Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje, dalyvaujant S. P., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas per teismo posėdį palaikė skundo reikalavimus.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje, dalyje byla nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012-09-01 taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM 1998-12-16 išvada Nr. 14939 pareiškėjui nuo 1998-12-03 neterminuotai paskirta 3 199,31 Lt valstybinė pensija, kuri 2010 metais sausio mėnesį buvo 3504, 01 Lt (b. l. 14, 19).

Pareiškėjas su 2014-12-30 prašymu išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, ateityje užtikrinti visos paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą ir išduoti pažymą apie apskaičiuotą ir priklausantį išmokėti valstybinės pensijos dydį nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01, kreipėsi į VRM (b. l. 10, 11, 20, 21). VRM 2015-01-26 sprendime Nr. 1D-1034(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Informavo, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemoką dienos bei nurodė, kad išmokėti nepriemokos VRM neturi teisinio pagrindo (b. l. 12, 13, 22, 23).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2015-01-21 pažymos Nr. 11DP(P)-607 nustatyta, jog pareiškėjui S. P. paskirta valstybinė pensija nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012-09-01 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (b. l. 14, 15, 24, 25).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos valstybinės pensijos dydžio ribojimo, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti. Paaiškina, kad, jo nuomone, jis 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau tuo pačiu buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, valstybinės pensijos bus ne tik mokamos tokio dydžio, kokios buvo mokamos prieš jų mažinimą, bet taip pat bus kompensuoti dėl tokio mažinimo patirti praradimai. Buvo tikras, kad įstatymai, kuriais buvo sumažintos valstybinės pensijos, atitiko konstitucinius reikalavimus.

Pažymėtina, kad valstybinė pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi, pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011-12-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką jis padavė šį terminą praleidęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl nuo 2010-sausio mėnesio iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 metų sausio iki 2011-12-31 nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos statistikos departamento) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) 1,3 dydžio. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo minėtos nuostatos pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti 1,5 VDU dydžio.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-21 pažymos Nr. 11DP(P)-607 matyti, kad pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo apribota pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (1,3 VDU dydžiu). Taigi dėl 1,3 VDU dydžio pritaikymo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 nepagrįstai neišmokėta 794,67 Eur dydžio pensijos dalis. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 dėl 1,3 VDU dydžio pritaikymo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka – 794,67 Eur.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-21 pažyma Nr. 11DP(P)-607 ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjui S. P. už neteisėtą ribojimą nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi priteistina 794,67 Eur valstybinės pensijos nepriemoka iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2015-01-26 sprendimą Nr. 1D-1034(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2015-01-26 sprendimo Nr. 1D-1034(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 794,67 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už neteisėtą 1,3 VDU ribojimą nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011-12-30 dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ir prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-26 sprendimą Nr. 1D-1034(11) nutraukti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.