Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos D. M. skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų. Skunde nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 23 d. pagal antstolės reikalavimą iš pareiškėjos banko sąskaitos buvo nuskaityta 179,60 Eur piniginių lėšų suma. Šios lėšos yra būsto nuomos kompensacija, skirta pagal savivaldybės sprendimą, todėl tai yra tikslinė socialinė išmoka. Nepaisant to, antstolė nukreipė išieškojimą į šias pinigines lėšas. Nurodo, kad apie šiuos antstolės veiksmus sužinojo 2026 m. sausio 12 d. Atsižvelgiant į tai, pateiktu skundu prašoma pripažinti antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjos Laimos Sarakauskaitės veiksmus neteisėtais, įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas pareiškėjai, įpareigoti antstolę ateityje nenukreipti išieškojimo į būsto nuomos kompensacijos lėšas.

Antstolė Elena Miliauskienė, atsisakydama patenkinti pareiškėjos skundą, 2026 m. sausio 23 d. patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. Sp-3428 nurodė, jog pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 14 punktą, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas. PLAIS automatizuotai nurašo pinigines sumas, antstolis pats neturi informacijos, kokia yra į skolininko sąskaitą pervedamų pajamų kilmė, todėl skolininkas turi bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti visą objektyvią informaciją. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtinta nuostata, jog, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo 5.5 p. nustato, kad jeigu nurodymo teikėjas (šiuo atveju - antstolis), teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą. Neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. 2025 m. gruodžio 8 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-9-27656, skolininkės banko sąskaitai buvo nustatyta 624,38 Eur neišieškoma suma, kuria skolininkė galėjo disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Šią neišieškomą sumą sudarė skolininkės gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir socialinė išmoka iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Minėtame nurodyme skolininkei buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Iš skolininkės banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą 2025 m. gruodžio 23 d. buvo nurašyta 179,60 Eur suma, skolininkei per 14 dienų nuo piniginių lėšų nurašymo iš sąskaitos dienos nepateikus dokumentų, patvirtinančių nurašytų lėšų kilmę, iš skolininkės banko sąskaitos nurašytos lėšos buvo paskirstytos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 2026 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu skolininkė antstolei pateikė prašymą grąžinti gruodžio mėnesį nurašytą išmoką, nes ji skirta užmokesčiui už nuomojamą būstą. 2026 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu skolininkė pateikė pakartotinį prašymą dėl gruodžio mėnesį nurašytų lėšų grąžinimo. Nurodė, jog neturėjo informacijos, kad gruodžio mėnesį gaus dvi išmokas, dėl to nežinojo lėšų nuskaitymo fakto. Gruodžio gale buvo stipriai susirgusi ir gulėjo ligoninėje. Skolininkei elektroniniu paštu buvo atsakyta į jos prašymus dėl gruodžio mėnesį nurašytų lėšų grąžinimo ir paaiškinta, kad lėšos iš skolininkės banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą buvo nurašytos 2025 m. gruodžio 23 d., o skolininkė per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į antstolę su prašymu ir nurašytų lėšų kilmę patvirtinančiais dokumentais, todėl lėšos buvo paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi 2025 m. gruodžio mėnesį skolininkės gautos pajamos viršijo nustatytą neišieškomą sumą, piniginės lėšos, viršijančios neišieškomą sumą, buvo nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Pagal skolininkės pateiktus duomenis nebuvo galimybės iš anksto numatyti papildomos 175,00 Eur kompensacijos išmokėjimo 2025 m. gruodžio mėnesį, todėl skolininkė turėjo pareigą savalaikiai informuoti antstolę apie į jos banko sąskaitą gautų ir nurašytų piniginių lėšų kilmę, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Į antstolę skolininkė kreipėsi tik 2026 m. sausio 12 d., t. y. praleidusi nustatytą 14 dienų terminą ir jau po to, kai lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui. Skolininkei buvo žinoma nurašytų piniginių lėšų susigrąžinimo tvarka ir įstatyme nustatyti terminai, tačiau, nepaisant to, skolininkė, žinodama apie nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nustatytą neišieškomą sumą, nesiėmė jokių veiksmų informuoti antstolę apie papildomai 2025 m. gruodžio mėnesį gautą 175,00 Eur išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/07/00231, užvesta pagal 1997 m. birželio 23 d. išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo išieškotojo VĮ „Turto bankas“ naudai (toliau – vykd. b.). Vykdant šią vykdomąją bylą 2025 m. gruodžio 8 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir pateikė jį vykdyti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (vykd. b. l. 3 t., 58 l.).

Vykdant šį antstolės nurodymą 2025 m. gruodžio 23 d. iš skolininkės banko sąskaitos buvo nurašyta 179,60 Eur suma (vykd. b. t. 3, b. l. 70) ir šios lėšos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. 2026 m. sausio 11 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-9-620, kuriuo 182,27 Eur suma pervesta išieškotojui (vykd. b. t. 3, b. l. 71). Pareiškėja (skolininkė) skundžia tokį antstolės veiksmą ir skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad šios lėšos yra tikslinė socialinė išmoka, todėl iš jų negalima vykdyti išieškojimo.

Pažymėtina, kad piniginių lėšų, esančių skolininko kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje, apribojimą ir šių lėšų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas suteikia antstoliui teisę pateikti nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje, arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ką šiuo atveju antstolė ir padarė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Instrukcija) 100 punkte numatyta, jog jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Vis dėl to tuo atveju, jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Instrukcijos 101 punktas).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad piniginės lėšos iš skolininkės banko sąskaitos nurašytos 2025 m. gruodžio 23 d., taigi skolininkė, norėdama susigrąžinti šias nurašytas lėšas, turėjo ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 7 d. pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos yra tokios, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Vis dėlto, teismui įvertinus vykdomosios bylos duomenis, nustatyta, kad per šį laikotarpį skolininkė į antstolę nesikreipė.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkė tik 2026 m. sausio 12 d. antstolei elektroniniu paštu pateikė prašymą grąžinti nurašytą išmoką, nes ji skirta užmokesčiui už nuomojamą butą (vykd. b. t. 3, b. l. 74). Kartu su šiuo prašymu skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2025 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į skolininkės banko sąskaitą pervedė 385,00 Eur sumą, kurios paskirtis nurodyta kaip išmoka. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad antstolei buvo pervestos ne visos į skolininkės banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos, o tik jų dalis, kas patvirtina antstolės argumentus apie tai, jog į depozitinę sąskaitą pervestos tik tos lėšos, kurios viršija skolininkei nustatytą neišieškotiną sumą. Aplinkybę, kad antstolei pervestos ne visos lėšos, patvirtina ir tas faktas, kad skolininkė 2025 m. gruodžio 23 d. išsigrynino 200,00 Eur sumą, kaip matyti iš jos pačios pateikto banko sąskaitos išrašo (vykd. b. t. 3, b. l. 75).

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad skolininkė anksčiau minėtus dokumentus ir prašymą pateikė tik 2026 m. sausio 12 d., t. y. praleidus Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte numatytą 14 kalendorinių dienų terminą. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, jog antstolei, 2026 m. sausio 11 d. priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-9-620, nebuvo žinoma apie piniginių lėšų, pervestų į skolininkės banko sąskaitą, kilmę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad antstolė, paskirstydama šias į depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas, elgėsi neteisėtai.

Pažymėtina, kad skolininkė skundą remia ir ta aplinkybe, jog aptariamu laikotarpiu, t. y. 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, stipriai sirgo ir gulėjo ligoninėje. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad į ligoninę skolininkė paguldyta tik 2026 m. sausio 5 d., o išrašyta 2026 m. sausio 8 d. (vykd. b. t. 3, b. l. 87). Taigi skolininkė turėjo visas galimybes reikiamus dokumentus antstolei pateikti iki 2026 m. sausio 5 d., kai dar nebuvo pasibaigęs 14 kalendorinių terminas reikalingiems dokumentams pateikti, tačiau vykdomojoje byla nėra duomenų, kad per šį laikotarpį skolininkė apskritai į antstolę kreipėsi, nors iki jos gydymo ligoninėje pradžios nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą praėjo 12 kalendorinių dienų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė skunde nurodė, jog informaciją apie iš jos banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas sužinojo tik 2026 m. sausio 12 d., tačiau tokią skolininkės poziciją paneigia kiti vykdomosios bylos duomenys. Kaip minėta, skolininkė 2025 m. gruodžio 23 d. išsigrynino 200,00 Eur sumą, taigi tą pačią dieną, kaip buvo nurašytos piniginės lėšos. Todėl skolininkė, atlikdama finansinę operaciją, negalėjo nežinoti savo banko sąskaitos likučio, taip pat į banko sąskaitą atliktų mokėjimų ir kitų veiksmų, atliktų banko sąskaitoje. Teismo vertinimu, tai lemia išvadą, kad skolininkės teiginiai, jog informaciją apie iš jos banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas sužinojo tik 2026 m. sausio 12 d., yra nepagrįsti. Juo labiau, kai skolininkė su skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aptariamų aplinkybių sužinojimą būtent 2026 m. sausio 12 d.

Be to, kaip minėta, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-26-9-620 priimtas tik 2026 m. sausio 11 d., taigi praėjus trims dienoms po skolininkės išleidimo iš ligoninės. Ši aplinkybė lemia išvadą, kad skolininkė turėjo galimybes kreiptis į antstolę, nors ir pavėluotai, pasibaigus minėtam 14 kalendorinių dienų terminui, tačiau dar nepaskirsčius į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų, taip išsaugant galimybę šias lėšas skolininkei grąžinti. Vis dėlto ir per šį terminą skolininkė aktyvių veiksmų nesiėmė ir vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad toks skolininkės neaktyvumas yra pateisinamas svarbiomis priežastimis. Kartu akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkė su antstole visada bendrauja elektroniniu paštu, kas taip pat skolininkei palengvino galimybes laiku kreiptis į antstolę.

Akcentuotina, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, kas iš esmės suponuoja skolininko pareigą bendradarbiauti su vykdymo procesą atliekančia antstole. Remiantis kasacinio teismo praktika, ši pareiga suprantama kaip buvimas aktyviu proceso dalyviu ir pačiam domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023). Taigi šiuo konkrečiu atveju, teismas konstatuoja, kad aplinkybę, jog iš skolininkės buvo nurašytos aukščiau minimos sumos, kurios vėliau paskirstytos išieškotojui, lėmė iš esmės skolininkės nepakankamai aktyvūs veiksmai ir nepakankamas bendradarbiavimas su antstole, o ne antstolės neteisėti veiksmai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad antstolė teisėtai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir, veikdama taip, kaip ją įpareigoja įstatymas bei Instrukcija, pagrįstai paskirstė į jos depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas išieškotojams. Teismas vertina, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjos pateiktas skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0009/07/00231 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.