Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
1A-74-593/2015
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00543-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. Š.
Nukentėjusysis
K. T.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius, Remigijus Uckus
Kategorijos

Pranešėjas Daiva Jankauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-593/2015

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00543-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 09 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam K. T., nukentėjusiojo atstovui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį (V. Z. turto vagystė) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. K. atžvilgiu) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (K. T. turto vagystė) laisvės apribojimu vieneriems metams.

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas K. T. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priimtas V. K. atsisakymas nuo 4000 Lt civilinio ieškinio V. Š..

Iš V. Š. K. T. naudai priteista 164 420 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai, 10 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 500 Lt turėtų išlaidų atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

2013-12-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. Š. dėl visų nusikalstamų veikų išteisintas, o dėl V. Z. turto vagystės pagal BK 178 str. 1 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti 2011-05-05 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais.

2014-09-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintos Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-18 nuosprendžio dalys, kuriomis V. Š. išteisintas pagal BK 178 str. 1 d. (dėl K. T. turto vagystės), o civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl V. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (V. Z. turto vagystė) ir paliktas galioti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo baudžiamoji byla V. Š. nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. liepos 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2011 metais, laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pardavęs K. T. gyvenamąjį namą su sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio namo pagrobė svetimą turtą – K. T. priklausančius 7 vnt. radiatorių, kurių bendra vertė 2100 litų, kieto kuro katilą, kurio vertė 5000,00 Lt, virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika, kurio vertė 15 000,00 Lt, šildymo kolektorių, kurio vertė 1 500,00 Lt, 8 vnt. rozečių, kurių bendra vertė 200,00 Lt, dušo kabiną, kurios vertė 1 500,00 Lt, veidrodines vonios duris, kurių vertė 3000,00 Lt, tokiu būdu padarydamas K. T. 28 300,00 Lt turtinę žalą.

Be to, V. Š. pagal BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, pagrobė svetimą turtą: 2009 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sav., iš R. J. priklausančios sodybos, pagrobė svetimą turtą – V. Z. priklausančią medieną – 10,03 m³ ąžuolinių blankų, padarydamas V. Z. 9 528,50 Lt turtinę žalą.

Iš V. Š. K. T. naudai priteista 164 420,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 10 000 nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt turėtų išlaidų atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas ir pagal BK 182 str. 2 d., tačiau dėl šios veikos 2013-12-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. Š. išteisintas, 2014-09-23 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nuosprendį šioje dalyje paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo, K. T. priklausančio turto pagrobimo (vagystės) išteisinti, bylą kaltinimo dalyje dėl svetimo V. Z. priklausančio turto pagrobimo (vagystės), nutraukti. Nukentėjusiojo K. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Skunde nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai visų pirma reguliuojami Civilinio kodekso normomis, o pažeistų santykių gynyba realizuojama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas tos nuostatos aiškiai nesilaikė, rodydamas aiškų šališkumą ir išankstinę nuostatą dėl kaltės. Skunde teigiama, jog V. Š. niekuomet nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. K. T. turto vagystę, o skundžiamame nuosprendyje pateikta pirmosios instancijos teismo įrodymais laikomų duomenų analizė, kuriais remiantis V. Š. pripažintas kaltu dėl K. T. turto tariamo pagrobimo, aiškiai rodo tokios išvados nepagrįstumą ir neteisėtumą, prieštarauja bylos duomenims ir patvirtina neabejotiną teismo šališkumą kaltinamojo atžvilgiu.

Skunde nurodoma, jog dėl radiatorių pagrobimo V. Š. visuomet davė nuoseklius parodymus, kad šie radiatoriai buvo nuimti dėl suderinto grindų remonto, darbus atlikusių darbininkų per klaidą išvežti, o vėliau grąžinti, ši jo versija nepaneigta, tačiau skundžiamame nuosprendyje vagystės faktą bandoma pagrįsti tuo, kad radiatorių grąžinimas po jų pasisavinimo neeliminuoja jų pagrobimo fakto, tuo pačiu nenurodant jokių duomenų, kategoriškai paneigiančių V. Š. parodymus dėl radiatorių nuėmimo priežasties ir leidžiančių jo veiksmus kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimą. Pirmosios instancijos teismas savo nuostatai pagrįsti kaip faktą nurodo tai, kad radiatoriai sugrąžinti netinkami vartojimui ir praradę savo prekines vertines savybes, tačiau byloje nėra jokių specialistų išvadų ar parodymų, kuriuose būtų patvirtinta minimus radiatorius dėl kažkokių priežasčių tapusius netinkamus naudojimui bei praradusius savo prekines vertines savybes.

Dėl kieto kuro katilo pagrobimo V. Š. visuomet davė nuoseklius parodymus, kad tokio katilo tuo metu, kai jis pradėjo derybas su K. T. dėl namo pardavimo, name jau nebuvo, o pastatas buvo apšildomas kieto kuro krosnele. Liudytojas J. K. parodė matęs V. Š. namuose kieto kuro katilą apie 2007 m., kad tokį katilą minėtoje vietoje jis būtų matęs 2011 m., liudytojas nėra nurodęs. Liudytoja I. T. teigė mačiusi šildymo katilą, tačiau V. Š. teigimu I. T. matė būtent jo nurodomą šildymo krosnelę. Apeliantas nurodo, jog šis prieštaravimas liko nepašalintas, todėl šią abejonę pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškinti kaltinamojo naudai. Be to, pažymima, kad pats K. T. savo parodymuose iš viso nekalba apie jokį kieto kuro katilą. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad parodymus apie tai, jog gyvenamajame kambaryje matė kieto kuro katilą, yra davęs liudytojas V. A., kuris pats buvo nuvykęs į parduodamąjį objektą, nes iš paties liudytojo V. A. parodymų, aiškiai matyti, kad jis nėra buvęs jo įvertintame pastate, vertinimą nurodo atlikęs pagal jam pateiktus vizualiai nustatytus duomenis ir dokumentus. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad name buvusį kieto kuro katilą galima matyti byloje esančiose nuotraukose, kadangi iš minimose fotografijose užfiksuotų objektų fragmentų identifikuoti daiktus ir nustatyti jų paskirtį galėtų tik specialistas, o tokio specialisto išvados byloje nėra, todėl minėtų fotografijų suteikiamos vizualinės informacijos pagalba galima daryti vien prielaidas, kurios negali būti laikomos objektyviais duomenimis ir vertinamos, kaip kaltę patvirtinantys įrodymai.

Dėl virtuvės baldų komplekto pagrobimo V. Š. savo kaltę neigė, parodydamas, kad kalba su K. T. dėl šio daikto jam pardavimo tikrai vyko, bet K. T. neapsisprendus ir nedavus aiškaus atsakymo, baldai buvo parduoti kitam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje išvada, kad K. T. nurodomas susitarimas tikrai buvo, grindžiama vien paties K. T. ir liudytojos I. T. teiginiais, nors šių asmenų, kaip suinteresuotų byloje, parodymus teismas privalėjo vertinti itin kritiškai. Skunde pabrėžiama, kad pats K. T. pripažino, kad minėti baldai nėra neatskiriamas pastato priklausinys, į pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir V. Š. jie neįtraukti, jis nėra parduoto namo priklausinys, tariamas žodinis susitarimas įrodinėjamas vien suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minimą daiktą laikyti K. T. priklausančiu turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad parduodamas minėtą virtuvės baldų komplektą V. Š. nepadarė jam inkriminuotos, BK 178straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t.y. nepagrobė jokio svetimo turto.

Dėl šildymo kolektoriaus pagrobimo apeliantas nurodo, jog tokio įrenginio buvimas minimame name įrodinėjamas vien K. T. parodymais. V. Š. savo parodymuose teigė nesuprantantis, apie kokį įrenginį kalba K. T.. Skundžiamame nuosprendyje teigiama šilumos kolektorių esant užfiksuotą byloje esančiose fotografijose. Ši aplinkybė netikrinta, dėl jos specialistas nėra davęs išvados, ar parodymų. Apelianto įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad V. Š. kaltu dėl minimo įrenginio tariamo pagrobimo pripažintas remiantis ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o prielaidomis ir spėjimais, nei vienos iš nepašalintų abejonių neaiškinant kaltinamojo naudai.

Dėl elektros rozečių pagrobimo V. Š. nuosekliai neigė K. T. nurodomose vietose buvus įmontuotas elektros rozetes, kas visiškai tikėtina nebaigtame statyti name. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie K. T. parodymai, kuriuose jis teigtų pasigedęs rozečių, kurias tikrai matė prieš tai, t.y. apžiūrint namą. Atsižvelgiant į niekaip nepaneigtus V. Š. parodymus, kad jokios elektros rozetės K. T. nurodomose vietose nebuvo įmontuotos, darytina išvada, kad pasigedęs virtuvės baldų komplekto ir radiatorių, K. T. ėmėsi jau kruopštesnės namo apžiūros ir neradęs paruoštuose lizduose elektros rozečių, padarė prielaidą, kad jas pagrobė V. Š.. Be K. T. prielaidos, kad elektros rozetės jo nurodomose vietose turėjo būti, jokių kitų duomenų, patvirtinančių tariamą V. Š. kaltę nėra, ir šiuo atveju darytina išvada, kad V. Š. dėl tariamos elektros rozečių vagystės kaltu pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Dėl dušo kabinos pagrobimo savo parodymuose V. Š. nuosekliai teigė dušo kabiną dar metai laiko iki namo pardavimo išmontavęs ir palikęs rūsyje dėl sugedusios namo kanalizacijos remonto atlikimo. Tokie jo parodymai, apelianto teigimu, niekuo nepaneigti, jokių kitų duomenų, išskyrus K. T. manymą, kad V. Š. minimą dušo kabiną būtent pagrobė, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, nenurodė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad analizuojant įrodymus dėl tariamo dušo kabinos pagrobimo, nurodomi kaip nustatyti faktai tokios aplinkybės, kurių niekuomet nebuvo, t.y. tai, kad V. Š. sugrąžino dušo kabiną, kuri buvo paimta iš namo ir sugrąžino ją netinkamą vartojimui. Bylos duomenys patvirtina, kad minima dušo kabina iš namo niekuomet nebuvo išgabenta, tik išmontuota iš jos naudojimo vietos ir perkelta į rūsį. Šių aplinkybių niekuomet neneigė ir pats K. T.. Taigi, apelianto teigimu, jokių objektyvių duomenų, kad panaudojimo savybes dušo kabina būtų praradusi ar net tapusi netinkama naudojimui dėl kokių nors V. Š. veiksmų, atliktų po 2011 m. balandžio 1d., byloje nėra. Skunde pabrėžiama ir tai, kad K. T. pripažino, kad V. Š. jam paliko naują, 4000 Lt kainuojančią dušo kabiną, tačiau neradęs senosios dušo kabinos jai skirtoje vietoje nutarė, kad V. Š. ją pavogė. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad dėl dušo kabinos tariamos vagystės V. Š. kaltu pripažintas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

Dėl veidrodinių vonios durų vagystės apeliantas nurodo, jog K. T. minimos durys iš tiesų buvo ne vonios durys, o prie vonios buvusios, jo paties sumontuotos spintos slankiojančios durys ir ši spinta su veidrodinėmis slankiojančiomis durimis niekuomet nebuvo kokia nors nuo vonios patalpos neatskiriama ir šios patalpos funkcionavimui būtina dalis, kurią jis būtų manęs privalantis palikti K. T. kartu su namu, apie tai jie niekad nesitarė. Į vonios patalpą patenkama pro paprastas, standartines, ant vyrių pakabinamas duris. V. Š. parodymus, kad tai buvo tiesiog spinta su veidrodinėmis slankiojančiomis durimis, patvirtino liudytojos D. Š. ir V. Š.. Jokie kiti liudytojai, kurie lankėsi V. Š. namuose, jokių veidrodinių vonios durų neminėjo, to neparodė ir liudytoja I. T.. Dėl veidrodinių vonios durų vagystės V. Š. kaltu pripažintas remiantis vien K. T. teiginiu apie tariamą tokių durų egzistavimą, nors jis galėjo tiesiog sąžiningai klysti, neteisingai vertindamas veidrodinių durų paskirtį.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, skundo autorius teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytą minimų daiktų vertinimo būdas ir pats jų įvertinimas patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta šališkai. Šį skundo argumentą gynėjas grindžia šiomis aplinkybėmis: dėl virtuvės baldų komplekto vertės V. Š. parodė, kad jo pagaminimas kainavo 5700 Lt ir dar apie 3000 Lt buvo sumokėta už į jį įmontuotą buitinę techniką, todėl jo vertė negali būti didesnė kaip 8000 Lt, be to, komplektas buvo eksploatuojamas penketą metų, dėl ko jo vertė turėjo žymiai sumažėti. K. T. minėtą baldų komplektą įvertino 15 000 Lt, tokią nuostatą motyvuodamas duomenimis, kurie jam tariamai buvo suteikti parduotuvėse klausinėjant apie jo teigimu analogiškų baldų kainas. Nors jokių dokumentų ar kitokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias turto vertinimo išvadas teismui nepateikė nei K. T., nei jo atstovas, nei bylą teismui perdavęs ir kaltinimą palaikęs prokuroras, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad „teismas pripažįsta logiškais nukentėjusiojo veiksmus, kad jis atliko panašiais daiktais prekiaujančių bendrovių apklausą ir iš jų sužinojo vidutinę analogiškų daiktų vertę bei nurodė jos minimalų dydį." Skunde teigiama, kad nepateikti jokie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų, kad K. T. tokią apklausą tikrai atliko, o jeigu ir atliko, kad sužinojo būtent tokią jo nurodytų daiktų vertę ir tikrai nurodė minimalų jos dydį. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas laiko neteisingomis V. Š. nurodytas daiktų kainas, nes, sutinkamai su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis, V. Š. nurodyta daiktų vertė laikytina vienu iš kaltinimui prieštaraujančių įrodymų, kuris apkaltinamajame nuosprendyje privalomai turi būti paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais. Savaime suprantama, jog laikantis nuostatos, kad visos nepašalintos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, tokiais įrodymais laikyti niekaip nepatikrintus K. T. parodymus apie jo tariamai atliktas „apklausas", yra nepagrįsta ir neteisėta. Tokiu būdu K. T. pats įkainavo ir kitus jo manymu jam priklausiusius ir tariamai iš jo pagrobtus daiktus, o teismas jokių priemonių tikslu šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtinti arba paneigti, nesiėmė.

Dėl V. Z. turto vagystės. Apeliantas nurodo, kad baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos buvo nutraukta 2011 m. kovo 31 d. BK 38 straipsnio l dalyje numatytais pagrindais, t.y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. V. Š., kaltinant jį šios nusikalstamos veikos padarymu, teismui buvo atiduotas BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui nutarus esant nustatyta, kad nepraėjus metams po minėto susitaikymo V. Š. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Skunde nurodoma, kadangi nurodomu laikotarpiu V. Š. jokio tyčinio nusikaltimo nėra padaręs, baudžiamoji byla šioje kaltinimo dalyje turi būti nutraukta, paliekant galioti 2011 m. kovo 31 d. teismo sprendimą atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktu numatytais pagrindais jis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Šiuo atveju teismas nepatikrino visų byloje esančių duomenų, nepašalino prieštaravimų, nepateikė pagrįstų motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, todėl toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl V. Š. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad V. Š. kaltė yra visiškai įrodyta byloje suriktais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, netinkamai įvertintos nustatytos aplinkybės ir surinkti fak­ti­niai duo­me­nys nepagrįstai pripažinti V. Š. kaltės įrodymais.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metais laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki 28 d. tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pardavęs K. T. gyvenamąjį namą su sklypu iš šio namo pagrobė svetimą turtą – K. T. priklausančius 7 vnt. radiatorių, kurių bendra vertė 2100 litų, kieto kuro katilą, kurio vertė 5000 litų, virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika, kurio vertė 15 000 litų, šildymo kolektorių, kurio vertė 1500 litų, 8 vnt. rozečių, kurių bendra vertė 200 litų, dušo kabiną, kurios vertė 1500 litų veidrodines duris, kurių vertė 3000 litų, padarydamas K. T. 28 300 litų turtinę žalą.

Nuteistasis V. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir nurodė, jog namą, statyti pradėjo maždaug prieš 10 metų, statėsi pats, tai buvo gyvenamasis namas, kuris buvo įrengtas kokybiškai ir iš tinkamų medžiagų. Namo užbaigtumas buvo apie 60 procentų, jame gyveno apie 8 metus. Kai skyrėsi su pirmąja žmona, tai namas buvo užregistruotas kaip ūkinis pastatas, tam, kad būtų mažiau dalybų. Skelbimą apie šio statinio pardavimą patalpino internete. Ten buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Nekreipė dėmesio, kaip tas pastatas užvadintas – ūkinis pastatas, ar gyvenamasis namas. Į skelbimą atsiliepė K. T.. Jis atvyko su seserimi ir namas jam labai patiko, susitarė, kad namą pirks, o V. Š. jame dar galės kurį laiką pagyventi. Pagal sutartį namą jam pardavė už 180 000,00 Lt. K. T. netiko, jog sutartyje namas bus įrašytas kaip ūkinis pastatas, nes bankas nebūtų suteikęs tokios paskolos, kokią gavo, kai statinys buvo įformintas kaip gyvenamasis namas. K. T. reikalavimu pradėjo tvarkyti dokumentus dėl statinio paskirties pakeitimo iš ūkinio į gyvenamąjį namą. Realiai namas kokios nors komisijos priiminėjamas nebuvo. Visas procesas įvyko dokumentaliai. Kadangi K. T. atsivežė savo ekspertus ir specialistus, turto vertintojus, V. Š. buvo įsitikinęs, kad viskas yra tvarkoje. Sutvarkius atitinkamus dokumentus, pastato paskirtis iš ūkinio pastato buvo pakeista į gyvenamąjį namą. Vėliau pas notarą buvo pasirašyta pirkimo pardavimo-sutartis. Už namą K. T. sumokėjo 180 000 litų. Perkant, namo rūsyje buvo įrengtas tik vienas kambarys, kuriame V. Š. iki pardavimo gyveno. Pačiame name buvo atjungtas šildymas, nes buvo sudegęs katilas. Su K. T. buvo susitarta, kad išsikraustant iš namo, jis paliks tik naują, dar nesumontuotą, dušo kabiną. Su K. T. buvo aptaręs, kad gal būt parduos ir K. T. patikusį virtuvinį komplektą su ten buvusia technika. Tačiau tai į sutartį įtraukta nebuvo. Kadangi dėl to daugiau tartasi nebuvo, virtuvės komplektą su jame integruota buitine technika V. Š. pardavė dar iki namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Šildymo katilo name nebuvo jau keli metai, nes jis buvo sudegęs ir priduotas į metalo laužą. Rozečių name taip pat nebuvo sudėta. Pirmame namo aukšte, virtuvėje, stovėjo tik skardinė krosnis, vadinama „buržuike“, kuria buvo šildomas pirmas aukštas. Dušo kabiną maždaug metai iki namo pardavimo, sugedus namo kanalizacijai, V. Š. išlupo ir paliko rūsyje. K. T. norėjo daryti šildymą grindyse, todėl buvo prašęs išlupti grindis. Išlupant grindis, buvo nupjauti ir per klaidą išvežti 7 radiatoriai, kuriuos vėliau V. Š. K. T. grąžino. Su K. T. jis susitarė, kad už 10 000 litų apkals namą dailylentėmis. V. Š. nurodė, jog bendra radiatorių vertė 2 100 Lt, kieto kuro katilo, kurio vertė nurodoma 5000 Lt, name išviso nebuvo, nes po senojo sugedimo, buvo šildomasi minėtos ,‚buržuikos“ pagalba. Virtuvės komplekto su integruota technika, vertė daugiausia buvo 8 000 Lt – jo pagaminimas kainavo 5700 Lt ir dar apie tris tūkstančius litų kainavo į jį integruota technika, be to jis buvo apie 5 metus eksploatuojamas. Apie kaltinime nurodytą 1500 Lt vertės šildymo kolektorių, negali pasakyti nieko, nes nelabai žino, kas tai yra. Kaltinime nurodyta 1500 Lt vertės kabina pagrobta nebuvo. K. T. buvo palikta naujutėlė dušo kabina. Kadangi vonioje buvo pradėjęs iš vamzdyno bėgti vanduo, senąją kabiną teko nuimti, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, lupant ji buvo deformuota, todėl palikta katilinėje. 3000 Lt vertės veidrodinės vonios durys kainavo apie 400 litų. Tai ant bėgių stumdomos durys. Jas įsigijo ir sumontavo pats, todėl ir vertė tokia maža. Kad jas paliks, kalbos nebuvo. Kaip jau minėjo, rozečių nebuvo. Nemano, kad net jeigu ir būtų buvę, tai viena galėjo kainuoti 25 Lt.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. Š. nurodė, jog iš karto sakė, kad parduos virtuvės komplektą, ir jį pardavė už 4000 litų. Iki pardavimo jis stovėjo jo name apie 7 metus. T. prašė surasti žmogų, kuris padarytų apšiltintas grindis, todėl surado meistrą, kuris ir nukarpė radiatorius, jie buvo sukrauti į kampą. Daiktams išvežti samdė mašiną, todėl per klaidą buvo išvežti ir radiatoriai, tačiau jos atvežė atgal gal po savaitės. Visas namas šildomas nebuvo, ta žalia krosnelė (matoma nuotraukose) pirkta už 200 litų. Rūsyje stovėjo oro pūtiklis ir šildė tokiu būdu, jokio kieto kuro katilo nebuvo. Stumdomos veidrodinės durys – tai spintos su stumdomomis durimis durys, jos rėmėsi į vonios duris, spinta įmontuota nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, jog V. Š. buvo pažadėjęs palikti koridoriuje nišoje sumontuotą spintą (2 t., 47-49 b. l.) yra teisinga, ta spinta yra visai kita spinta, jos durys ne veidrodinės, ją paliko, o spintą su veidrodinėmis durimis – išsivežė. Buvo sudėtos 4 rozetės, pajungtas pečiukas ,,Raketa“, kuris pūtė orą. Dušo kabina buvo išgriauta apie 1 metus prieš pardavimą, nes leido vandenį per sieną, nauja dušo kabina buvo palikta, ji buvo kainavusi 4000 litų, pinigų už ją neprašė, tik sakė, kad yra nauja kabina, nupirkta už 4000 litų. Kolektorius buvo savadarbis, jį nuėmė tuomet kai nuiminėjo radiatorius, po to kai pirkėjas buvo apžiūrėjęs namą. Jį nuėmęs paliko garaže. Jokio kito kolektoriaus nebuvo (4 t., 122-124 b. l.).

Nukentėjusysis K. T. parodė, kad 2011 metų pradžioje nutarė įsigyti būstą. Kartu su seserimi ieškojo skelbimų internete. Rado V. Š. skelbimą, kad jis parduoda namą. Matėsi, kad namui dar trūksta apdailos, tačiau atrodė gražiai. Kaina taip pat tenkino. Su V. Š. sutarė, kad dar už 10 000 litų namą V. Š. apkals lentelėmis ir taip bus užbaigta apdaila. Taip pat buvo sutarta, kad name bus paliktas ir į kainą įeis specialiai tam namui pagamintas naujas virtuvės komplektas su įmontuota buitine technika, kurio vertė 15 000 litų bei 3000 litų vertės veidrodinės vonios durys. Namo pirkimui reikėjo imti paskolą, todėl galutiniam įvertinimui paprašė V. Š. atvykti į nekilnojamo turto agentūrą. Ten sužinojo, kad namas areštuotas, nes V. Š. turi įsiskolinimų antstoliams. Davė V. Š. 30 000 litų, kad jis iki 2011 balandžio 1 d. atlygintų įsiskolinimą ir namui būtų panaikinti nuosavybės teisių apribojimai ir galima būtų jį nupirkti. Gavęs pinigus (sutartis buvo įforminta notariškai), V. Š. įvykdė prievolę, nuo namo buvo numintas areštas. Tuo pat metu paaiškėjo, jog pardavimo objektas yra ne namas, kaip nurodyta skelbime, bet ūkinis pastatas. V. Š. paaiškino, jog namą teisiškai užregistravo specialiai kaip ūkinį pastatą, kad skiriantis su pirmąja žmona, reikėtų mokėti mažesnę kompensaciją jai. Su V. Š. buvo sutarta, kad už gautuosius 30 tūkstančių jis turi sutvarkyti visus namo dokumentus bei pakeisti namo teisinę registraciją, t. y., kad ji atitiktų faktinę jo padėtį – ne ūkinis pastatas, o gyvenamasis namas. Žinojo, kad tokiam statinio teisinio statuso pakeitimui reikalingas projektas. O pakeitus statusą, statybą kontroliuojančios institucijos patikrins statinio faktinį atitikimą projektui. Už gautus pinigus V. Š. sutvarkė namo teisinį statusą. Tuomet buvo sudaryta namo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal ją V. Š. gavo grynais 47 200 litų, o 180 000 litų buvo pervesta į jo sąskaitą. Įskaitant prieš tai duotus 30 000 litų, už namą buvo sumokėta 257 200,00 litų. Žemės sklypo ir namo sutartis pas notarą buvo sudaryta 2011-04-01. Po sutarties sudarymo V. Š. paprašė dar keleto dienų savo asmeninių daiktų išgabenimui. Tačiau po kelių dienų V. Š. pradėjo vengti susitikti ir perduoti raktus, pradėjo neatsakinėti į telefono skambučius. Galop 2011-04-28 įmonėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jam pasakė, kad buvo atvykęs V. Š. ir paliko namo raktus, kuriuos darbuotojų paprašė jam perduoti. Paėmęs raktus, iškart nuvyko į namą. Namas buvo išplėštas buvo nupjauti radiatoriai, išluptos elektros rozetės, išgabentas virtuvės komplektas su įmontuota buitine technika, kieto kuro katilas, šildymo kolektorius, dušo kabina, veidrodinės vonios durys. Dėl virtuvės komplekto ir veidrodinių durų buvo sutarta, kad šie daiktai bus palikti ir jų vertė įeina į visą pirkinio kainą. Šių daiktų pagrobimu padaryta 28 300 Lt. žala. Iškart skambino V. Š. ir pareiškė pretenzijas, jis pažadėjo, kad gali grąžinti daiktus iki pirmadienio, dėl pagrobtų daiktų ką nors paaiškinti nesiteikė.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme K. T. nurodė, jog V. Š. žinojo, jog jis ruošiasi namą pertvarkyti, tačiau dėl grindų šildymo kalbos nebuvo, jam buvo duota 10 000 litų namui apkalti dailylentėmis. Kieto kuro katilas buvo virtuvės patalpoje, kito katilo name nebuvo. Šildymo kolektorius buvo rūsio patalpoje, kuris turėjo paskirstyti vandenį į visus radiatorius. Dušo kabina buvo išimta vandališkai išdaužant sienas ir grindis. Byloje esančią nuotrauką (1 t., 48 b. l.) pateikė K. T., nuotrauka daryta prieš pat pirkimą vertinimo metu. K. T. nurodė, jog veidrodinė vonios siena buvo įtraukta į namo projektą, tai stumdomos durys. Virtuvės komplektas buvo naujas, gražus, jame buvo įmontuota buitinė technika – orkaitė, gartraukis, kaitlentė. Jis pritaikytas tai virtuvei, kitur jo nepanaudosi. V. Š. paskambino po namo pirkimo ir paklausė, ar pirks virtuvės komplektą, kainos neprisimena. Tas reikalavimas buvo po to, kai sumokėjo pinigus už namą. Kiek trūko rozečių neprisimena, galimai keturios, tačiau labiausiai jaučiasi apvogtas dėl veidrodinių durų prie vonios, kolektoriaus ir kitų išvardintų dalykų. Virtuvės komplektą vertina 15 000 litų, kadangi jo nuotraukas rodė žmonėms, gaminantiems baldus ir tai buvo vidutinė kaina. Galimai V. Š. siūlė pirkti virtuvės komplektą už 2000 litų, kaip jis buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 19-20 b. l.). Iki pirkimo name buvo vieną kartą, apžiūrėjo, kas buvo aktualu. Žinojo, kad namo baigtumas 60 procentų, nes trūksta vidinės apdailos – nebuvo tapetų, plytelių. Radiatoriai buvo atvežti ir numesti į kampą, jų kampai buvo apdaužyti, todėl jų nepanaudojo. K. T. patvirtino, kad nauja dušo kabina stovėjo garaže, ji dabar įmontuota name, radiatoriai gražinti, tačiau nuotraukose, esančiose 2 t., 13-14 b. l., nesimato nubraižymų (4 t., 123-124 b. l.),

Liudytoja I. T. (nukentėjusiojo sesuo) pirmosios instancijos teisme parodė, kad brolis ieškojo pirkti namą, pagal rastą skelbimą kartu nuvyko jo apžiūrėti. Name buvo gyvenama, nes buvo šilta, lakstė šuo. Matė šildymo katilą. Virtuvėje stovėjo naujas baldų komplektas su įmontuota buitine technika. Kadangi komplektas buvo naujas ir gražus, padarytas būtent tai virtuvei, su broliu pasidomėjo, ar jis parduodamas. V. Š. paaiškino, kad jis įeina į pardavimo kainą. Broliui namas tiko, todėl jis su V. Š. sutarė, kad jį pirks. Dar jai girdint sutarė, kad už duotus 10 000,00 litų V. Š. namą apkals dailylentėmis. Kiek žino, brolis po to tvarkė dokumentus, kad gautų paskolą, namą nupirko, pas notarą pasirašė sutartį. Namo raktus V. Š. turėjo perduoti po kurio tai laiko po sutarties pasirašymo. Tada iš brolio sužinojo, kad V. Š. vilkina raktų atidavimą, vengia kontaktų telefonu. Brolis pradėjo jaudintis. Po kiek laiko jų klientai įmonė ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pasakė, kad pas juos buvo atvykęs V. Š., kuris raktus prašė perduoti K. T.. Gavę raktus, su broliu nuvyko į namą. Vaizdas buvo sukrečiantis. Namo vidus buvo net nepanašus į tą, ką jie matė apžiūrėdami. Buvo nupjauti radiatoriai, dingęs virtuvės komplektas su visa technika, išluptos rozetės, nebebuvo šilumos katilo. Suprato, kad brolis buvo ne tik apgautas, bet ir apvogtas.

L. V. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2011-03-07, įkeitimo bankui tikslu, M. T. prašymu atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) sav., apžiūrą ir vertinimą. Nustatė namo vertę pagal rinkos kainą 2011 m. pradžioje. Vertinimas atliktas vadovaujantis lyginamąja metodika, kuomet parenkami keli lyginamieji objektai ir nustatoma vertė. Šiuo atveju buvo vertinamas nebaigtas statyti namas. Jo baigtumas buvo 66 procentai. Baigtumo procentas įtakoja objekto vertę. Vertinimo metu statinio ekspertizė neatliekama, paslėpti defektai neieškomi ir nenustatinėjami. Vertinama vizualiai konstatuojant padėtį. Baldai vertinimui įtakos neturi, nes vertinamas tik nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir namas. Buvo nustatyta objekto kaina 259 000 litų: žemės – 60 000 litų, namo – 199 000 litų. Vertinimo objektas buvo gyvenamasis namas su garažu bei sklypas, ant kurio jis pastatytas. Apžiūros metu namas buvo su daline apdaila, pilnai įrengtas vonios kambarys, rūsyje poilsio kambarys, virtuvėje buvo virtuvės komplektas su integruota įranga, name išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo sistema su kolektoriumi, radiatoriai. Gyvenamajame kambaryje buvo pastatytas kieto kuro katilas.

L. Ž. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. Š. gyveno nepilnai įrengtame name, tačiau namo pirmame aukšte buvo visiškai įrengtas vienas kambarys, visiškai įrengta virtuvė, t. y. buvo virtuvės komplektas bei jame įmontuota įranga, vonia su slankiojančiom veidrodinėm durim, dar vienas įrengtas kambarys buvo namo rūsyje. Vėliau sužinojo, kad V. Š. namą pardavė. Namas, kuriame gyveno V. Š., buvo apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, po to jis jas nulupo ir pradėjo kalti medinėmis. Kuomet į nusipirktą namą atsikėlė K. T., jis nuėjęs pas kaimyną pamatė, kad name išluptos grindys, nupjaustyti radiatoriai, išmontuotas ir išvežtas virtuvės komplektas, nebuvo vonios slankiojančių veidrodinių durų. Kai K. T. jį įsigijo, tai vaizdas buvo kaip po karo. Iš pokalbio su K. T. žino, jog nupirkus namą, jame turėjo likti ir virtuvės komplektas su įmontuota jame technika.

Liudytojas J. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 10 metų, kai jis gyvena (duomenys neskelbtini) sav. Toje pačioje V. Š. gatvėje, paskutiniame name gyveno V. Š.. Iš lauko V. Š. namas buvo apkaltas plastikinėmis dailylentėmis. Jis tą namą pardavė. Ar po pardavimo kas nors iš namo buvo vežama nematė, nes retai būna namuose. Dar gyvenant V. Š., gal prieš 5 metus buvo to namo viduje. V. Š. pasigyrė, kad nusipirko kieto kuro katilą, tai buvo jo apžiūrėti, nes ir pats ruošėsi pirkti. Katilas buvo pajungtas į sistemą garaže. Tai jis matė dar apie 2007 metus. Tai nebuvo kokia krosnelė, o tikras katilas apie 2 metrų aukščio.

Liudytojas J. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį V. Š. pasakė, jog pardavė savo namą ir paprašė iš jo namo išimti grindis. Jis sakė, kad tai su savininko žinia. Jis turėjo apie tai žinoti, nes, kiek prisimena, pora kartų buvo atvažiavęs. Teismo salėje tarp esančių asmenų naujojo savininko neatpažįsta. Gal per tris dienas išlupo tas grindis bei nulupo plastikinių namo išorės dailylenčių dalį bei paruošė naujas medines lenteles apkalimui. Grindų lentas krovė garaže. Tai buvo 2011 balandis. Matė, kad tuo metu garaže stovėjo radiatoriai, dušo kabina, medienos apdirbimo staklės. Nei rūsyje, nei garaže tuo metu kieto kuro katilo jau nematė. Jam dirbant, name dar buvo V. Š. žmona, o jis pats buvo užsienyje. Dirbdamas girdėjo kaip V. Š. su žmona kalbėjosi telefonu ir žmona skundėsi, kad be katilo jai šalta namuose.

L. V. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jau 15 metų (duomenys neskelbtini) sav. statosi gyvenamąjį namą. Maždaug tuo pačiu metu statybas pradėjo ir kaimynas V. Š.. Su kaimynu V. Š. jis beveik nebendravo, pas jį namuose nėra buvęs, todėl nežino kokia buvo namo vidaus apdaila. K. T. jam sakė, kad namą iš V. Š. pirko su baldais, tačiau atsikėlęs gyventi baldų nerado. K. T. parodė jam namo vidų. Namo viduje buvo viskas išlupta ir visiškai tuščia.

Liudytoja D. Š. parodė, kad su V. Š. išsituokė 2007 m. Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nusipirko žemės sklypą ir pasistatė namą. Pastatytame name buvo įrengtas centrinis šildymas, įvestas vandentiekis, įrengtas pirmasis namo aukštas ir rūsys, garažas, kuriame buvo V. Š. dirbtuvės. V. Š. gyveno pastatytame name, o ji šeimai priklausančiame bute. Dar prieš ištuoką lankydamasi name, matė, jog virtuvėje buvo įrengtas naujas baldų komplektas su integruota buitine technika, koridoriuje sumontuota su slankiojančiomis sistemomis sieninė spinta. Kadangi su buvusiu sutuoktiniu ji nebendrauja, apie tai, kokiomis sąlygomis buvo parduotas V. Š. priklausantis namas, nežino ir nieko apie tai paaiškinti negali.

L. V. Š. parodė, kad 2008 m. susituokė su V. Š. ir apsigyveno jo name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu gyvenamasis namas dar nebuvo įrengtas, todėl jie įsirengė namo rūsį ir jame gyveno. Namas buvo šildomas katilinėje įrengtu katilu. 2010 m. jie nusprendė katilinę perstatyti, todėl katilą pardavė. 2010 m. nusprendė namą parduoti, naujo katilo nestatė ir pirmą namo aukštą šildė dujiniu šildytuvu bei „buržuike“, o rūsį židiniu. Parduodant namą, dėl virtuvės komplekto K. T. sakė pagalvos, nes už jį buvo prašoma 4-5 tūkstančiai litų, bet galop pirkti atsisakė, todėl jie jį pardavė dar iki sutarties su K. T. sudarymo. Išsikraustant jie išsivežė dalį name buvusių baldų, t. y. veidrodinėmis stumdomomis durimis koridoriaus spintą bei kitus daiktus. Dušo kabina jau seniai buvo išardyta, todėl išsikraustydami ją paliko katilinėje, naują dušo kabiną paliko garaže. Ją K. T. turėjo matyti. Iš V. Š. pasakojimo žino, kad namo pirkėjas K. T. buvo prašęs išlupti grindis ir pirmame namo aukšte suvedžioti grindinį šildymą. Kiek žino, tai pagal sutartį jie iš parduoto namo turėjo išsikraustyti iki balandžio 1 dienos, tačiau žodžiu buvo sutarta, kad galės gyventi iki liepos 1 d. Faktiškai išsikraustė gegužės 1 d. Išsikraustydami paliko namą su visais radiatoriais, rozetėmis. Paliko net žaliuzes su šviestuvais. Atsimeta, kad kai buvo lupamos grindys, tai meistras ir radiatorius nupjovė.

L. V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad maždaug prieš tris metus, tikslesnio laiko neprisimena, jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad yra Norvegijoje, o jo namuose sugedo klozetas ir paprašė jį suremontuoti. Jis nuvažiavo V. Š. nurodytu adresu ir sutvarkė vonioje buvusį klozetą. Prisimena, jog vonios kambaryje buvo kriauklė, vonia ir dušo kabina. Atlikęs darbą, jis išvažiavo. Po klozeto remonto, kai V. Š. buvo grįžęs iš Norvegijos, jis vėl jį nusivežė į tą butą. Buvo garaže, kur matė radiatorius. Bute jų jau nebebuvo. Namo rūsyje matė buvusius boilerį, hidroforą bei dušo kabiną. Vonios kambarys buvo pilnai įrengtas, tik dušo kabina buvo garaže. Ten buvo ir sena kabina dušui ir nauja kabina. Jau dirbant K. T., pastarasis skambino ir reikalavo, kad jis dirbdamas neįsileistų buvusio savininko V. Š..

Liudytoja D. N. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekte bei direktore. V. Š. pažįsta, nes buvo susidūrusi su juo kaip bendrovės klientu. Jis į jos bendrovę kreipėsi dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sav., rekonstravimo į gyvenamąjį namą su garažu. Ji buvo nuvykusi į vietą, patikrino projektavimui reikalingus duomenis. Nuvykus į vietą matėsi, kad statinys vizualiai jau buvo panašus į gyvenamąjį namą su garažu. Kiek užsifiksavo, tai jame buvo gyvenama, nes buvo baldai, įėjimas į vidų iš kiemo pusės, garažas, laiptai į rūsį. Gyvenamosios patalpos atrodė įrengtos. Ruošiant tokį projektą, apžiūrima padėtis vietoje, o toliau naudojamasi esama dokumentacija – planais ir inventorizacijos medžiaga. Ruošiant tokį projektą kartu jame įteisinami ir jau atlikti darbai. Projekte nurodomi visi duomenys pagal statybos reglamentą.

Liudytoja G. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad asmuo, norėdamas gauti pažymą apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų, kreipiasi į juos. Jie vadovaujasi statybos reglamentu. Į objektą nevykstama. Šiuo atveju į V. Š. objektą nuvykta nebuvo, buvo vadovautasi dokumentais. Išduodant pažymą, sutikrinami dokumentai, kad jie atitiktų reglamentą, tikrinama, kas padaryta pagal kadastrą ir projektą. 66 procentų baigtumą nustatė kadastro matuotojai.

L. M. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ instruktorium, turi eksperto atestatą. Teko atlikti pastato apžiūrą pagal K. T. kreipimąsi įvertinti pastato būklę. Šio pastato būklės įvertinimas buvo atliktas 2011 m. pradžioje. K. T. teigė, kad tą pastatą buvo įsigijęs. Apžiūrėdamas pastatą, vadovavosi statinių apžiūros reglamentu ir tikrino, ar pastatas tenkina statybos reglamentą. Nustatė eilę defektų, kurių negali normaliai pastatytame statinyje būti. Keičiant pastato paskirtį iš ūkinio į gyvenamąjį, tuo suinteresuotas asmuo pildo deklaraciją. Deklaruodamas duomenis ir faktinę padėtį, deklaruojantis atsako už jo pateiktų duomenų teisingumą.

2011 m. balandžio 1 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi V. Š. ir K. T. susitarė dėl namo pirkimo-pardavimo. Sutartyje nurodyta, jog šalys sutarė, jog parduodamo namo kaina yra du šimtai trisdešimt du tūkstančiai septyni šimtai litų 232 700 Lt, sklypo kaina – 24 500 litų (1 t., 37 b. l.). Pagal šį susitarimą K. T. sumokėjo V. Š. 30 000 litų grynais pinigais pagal preliminariąją sutartį, sudarytą 2011-02-09, 47200 Lt – šios sutarties sudarymo dieną prieš sutarties pasirašymą. Likusius 180 000 AB DnB Nord bankas kaip suteiktą kreditą turto pirkimui sumokės į pardavėjo sąskaitą. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, jog pirkėjas pareiškė, kad jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos <...>turtas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei jo mokamą kainą už perkamą turtą ir jokių jo būklės ar kokybės trūkumų pirkėjas nepastebėjo, jokių pretenzijų neturi ir nereikš jų ateityje (1 t., 40 b. l.).

2011 02 09 preliminariąja sutartimi V. Š. įsipareigojo iki 2011-03-01 sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. pakeisti pastato tikslinę naudojimo paskirti, įregistruoti nuosavybės teises į jį VĮ Registrų centre bei parduoti K. T. už 210 000 litų (žemės sklypo sutarta kaina 24 500 Lt. Pastato – 185 500 Lt. Pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties užtikrinimui K. T. sumokėjo 30 000 litų grynais pinigais šios sutarties pasirašymo dieną. Pirkėjas įsipareigojo visą kainą už turtą sumokėti tokia tvarka: likusią kainos dalį, lygią iš 210 000 atėmus faktiškai sumokėtą pinigų sumą (30 000 Lt) kaip gautą banko suteiktą kreditą nekilnojamųjų daiktų pirkimui, pagrindinės sutarties sudarymo metu aptartais ir joje nurodytais terminais. K. T. nurodė, jog perkamą žemės sklypą ir pastatą – ūkinį pastatą yra apžiūrėjęs, su žemės sklypo ir pastato būkle susipažinęs, pastabų ir pretenzijų neturi. V. Š. įsipareigoja iki 2011-03-01 sutvarkyti visus reikalingus dokumentus dėl arešto išregistravimo bei sutvarkyti visus kitus sau aukščiau nurodyto turto pardavimu susijusius dokumentus (4 t., 138-141 b. l.).

2011-04-01 susitarimu dėl preliminarios sutarties sudarytos 2011-02-09 pakeitimo, šalys susitarė ir nustatė nekilnojamųjų daiktų ir jame esančio pastato pardavimo kainą – du šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus litų (žemės sklypo kaina – 24500 Lt, pastato kaina- 232700 Lt (4 t., 142-143 b. l.).

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. N 11-03-16, darytoje 2011-03-07 (1 t., 52- 59 b. l.), t. y. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (užsakovas K. T.) nurodyta, jog grindys betonuotos, sienos be apdailos, vonios grindys – plytelės, durys medinės, langai plastikiniai, lubos be apdailos. Grafoje ,,šildymas“ nurodyta, jog centralinis, koks kuras nenurodyta, būklė patenkinama. Komentaruose nurodyta, jog centrinio šildymo sistema nebaigta montuoti. Vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2011 m. kovo 07 d. įkeitimo tikslu nurodyta 259 000 Lt (1 t. 58-59 b. l.). Prie šios ataskaitos yra nuotraukos, iš kurių matyti, jog vonios dušo užuolaida užtraukta, už jos esanti dušo sienelė pakrypusi, po langu yra radiatorius, matyti virtuvės baldų komplektas, sofa, televizoriai, kiti baldai, šiose nuotraukose matyti viena rozetė, durys, radiatorius, laidai, vamzdžiai prie jų primontuotas prietaisas su nuo išeinančiais laidais ar laksčiais vamzdeliais (1 t., 60-64 b. l.).

Statinio techninės būklės įvertinimo akte, pasirašytame 2011 m. birželio 27 d. nurodyta, jog atlikus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sav. apžiūrą ir vadovaujantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,Ūkinio pastato rekonstravimas į gyvenamąjį namą su garažu“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais, nustatyta, jog šis gyvenamasis namas neatitinka arba nėra įvykdyti numatyti techninio projekto sprendimai. Daugelis statybos techninio reglamento nuostatų neatitinka reikalavimų arba jos dar nėra įvykdytos. Rekomenduojama kuo skubiau imtis veiksmų apsaugančių žmones ir statinį nuo galimų pasekmių (1 t., 75-786 b. l.). Prie šio akto yra nuotraukos, kuriose matosi, jog nėra radiatorių (dvi nuotraukos), atitraukus dušo užuolaidą, matyti, jog dušinėje nėra grindų ir sienų plytelių, dušo sienelė pakrypusi (1 t., 78-80 b. l.).

2011-05-05 atlikto sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta, jog atvykus į namą pastebėta, kad suniokotas namo vidus ir jame buvęs turtas, įvykis pastebėtas 2011-04-28. Nurodyta, jog katilinėje iškirptas šildymo sistemos kolektorius su cirkuliaciniais siurbliais, kambaryje išimtos elektros rozetės 4 vnt., koridoriuje šildymo sistemos radiatoriai – 2 vnt., veidrodinės slankiojamos durys, kambaryje – šildymo sistemos radiatorius, virtuvinis baldų komplektas su virtuvės įranga, kieto kuro katilas, sugadintos lubos prie kamino. Kambaryje – šildymo sistemos radiatoriai – 2 vnt., vonioje dušo kabina su masažo sienele, šildymo sistemos radiatorius – 1 vnt. (1 t., 122-123 b. l.), padarytos ir pateiktos prie bylos nuotraukos, darytos apžiūros metu (1 t., 158-161 b. l.)

,,(duomenys neskelbtini)“ draudimo rašte nurodyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., prieš draudžiant nebuvo apžiūrėtas, sudarant sutartį buvo remiamasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis bei nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje pateiktomis objekto nuotraukomis (1 t., 155 b. l.). Šios bendrovės rašte (2012-01-04) nurodyta, jog skaičiuojant nuostolį jis buvo skaičiuotas tik dėl žalos padarytos patalpoms, pavogtų daiktų nuostolis nebuvo skaičiuojamas, kadangi šis turtas nebuvo apdraustas (1 t., 163 b. l.).

Įvertinus pirmosios instancijos teisme surinktus įrodymus ir įrodymus gautus, atlikus įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, jog K. T. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš V. Š. namą. Prieš sudarant namo pirkimo-pardavimo sutartį, K. T. name buvo vieną kartą, jį apžiūrėjo, susitarė dėl kainos, ją aptarė 2011-02-09 preliminariojoje sutartyje, kurią patvirtino notaras. Pagal šią sutartį V. Š. iš K. T. gavo 30 000 litų, už kuriuos turėjo pasirūpinti, kad nuo parduodamo turto būtų nuimtas areštas ir pakeista tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio į gyvenamąjį namą (4 t., 138-141 b. l.). 2011-04-01 susitarime dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, abipusiu susitarimu pakeista perkamo-parduodamo namo kaina ir ji nustatyta 232 200 Lt, sklypo kainą paliekant tą pačią (4 t., 142 b. l.). Nei šiose preliminariose sutartyse nei 2011-04-01 pasirašytoje žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje, neaptarta dėl virtuvės baldų komplekto su integruota buitine technika pardavimo K. T.. Nors K. T. teigia, jog tarėsi su V. Š. dėl šio komplekto pirkimo, jų tarimąsi girdėjo nukentėjusiojo sesuo T., tačiau vien tik tarimasis, jog daiktas bus parduotas negali būti laikomas įvykusiu sandoriu. Be to, K. T. nurodytos aplinkybės apie susitarimą, jog virtuvės baldų komplektas įeina į namo pardavimo kainą yra prieštaringos – V. T. pripažįsta, jog V. Š. siūlė komplektą pirkti už 2000 litų (K. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu), tačiau tuo pat metu tvirtina, jog dėl baldų komplekto vagystės jam padaryta 15 000 žala. V. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šias aplinkybes aiškino nuosekliai, teigdamas, jog kalba buvo, siūlė K. T. pirkti komplektą už 3000-4000 litų, o šiam neišreiškus noro, jį pardavė kitam asmeniui už 4000 litų. Nukentėjusysis, būdamas tikras, kad pardavėjas pažadėjo kartu su namu už tą pačią kainą parduoti ir virtuvės komplektą su integruota buitine technika, turėjo būti suinteresuotas, kad tai būtų aptarta sutartyje ir tam turėjo galimybę, kadangi buvo sudaroma ir preliminari sutartis, ir susitarimas dėl sutarties pakeitimo, ir pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau tai nei vienoje iš sutarčių nebuvo padaryta. Todėl daroma išvada, jog V. Š. virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika iš parduodamo namo išsivežė teisėtai, nes šis turtas po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo netapo K. T. nuosavybe.

Dėl veidrodinių vonios durų vagystės K. T. nurodė tik 2012-01-23 liudytojo apklausos metu, nors iki to laiko jis buvo apklausiamas 5 kartus, prieš tai rašęs protokolą-pareiškimą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog tokios durys buvo. Fotonuotraukose, darytose 2011-03-07, atliekant turto vertės nustatymą, bei turto vertės aprašyme apie tokias duris nieko nenurodyta, nuotraukose jų nematyti. Nors K. T. kategoriškai teigia, jog durys buvo vonios priklausinys (siena), jos įtrauktos į namo planą, tačiau iš namo plano to nematyti, o apžiūros protokole aiškiai matyti, jog apžiūrėta vieta, kur galimai buvo slankiojančios durys, yra paprastų durų pločio, koridorių nuo vonios kambario skiria siena (2 t. 6-9 b. l.). Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, grafoje pastato/patalpos paskirtis, statybos būdas (medžiagos), sugadinimai ir kt. Nr. 3 įrašyta: ,,Koridorius 1-4, medinis karkasas, šildymo sistemos radiatoriai 2 vnt. veidrodinės slankiojamos durys (0,9x2,5 m) – vnt. Įvykio aprašyme nurodyta, jog atvykus į namą pastebėta, kad suniokotas namo vidus ir jame buvęs turtas (1 t., 121 b. l.). Iš šio akto galima daryti išvadą, jog suniokotos veidrodinės durys, tačiau kaip teigia K. T., jos buvo pavogtos, tuomet akivaizdu, jog apie stumdomų veidrodinių durų buvimą aktą surašiusiam ,, (duomenys neskelbtini)“ draudimo atstovui nurodė K. T.. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių apie durų buvimą (vietos su likusiais montavimo požymiais ar pan.) draudimo bendrovės akte nenurodyta. Tokie duomenys nekonstatuoti ir apžiūros, atliktos 2011-12-19, protokole (2 t., 6-9 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog ši apžiūra atlikta praėjus daugiau kaip pusmečiui po pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl šios apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės jokios įrodomosios reikšmės neturi, juo labiau, kad iš nuotraukų matyti, jog name vyksta rekonstrukcija. Taigi, lieka nepaneigtas V. Š. teiginys apie buvusią spintą su veidrodinėmis durimis (ką patvirtino ir jo buvusi žmona D. Š., kuri nurodė, jog buvo spinta su stumdomomis durimis) ir žmona V. Š., kuri teigė, jog išsivežė spintą su stumdomomis veidrodinėmis durimis, o ne veidrodines duris į vonią. K. T., nurodydamas aplinkybes apie veidrodinių durų buvimą, galėjo sąžiningai suklysti, kadangi, kaip pats nurodė, iki namo pirkimo jis name buvo vieną kartą. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog slankiojančios durys niekuomet nebuvo vonios patalpos neatskiriama, šios patalpos funkcionavimui būtina dalis, todėl teigti, jog name buvo slankiojamos veidrodinės durys, o ne spinta su veidrodinėmis durimis – nėra pagrindo, o sutartyje neaptarus šio daikto (spintos) pardavimo kartu su namu, jis liko V. Š. nuosavybe ir todėl jis turėjo teisę juo disponuoti.

Įvertinus ištirtų įrodymų visetą taip pat konstatuojama, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog V. Š. pavogė K. T. priklausančius 7 radiatorius – byloje nėra. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog iki sutarties pasirašymo su K. T. radiatoriai buvo, o po jos pasirašymo – radiatorių name nėra. V. Š. šias aplinkybes aiškino tuo, jog buvo sutaręs su K. T., jog name bus įrengtas grindinis šildymas ir šie darbai buvo pradėti. Tuo tikslu radiatoriai buvo nupjauti. Grindų ardymo darbus 2011 m. balandžio mėnesį atliko J. S.. Be šių darbų jis dar paruošė naujas dailylentes namo apkalimui (jog buvo prašoma V. Š. apkalti namą dailylentėmis K. T. neginčija). Kaip teigia V. Š., šildomų grindų įrengimo tikslu, buvo nuimti radiatoriai, kurie buvo sudėti garaže (tai patvirtina darbus atlikęs J. S.). Tai, jog radiatoriai grąžinti patvirtino ir K. T.. Tačiau jis teigė, jog radiatoriai netinkami naudojimui, kadangi apibraižyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog turto grąžinimas po vagystės neeliminuoja veikos pagrobimo fakto, tačiau veiką kvalifikuojant vagyste, be objektyviųjų šios veikos požymių, būtina nustatyti ir subjektyvinę veikos pusę – kaltininko tyčią pasisavinti svetimą turtą. V. Š. parodymų, jog radiatorius išvežė per klaidą samdomi asmenys – nepaneigia jokie kiti objektyvūs duomenys. Kaip nustatyta byloje, V. Š. iš namo kraustėsi balandžio pabaigoje, jo teiginys, kad kraustymuisi talkinę asmenys išvežė ir radiatorius – nepaneigtas, todėl teigti, jog V. Š. turėjo tyčią pasisavinti K. T. priklausančius radiatorius – nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad V. Š. juos grąžino iš karto po to, kaip sužinojo, kad jie išvežti (duomenų, jog jie buvo grąžinti tik po ikiteisminio tyrimo pradėjimo – nėra). Taip pat byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog radiatoriai po nupjovimo tapo netinkami naudoti. Apžiūros protokole (2 t., 11- 12 b. l.) konstatuota, jog radiatoriai – metaliniai, baltos spalvos, vietomis matosi, kad metalas nubrūžintas, apdaužytas, dviejų radiatorių nupjautas iš radiatorių išeinantis vamzdis, tačiau ar šie pažeidimai daro juos netinkamus naudojimui – duomenų nėra. Vertinant radiatorių išorinę estetinę būklę (įbrėžimus, nubrūžinimus ir kt.) būtina įvertinti tai, jog jie V. Š. name buvo eksploatuojami penkerius metus iki įvykio, name tuo metu vyko statybos bei remonto darbai (namo baigtumas pardavimo metu buvo 66 procentai). Nors K. T. neigia, jog prašė V. Š. atlikti grindinį šildymą, tačiau dėl išluptų grindų (ir kitų name atliktų darbų) pretenzijų V. Š. nereiškė, teigė, jog V. Š. žinojo apie būsimą namo rekonstrukcija. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog tarp V. Š. ir K. T. be namo pirkimo-pardavimo teisinių santykių buvo ir kitų teisinių santykių, susijusių su pinigais už atliktus darbus (ką patvirtina paties K. T. parodymai apie 10 000 litų davimą už dailylenčių apkalimą, 2011-03-28 pasirašytas paprastasis vekselis (1 t., 46 b. l.) – akivaizdu, jog juos siejo ne tik pirkimo-pardavimo civiliniai teisiniai santykiai, todėl visi V. Š. atlikti veiksmai vertinami atsižvelgus į tarp šalių buvusius santykius, susijusius su parduodamame name atliekamais darbais. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog K. T. prašymu atlikdamas grindinio šildymo įrengimo darbus V. Š. nupjovė ir per klaidą išvežė radiatorius, kuriuos vėliau grąžino, todėl šių veiksmų vertinti svetimo turto pasisavinimu nėra pagrindo.

V. Š. nurodė, jog įrenginys, byloje vadinamas šildymo kolektoriumi, taip pat buvo demontuotas dėl grindinio šildymo įrengimo, kaip nereikalingas, kadangi buvo išmontuoti radiatoriai. Objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jis buvo V. Š. pavogtas nėra. Šias aplinkybes nurodo tik K. T., tačiau teigti, jog po V. Š. išsikraustymo iš namo, šis įrenginys dingo nėra pagrindo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūra neatlikta, ikiteisminio tyrimo institucijų nekonstatuota namo ir jame esančių daiktų būklė po K. T. pranešimo apie vagystę (apžiūra atlikta tik 2011-12-19 (2 t., 6 b. l.), todėl V. Š. parodymai apie tai, jog išmontavęs kolektorių paliko jį garaže – nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis.

Kolegijos įsitikinimu, kaltinimas dėl dušo kabinos taip pat nepagrįstas. Nors K. T. teigia, jog dušo kabiną V. Š. išardė ir išsivežė po namo pardavimo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. Visų pirmą, V. Š. nurodė, jog dušo kabiną išardė dėl prakiurusių vamzdžių ir ją paliko rūsyje, be to, rūsyje paliko kitą, visiškai naują dušo kabiną, kurią K. T. vėliau sumontavo. Šiuos V. Š. parodymus, t. y. tai, jog dušo kabina buvo išmontuota dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtina nuotraukos, pateiktos prie nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatyto ataskaitos, kuri atlikta 2011 m. kovo 07 d. Vonios kambario nuotraukoje aiškiai matyti, jog užuolaida, skirianti vonios patalpą nuo dušo užtraukta, o dušo sienelės pagrindas viršuje pakrypęs į kairę pusę (1 t., 52-60, 49 b. l.). Nuotraukose, pateiktose prie statinio techninės būklės įvertinimo akto (1 t., 75-76 b. l.) užfiksuota, jog atitraukus dušo užuolaidą matyti jog dušinėje išardytos grindų ir dalis sienos plytelių, o masažinė dušo sienele pakrypusi ta pačia kryptimi, kaip ir užfiksuota 2011-03-07 nuotraukose. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog dušo kabina buvo išmontuota dar iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, šios aplinkybės buvo žinomos turto vertės nustatymo metu, todėl nėra pagrindo teigti, jog po namo pardavimo V. Š. pavogė jau K. T. priklausančią dušo kabiną. Tai, jog V. Š. paliko kitą, visiškai naują dušo kabiną, tik patvirtina tą faktą, jog apie kabinos išardymą K. T. buvo žinoma, nes priešingu atveju nebuvo jokio pagrindo palikinėti naują kabiną, kadangi name yra įrengtas tik vienas dušas.

Taip pat nepagrįstas kaltinimas, jog po namo pardavimo iš namo pavogtas kieto kuro katilas. V. Š. nurodė, kad dar iki derybų su K. T. dėl namo pardavimo, kieto kuro katilo jau nebuvo, o namas buvo apšildomas kieto kuro krosnele. Byloje apklausti liudytojai J. K., I. T. ir V. A. nepatvirtino, kad K. T. apžiūrint namą, jame stovėjo būtent tas šildymo prietaisas, t. y. kieto kuro katilas, kurį ir mini savo parodymuose K. T.. V. Š. teigimu, kietojo kuro katilas name buvo, tačiau dar prie ruošiantis parduoti namą sugedo, todėl jie toliau namą šildėsi krosnele. Liudytojas J. K. nurodė, jog 2007 metais matė V. Š. nupirktą šildymo katilą, kuris buvo pajungtas į sistemą garaže, jo aukštis buvo apie 2 metrai. Tačiau liudytoja I. T. ir V. A. duodami parodymus apie kieto kuro katilą teigė, jog matė jį virtuvėje. L. V. Š. patvirtino, jog namo pardavimo metu jis buvo apšildomas ,,buržuike“ bei dujiniu šildytuvu, o rūsys židiniu, nes iki tol buvęs kieto kuro katilas buvo parduotas. Įvertinus šių asmenų parodymus ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje konstatuotą faktą, jog centrinio šildymo sistema nebaigta montuoti, darytina išvada, jog kieto kuro katilo iki namo pardavimo K. T. name nebuvo. Pateiktose nuotraukose (1 t., 47, 60 b. l.) matyti daiktas, panašus į kieto kuro katilą, tačiau teigti, kad tai tikrai kietojo kuro katilas, o ne šildymo krosnelė, kaip nurodė V. Š., nėra pakankamo pagrindo. Jau minėtos aplinkybės, jog iš karto po K. T. pranešimo apie galimą vagystę iš jo namo, namas nebuvo apžiūrėtas, nefiksuota ir nenustatyta tiksli vieta virtuvėje, kur nuotraukose matyti daiktas nukentėjusiojo vadinamas kieto kuro katilu, kas leistų spręsti, ar tikrai toje vietoje buvo įrengta nauja ar laikina katilinė, neapžiūrėta ir nenustatyta, ar nebuvo panaikinta ar rekonstruota katilinė buvusi garaže (kur, liudytojų parodymais, anksčiau stovėjo kieto kuro katilas), kelia pagrįstų abejonių apie kieto kuro katilo įrengimą virtuvėje. Atsižvelgus į šiuos tyrimo trūkumus ir įvertinus, jog pirkimo-pardavimo metu namo baigtumas buvo 66 procentai, o turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog šildymo sistema nebaigta montuoti, kolegija laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuotraukose matomas įrenginys buvo būtent kieto kuro katilas, t. y. namo priklausinys, be kurio negali funkcionuoti iki tol funkcionavusi šildymo sistema.

Įvertinus tai, jog K. T. įgijo nebaigtos statybos namą, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog po namo įgijimo, jis pasigedo name buvusių 8 rozečių. Prie 2011 m. birželio 27 d. statinio techninės būklės įvertinimo akto 11 pateiktų namo vidaus nuotraukų, vienoje nuotraukoje šalia lango matyti tuščia anga, t. y. vieta rozetei (1 t., 78 b. l.). ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimo sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta, jog kambaryje P-3, 35,63 m² išimta 4 vnt. rozečių (1 t., 121 b. l.). Iš pateikto namo plano ir turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog tai yra poilsio patalpa rūsyje (1 t., 56, 69 b. l.). Tačiau šios patalpos nuotraukoje, esančioje prie turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, matyti įrengta (veikianti, įjungtas televizorius) tik viena rozetė (1 t., 60 b. l.). Kiek šiame kambaryje vietų rozetėms buvo įrengta – duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų, kiek rozečių šiame kambaryje buvo sumontuota, todėl teigti, jog rozetės buvo pavogtos – nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančių V. Š. šeimos nuotraukų matyti prie sienos ir ant žemės nepritvirtinti laidai, kas leidžia daryti išvadą, jog kambaryje buvo naudojamasi elektros energijos perdavimo įrenginiais (laidų prailgintojais, trišakiais ar pa.), todėl teigti, jog šiame kambaryje buvo sumontuotos visos rozetės – nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, po pranešimo apie vagystę, namo apžiūra neatlikta, dėl ko buvo prarasta galimybė nustatyti, kiek name buvo vietų rozetėms montuoti ir kiek jų buvo sumontuota, todėl įvertinus, jog namo baigtumas buvo 66 procentai, visiškai tikėtina ir jokiais objektyviais duomenimis nepaneigta, jog name buvo sumontuotos ne visos rozetės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadai, jog po namo pardavimo K. T. iš jo pavogta dalis jame jau buvusių sumontuotų rozečių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. Š. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų, bei kitų nusikalstamų veikų, požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (V. Z. turto pagrobimas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamoji byla dėl V. Z. turto pagrobimo V. Š. M. rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimu buvo nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. V. Š., dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teismui buvo atiduotas BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindais. Minėta norma nurodo, jog sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai nustatoma, jog jis per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Aukščiau aptartais įrodymais apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog V. Š. po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais naujų tyčinių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl ankstesnis sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nenustoja galioti ir nėra teisinio pagrindo spręsti dėl V. Š. baudžiamosios atsakomybės pagrobus V. Z. turtą.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus V. Š. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo patenkintas nukentėjusiojo K. T. civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir patenkintas jo prašymas priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidos, susijusias su atstovo dalyvavimu procese. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. dėl šios veikos išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis (nuteistasis) išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. V. Š. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl atmestinas nukentėjusiojo K. T. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš V. Š..

Nuteistajam V. Š. taikyta kardomoji priemonė, rašytinis įsipareigojimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d. (K. T. turto vagystė) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Z. turto vagystė) ir nuteistas laisvės apribojimu devyneriems mėnesiams, panaikinti, paliekant galioti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą, kuriuo baudžiamoji byla V. Š. buvo nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo K. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo K. T. prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimo procese, priteisimo atmesti.

Teisėjai Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisGiedrius Endriukaitis