui. Iš baudžiamojoje byloje esančios Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyriaus rašto matyti, jog V. J. už 2005 m. privalėjo pateikti metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją, tačiau jos nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad 15 000 eurų sumą jis būtų keitęsis į litus. Apeliantas, teigdamas, jog atsakovė kartu su savo dukra ir drauge filmuodamos jo daiktų išnešimą iš buto, tik kūrė alibi, įrodymais nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas filmuotą video medžiagą, kaip įrodymą, vertino visų byloje esančių įrodymų visumoje, todėl pagrįstai konstatavo, kad pateikta vaizdo medžiaga tik patvirtina nurodytą faktą, jog atsakovė išnešė ieškovo daiktus į laiptinę iš ginčo buto. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų vertinimo procedūrą.

Kadangi byloje ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str. 4 d.), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog ieškovas neįrodė nei vienos iš įstatyme nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, su kuo, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje Nr. 77-2-0008-07 tyrimas pradėtas 2007-03-16, tačiau iki šiol nebaigtas – joks procesinis sprendimas nepriimtas. Iš Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2010-03-09 rašto dėl tyrimo eigos matyti, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys nenustatyti, pagrobtas turtas nerastas, L. L. baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja, jos atžvilgiu joks sprendimas nepriimtas (t. 1, b. l. 32). Būtent CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą daro išvadą remdamasis tikėtinumo kriterijumi, t. y. kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, būtų pažeidęs įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimo taisykles. Todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė