Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5725-1026/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2YT-5725-1026/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02673-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Motiejūnienė
Pareiškėjas
D. Ž.
Suinteresuotas asmuo
A. Ž., R. Ž., I. J., valstybės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2YT-5725-1026/2018
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02673-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei,dalyvaujant pareiškėjai D. Ž.,suinteresuotiems asmenims A. Ž., R. Ž., I. J.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)įstatymo nustatytu terminu priėmė S. Ž. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdyti, o pareiškėja po J. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos motina S. Ž., kuri iki mirties buvo santuokoje su pareiškėjo tėvu J. A. Ž., mirusiu (duomenys neskelbtini). Po J. A. Ž. mirties liko jo palikimas - įvairus kilnojamas bei nekilnojamasis turtas, tame tarpe ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja S. Ž. testamento nepaliko, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti sutuoktinis ir pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai. Pareiškėja su savo broliais ir seserimi susitarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai ir pan., kurie priklausė S. Ž. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, lieka J. A. Ž.. Pareiškėjos tėvas po palikimo priėmimo liko gyventi minėtame bute, jį valdė kaip savo, mokėjo visus priimto turto mokesčius. Faktiškai priėmęs palikimą pas palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Dėl S. Ž. palikimo jokio ginčo su kitais asmenimis nėra, nes nei pareiškėja, nei jos broliai A. Ž., R. Ž. ir sesuo I. J. nepriėmė palikimo. Pareiškėjos tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Mirus tėvui, turtu rūpinosi pareiškėja D. Ž., ji kreipėsi į notarų biurą laikų per 3 mėnesius. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo turtą, tačiau paaiškėjus, jog jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Posėdžio metu atsiėmė prašymą ir prašė jos pareiškimą dalyje, kur prašo nustatyti, kad pareiškėja po savo tėvo J. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą, valdyti, palikti nenagrinėtą, kadangi ji kreipėsi į notarų biurą pareiškimu per tris mėnesius, priėmė tėvo palikimą, todėl toks reikalavimas yra perteklinis.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. Ž., R. Ž., I. J. posėdžio metu neprieštaravo pareiškimui, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Jų sesuo pareiškėja D. Ž. visada gyveno tame pačiame bute, kartu su tėvais, rūpinosi turtu. Po motinos mirties jie palikimo nepriėmė, buvo sutarę, kad palikimas atitektų tėvui. Po tėvo J. A. Ž. mirties jie visi 2017-04-05 kreipėsi į notarą, sesuo D. Ž. pateikė pareiškimą, kad priėmė palikimą, o jie visi palikimo atsisakė. Jie neturi pretenzijų, neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pranešimų apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei nėra gauta, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Atsižvelgiant į tinkamą informavimą apie posėdžio vietą ir laiką, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja D. Ž. yra S. Ž. ir J. A. Ž. dukra (e. b. l. 48). S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Po jos mirties liko turtas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l.6). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog šiame registre nėra registruota palikimo atsisakymo ar priėmimo faktų (b. l. 7). Mirus S. Ž., jos turtu rūpinosi pareiškėjos tėvas J. A. Ž.. Jis pastoviai gyveno bute iki pat mirties, mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo namus bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos tėvas palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės S. Ž. mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, Panevėžio miesto 3-iajame notarų biure po S. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 44).

J. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 7). Po jo mirties liko palikimas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po šio asmens mirties D. Ž. kreipėsi į Panevėžio miesto 3-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 44). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog šiame registre po J. A. Ž. mirties užfiksuotas palikimo atsisakymo faktas, t. y. jog šio asmens vaikai (e. b. l. 42) A. Ž., R. Ž. ir I. J. atsisakė palikimo. Palikimą priėmęs asmuo yra D. Ž. (b. l. 5-6). Atsižvelgiant į tai pareiškėja teismo posėdžio metu atsiėmė prašymą ir prašė jos pareiškimą dalyje, kur prašo nustatyti, kad pareiškėja po savo tėvo J. A. Ž. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą, valdyti, palikti nenagrinėtą, kadangi ji kreipėsi į notarų biurą pareiškimu per tris mėnesius, priėmė tėvo palikimą. Toks pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, nes pagal įstatymą ji yra priėmusi savo tėvo palikimą įstatymo nustatytu terminu (SK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog J. A. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). įstatymo nustatytu terminu priėmė S. Ž., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti tėvų palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, (CPK 445 straipsnis).

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, t.y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai buvo, ar nebuvo nurodę pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Kadangi teismas konstatuoja, kad pareiškėjos palikimas pagrįstas, todėl nenurodo palikimo sudėties, kaip tai savo reikalavime nurodė pareiškėja.

Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos D. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pareiškimo dalį, kurioje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po J. A. Ž., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, palikti nenagrinėtu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Vaida Motiejūnienė