Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. dėl šiame epizode pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad S. S. pažįsta apie 10 metų. Kažkada pats buvo operatyvinis darbuotojas, todėl to laiko prisiminimai, pomėgis žvejybai suartino. Maždaug 2006 metų gruodžio mėnesį iš S. S. sužinojo, kad jis ketina vykti į žvejybą. Sakė, kad kartu vyks ir A. B.. Žinojo, kad A. B. dirba su transportu, kuris gabena sužvejotą žuvį. Jis pats dirba bendrovėje, turinčioje didžiausią žvejybinių laivų kiekį. Kaip tik tuo metu laivai turėjo persiorientuoti dirbti prie Maroko. Buvo įdomu iš A. B. sužinoti, kaip Maroke galima apsirūpinti transportiniais laivais, kurie gabentų sugautą žuvį. Todėl pasiprašė kartu važiuoti žvejoti, tikėdamasis, kad žvejyboje pavyks su A. B. pakalbėti ir apie verslo reikalus. Sutartu laiku prie namų atvažiavo automobilis, kurį vairavo A. B.. Įsėdo į automobilį ir nuvažiavo prie S. S. namų. Tai galėjo būti apie 16.45 val. Jokių žvejybos priemonių neėmė, kadangi S. S. sakė, kad viskuo pasirūpins jis. Kur gyvena S. S. žinojo A. B.. Nuvažiavus į vietą bandė apsisukti pievoje, bet automobilis užklimpo. Kurį laiką bandė išvažiuoti savarankiškai, tačiau nesėkmingai. Netrukus atėjo pats S. S.. Privažiavo kažkoks automobilis ir įklimpusią mašiną ištraukė. Bandė tęsti kelionę, tačiau automobilis blogai važiavo, o prie žiedo ir visai sustojo. Dėl automobilio sugadinimo jautėsi iš dalies kaltas, kadangi leido vairuoti A. B.. Mano, kad jei būtų vairavęs pats, tai kaip turintis didesnę patirtį butų išvažiavęs ir automobilio nesugadinęs. Todėl S. S. užtikrino, kad apmokės automobilio remontą. Sugedus automobiliui, nebelaukė, kol jis bus nutemptas, o susistabdė pakeleivingą automobilį ir grįžo namo. Vėliau pamiršo apie duotą pažadą apmokėti automobilio remontą. Todėl, kai po kurio laiko paskambino S. S. ir ėmė teirautis apie apmokėjimą už automobilio remontą, nesuprato, apie ką kalbama. Todėl tuojau po telefoninio pokalbio nuvyko pas S. S. ir tiesiogiai viską išsiaiškino. Supratęs, kad kalbama apie automobilį, kuris sugedo važiuojant į žvejybą, patvirtino savo pažadą apmokėti dalį remonto išlaidų. Dėl apmokėjimo už automobilio remontą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos per atstovybę Los Palme kreipėsi į akcininkus, į poną M, kuris sakė, kad neprieštarauja dėl pavedimo darymo, sakė, kad tai bus kaip paskatinimas už gerą darbą. Po to davė pavedimą įmonės transporto viršininkui, kad paimtų sąskaitą ir nurodė apmokėti. Apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Po to dar kartą kreipėsi į akcininkus, kad raštu būtų patvirtintas tas sutikimas. Buvo gautas raštiškas akcininkų sutikimas.

Apklausiamas kaip įtariamasis (t. 4, b. l. 74–78) A. S. nurodė, kad, kai važiuojant į žvejybą sugedo automobilis, jis grįžo namo, palikęs draugus ir apie automobilio remontą nieko nekalbėjo, kadangi manė, kad automobilis garantinis. Jis nurodė, kad tik po dviejų ar trijų savaičių paskambinęs S. S. pasakė, jog dėl automobilio remonto yra problemų, kadangi tam gedimui netaikoma garantija. Tik po to pas S. S. darbe susitiko su A. B. ir sprendė remonto apmokėjimo klausimus. A. S. teigimu, jis to pokalbio metu pasakė, jog gal galės prisidėti padengiant automobilio remonto išlaidas, tačiau iš pradžių reikalingas akcininkų sutikimas. Ir tik gavęs akcininkų leidimą, pranešė A. B., kad galės apmokėti pusę automobilio remonto išlaidų.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2006 m. dirbo „(duomenys neskelbtini) “ Klaipėdos atstovybės serviso konsultantu. Nepamena, kas į servisą pridavinėjo automobilį „Hyundai Tucson“, bet jis buvo atvežtas ne darbo metu. Automobilis galėjo būti atvežtas 2006-12-14, nors laiko gerai nepamena. Mašinoje buvo problema su sankaba, ji buksavo, automobilis nevažiavo. Jo remontas užtruko nemažai laiko, nes iš karto neturėjo kai kurių detalių. Telefonu su kažkokiu asmeniu derino dėl automobilio. Dabar nepamena, ar su vyru ar su moterimi tuos klausimus derino. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė tuo įvykius ir davė teisingus parodymus. Paraiškoje dėl automobilio remonto nurodė, kad kreipėsi D. D.. Kadangi automobiliui buvo garantinis, tai įvedus į duomenų bazę, išmetami visi reikiami duomenys, t. y. automobilio numeris, savininkas. Todėl tiesiogiai automobilį atvežusio asmens duomenų neprašo. Į servisą automobilį galėjo atvežti vyras, techninė pagalba, nors dokumentai galėjo būti moters. Telefono numerį, kuris ranka užrašytas ant paraiškos, turėjo padiktuoti automobilį pristatęs asmuo, kadangi telefonų numerių duomenų bazėje nėra.

Liudytojas B. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ Klaipėdos filiale serviso priėmėju-vadybininku. Kolega priėmė automobilį „Hyundai Tucson“, o jis perėmė to automobilio remontą, kadangi dirba su tokios markės automobiliais. Automobiliui buvo sudegusi sankaba: diskas buvo sudegęs ir mechaniškai apgadintas pavarų dėžės korpusas. Tam gedimui atsirasti užtenka įvažiuoti į purvyną, judinti, kaitinant sankabą iki ji užkaista ir ima plyšinėti. Gedimas atsirado nuo didesnės nei leista sankabos perkrovos. Su tokiu gedimu automobilis pats negali važiuoti. Remonto metu užsakė jam detales, išrašė sąskaitą. Darbas užtruko gal mėnesį ir savaitę. Detalių tiekimas užtruko apie tris savaites. Automobilis buvo garantinis, tačiau sankabos gedimas buvo negarantinis, todėl dėl remonto ir apmokėjimo kontaktavo užsakyme nurodytu telefonu su kažkokiu vyru. Baigus remontą, buvo išrašęs sąskaitą moters vardu, bet paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyras pasakė, kad paskubėjo išrašyti sąskaitą, nes apmokėjimą reikėjo padalinti į 2 dalis: „(duomenys neskelbtini) “ ir laivų remonto įmonei, kurios pavadinimo dabar nepamena. Tų bendrovių rekvizitus turėjo, kadangi jos yra „(duomenys neskelbtini) “ Klaipėdos skyriaus klientai. Sąskaitą liko sugadinta, bet padarė jos grąžinimą. Neklausė, kam sąskaitą reikia dalinti, nes buvo svarbu, kad sąskaita būtų apmokėta. Sąskaitų pasiimti atvyko 2 vyrukai. Išrašant sąskaitas jose nubuvo nurodyta už kokio automobilio remontą išrašoma sąskaita, kadangi to prašė tie asmenys, kurie atvyko pasiimti tų sąskaitų. Jie neprisistatė, pasirašė ir pasiėmė sąskaitas. Asmens, su kuriuo bendravo telefonu, nematė.

L. R. P parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ Klaipėdos padalinio serviso vadovu. Buvo atvežtas sugedęs automobilis „Hyundai Tucson“. Turėjo nustatyti gedimą ir priimti sprendimą. Buvo sugadintas sankabos mechanizmas ir pavarų dėžė. Kadangi tai buvo ne garantinis gedimas, mašina turėjo būti tvarkoma už pinigus. Kas ir kaip atvežė automobilį, nežino, nes automobilį pamatė jau serviso kieme. Jis buvo nevažiuojantis. Remonto klausimai buvo perduoti priėmėjui, ir jis toliau bendravo su klientais. Telefonu yra bendravęs su S. S.. Sakė jam, kad automobilis nebus remontuojamas garantine tvarka, t. y. bus remontas už pinigus, nes automobilis buvo įklimpęs, ir dėl to atsirado gedimas. Kam priklausė automobilis, nežino. S. S. telefonu domėjosi dėl automobilio remonto. Paklausus, kas mokės už remontą, jis atsakė, kas jį sugadino, tas ir apmokės. Asmeniškai S. S. nepažinojo, bet jo asmenybė buvo žinoma. Gal jis ir prisistatė pokalbio metu. S. S. nesakė, kad tai jo mašina, nebuvo kalbama, kodėl jis domisi tuo. Kai automobilis buvo suremontuotas, buvo nurodytas apmokėtojas. Buvo žinoma, kad už remontą mokės 2 įmonės. Klientas turi nurodyti, kas mokės už remontą. Smulkmenų, kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Įprastai rašoma, už kokį automobilį išrašoma sąskaita. Automobilio numeris ir markė nenurodomi tik kliento pageidavimu. Jei šiuo atveju sąskaitoje nebuvo nurodyti šie duomenys, tai buvo padaryta tik kliento prašymu. Telefonu buvo pasakyta nenurodyti mašinos. Kalbėjosi su tuo asmeniu, kuris pasiėmė sąskaitą, tiek su „(duomenys neskelbtini) “, tiek laivų remonto įmonės atstovu. Neįprasta, kad už vieno automobilio remontą būtų išrašoma sąskaita 2 bendrovėms, tačiau nesiaiškino, kodėl taip buvo daroma, nes svarbu, kad būtų apmokėta sąskaita.

Liudytojas L. Z. parodė, kad 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale remontininku ir tuo metu teko perrinkinėti automobilio „Hyundai Tucson“ greičių dėžę. Buvo sudegęs sankabos diskas ir perpjovęs greičių dėžės korpusą. Mano, kad su tokiu gedimu automobilis negalėjo važiuoti pats. Ištrauktas automobilis, iš vietos turėtų nejudėti.

Liudytojas I. G. parodė, kad 2006–2007 m. dirbo „(duomenys neskelbtini) “ Klaipėdos filiale techniku. Datos nepamena, kada buvo atvarytas automobilis su sugedusia greičių dėže. Nuėmė greičių dėžę, o kolega sutvarkė ją. Po to jis dėžę vėl uždėjo. Neatlieka sudėtingų operacijų. Nežino ir to automobilio savininko vardo.

L. Ž. M. parodė, kad dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. 2006-2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto skyriaus viršininku. Buvo atsakingas už sunkųjį transportą. Nepamena, ar buvo bendrovėje automobilis „Hyundai Tucson“, Nr. (duomenys neskelbtini). Neteko tvarkyti remonto apmokėjimo klausimų. Liudytojas nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visus įvykius ir davė teisingus parodymus, todėl tuos parodymus tvirtina. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 65–67) Ž. M. nurodė, kad 2007 m. vasario mėnesį paskambino A. S. ir paprašė „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams pasakyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ rekvizitus nes jie turi išrašyti sąskaitą už automobilio remontą. Koks tai automobilis, nesakė, tačiau suprato, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini) “ automobilis. Be to A. S. sakė, kad sąskaita turi būti išrašyta tik pusei remonto sumos. Dėl tos sąskaitos išrašymo telefonu bendravo su „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojais, SMS žinute siuntė UAB „(duomenys neskelbtini) “ rekvizitus. Prisimena, kad dar buvo iškilęs klausimas, kas apmokės kitą sąskaitos dalį. Maždaug po dviejų savaičių, A. S. nurodymu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini) “ ir paėmė sąskaitą maždaug 2500 Lt sumai. Apie tai informavo A. S.. Jis liepė sąskaitą kuo skubiau nuvežti į buhalteriją ir paduoti apmokėjimui. Tai ir padarė. Kadangi sąskaitoje nebuvo nurodyta, už kokio automobilio remontą ji išrašyta, o A. S. tuo metu telefonu neatsiliepė, todėl norėdamas, kad būtų įvykdytas A. S. nurodymas kuo greičiau ją apmokėti, savo ranka ant sąskaitos užrašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio vilkiko valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Tik praėjus kelioms savaitėms po to įvykio pokalbio metu su A. S. sužinojo, kad sąskaita buvo išrašyta ne už AUB „(duomenys neskelbtini) “ automobilio remontą, o už kažkokio prokuroro, su kuriuo A. S. nori palaikyti gerus santykius, automobilio remontą.

Kaltinamųjų S. S. ir A. S. parodymai apie automobilio „Hyundai Tucson“ sugadinimo ir remonto aplinkybes vertintini kritiškai, kadangi jie proceso eigoje ne kartą keitėsi, yra nenuoseklūs, nelogiški ir neįtikinami, neatitinka kitų objektyvių duomenų.

2007-10-23 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S, nurodė, jog automobilis buvo įklimpęs šalia jo namų, kad jį ištraukė statybininkai, kad jis iki automobilio atėjo pėsčias iš namų. Tačiau 2008-06-09 pareiškime (kurį surašė savo iniciatyva praėjus daug laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir kuriuo siekė įrodyti savo nekaltumą) S. S. nurodė, jog apie užklimpusį automobilį jam pasakė A. B. telefonu ir nurodė kurioje vietoje įklimpo. Čia pat jis nurodo, kad iki užklimpusio automobilio atvažiavo tarnybiniu automobiliu, vairuojamu prokuratūros vairuotojo, kad iškvietė O. S. ištraukti automobilio, o pats nelaukęs grįžo namo. S. S. teigimu, tą dieną automobilis nebuvo ištrauktas. Automobilio ištraukimą jis organizavo kitą dieną ir iškarto nutempė jį remontuoti (t. 8, b. l. 47–50). Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu S. S. vėl tvirtina, kad automobilis buvo įklimpęs šalia jo namų, kad jį ištraukė statybininkai, kad jis iki automobilio atėjo pėsčias iš namų ir, kad tą pačią dieną automobilį nuvarė prie autoserviso. S. S. teigimu prieš išsiskiriant su A. S. ir A. B. pastarieji užtikrino, jog jie apmokės už automobilio remontą.

S parodymai neatitinka ir liudytojos D. D. parodymų, iš kurių matyti, jog ji tikėjosi, kad S. S. pasiskolintą automobilį grąžins tą pačią dieną iki darbo pabaigos, t. y. iki 17 val., nors S. S. teigia, kad į žvejybą ruošėsi išvažiuoti tik apie 16 val. Visą laiką S. S. tvirtino, jog jie ruošėsi važiuoti į žvejybą, pasiėmė žvejybos įrankius, ir tik teisminio nagrinėjimo metu, išgirdęs D. D. parodymus, jis pradėjo aiškinti, kad važiavo tik pasiimti žuvies ir neva būtų spėjęs gražinti automobilį D. D.. Tačiau A. S. visą laiką teigė, kad jie ruošėsi važiuoti žvejoti, o ne pasiimti žuvies. Paklausus, kaip jis ketino grąžinti automobilį D. D. iki 17 val. jei tik apie 16 val. susiruošė išvažiuoti, S. S. pateikė naują versiją, kad būtų paskambinęs savo žmonai ir ji būtų parvežusi D. D. iš darbo. Tai rodytų, kad jis neturėjo jokio pagrindo slėpti nuo žmonos apie iš D. D. pasiskolintą automobilį ir neketino to daryti. Ši versija vėlgi prieštarauja S. S. parodymams, kad telefoninio pokalbio su A. S. apie apmokėjimą už automobilio remontą jis minėjo generalinės prokuratūros prokuroro sugadintą automobilį tik todėl, kad šalia buvo žmona ir jis nenorėjo, jog ji žinotų, kad jis buvo pasiskolinęs automobilį iš D. D.. Kartu S. S. tvirtinimas, jog žmona galėjo parvežti D. D. iš darbo prieštarauja jo teiginiams, jog tuo metu abu jo turėti automobiliai buvo nevažiuojantys (sugedę).

A. S. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Jie kito priklausomai nuo to kaip keitėsi S. S. parodymai, yra prieštaringi. Apklausimas teisme A. S. nurodė, kad kai automobilis, su kuriuo visi važiavo į žvejybą, galutinai sugedo ir nebegalėjo toliau važiuoti, jis ir A. B. užtikrino S. S., kad jie apmokės jo remontą, kadangi jautėsi atsakingi už automobilio sugadinimą. Tačiau A. S. negalėjo paaiškinti, kodėl atsakingi jautėsi tik jis ir A. B., tačiau jokios atsakomybės neprisiėmė pats S. S., kuris ir skolinosi automobilį. Kartu tokie A. S. parodymai prieštarauja tiek jo paties tiek S. S. teiginiams, jog jiems buvo žinoma, kad automobilis yra garantinis ir manė, kad jis bus remontuojamas nemokamai. Tai reiškia, jog jiems nebuvo jokio pagrindo automobilio sugedimo dieną kalbėti apie apmokėjimą už remontą. Darytina išvada, jog parodymai apie pažadą apmokėti remonto išlaidas atsirado tik tam, kad būtų pagrįsta S. S. versija dėl 2006-12-15 užfiksuoto telefoninio pokalbio (t. 1, b.l. 70).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 74–78) A. S. aiškiai nurodė, kad automobilis „Hyundai Tucson“, kuriuo važiavo ir užklimpo buvo su automatine pavarų dėže. Tačiau, kaip matyti tiek iš automobilio techninės charakteristikos, tiek iš jo savininkės D. D. bei autoserviso darbuotojų parodymų, remontuotas automobilis buvo su mechanine greičių dėže.

A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodo, kad iki S. S. namų vežė A. B. ir pravažiuodamas parodė S. S. namą. Tačiau iš telefoninių pokalbių tarp S. S. ir A. B. (t. 1, b. l. 171) matyti, jog A. B. tiksliai nežino, kur gyvena S. S.. Nors A. S. teigimu, jis važiavo „Hyundai Tucson“ automobiliu, kai jis užklimpo prie S. S. namų, o A. B. netgi rodė S namą, tačiau iš 2007-10-22 užfiksuoto pokalbio tarp A. S. ir S. S. (t. 1, b. l. 156–157) matyti, kad jis ne tik nežino tikslios S. S. gyvenamos vietos, tačiau net nežino, kuriame jis rajone gyvena.

Tai, kad A. S. įvykio dieną negalėjo važiuoti automobiliu iki S. S. namų ir dalyvauti jį sugadinant įrodo ir kiti objektyvūs įrodymai. Automobilis „Hyundai Tucson“ į autoservisą buvo pristatytas 2007-12-14 prieš 11 val., o pagal kaltinamųjų versiją jis buvo sugadintas dieną prieš tai, t. y. gruodžio 13 d. vakare. Iš A. S. telefoninių pokalbių išklotinių analizės bei apžiūros protokolo (t. 1, b l. 113–117) matyti, jog 2006 m. gruodžio 12, 13, 14 d. nebuvo nė vieno skambučio tarp A. S. ir S. S. naudojamų telefonų. 2006 m. gruodžio 13 d. nuo 14 val. iki 17.38 val. A. S. telefonas veikė bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, veikimo zonoje, nuo 18.01 val. iki 18.03 val. veikė stoties (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, o nuo 20.04 val. veikė stoties (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 18 val. A. S. telefonas buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) . Kiekviename Klaipėdos žemėlapyje yra akivaizdžiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) , taip pat (duomenys neskelbtini) yra ženkliai nutolę nuo S. S. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir kad nurodytais adresais esančios bazinės stotys neapima (duomenys neskelbtini) ., kur neva ir buvo užklimpęs automobilis.

Šie faktai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad A. S. nėra važiavęs D. D. priklausančiu automobiliu ir nėra buvęs prie S. S. namų. Visuma aptartų įrodymų pilnai paneigia versiją, kad D. D. priklausantis automobilis „Hyundai Tucson“ aptariamu laiku buvo duotas vairuoti A. S. ar kitam asmeniui ir kad automobilis buvo sugadintas kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad visa istorija apie sugadintą automobilį ir įsipareigojimą jį suremontuoti yra pateikiama tik tam, kad būtų galima pateisinti S. S. veiksmus prašant apmokėti už remontą.

Tai, kad A. S. nedalyvavo sugadinant automobilį „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartą neginčijamai įrodo 2007-10-23 Klaipėdos apylinkės prokuratūros poilsio kambaryje užfiksuoti pokalbiai (t. 3. b. l. 6–14). Iš pokalbio tarp S. S. ir A. S. aiškiai matyti, jog A. S. nieko nežino apie automobilio įklimpimo ir sugadinimo aplinkybes. Jie nuosekliai ir detaliai aptarinėja sugalvotą versiją, derina parodymų detales. A. S. ilgai pasakojama, kur gyvena S. S., kaip ten privažiuoti, kurioje vietoje pagal S. S. versiją užklimpo automobilis, koks tai buvo automobilis ir t. t. Prie besikalbančiųjų prisijungus V. S. analogiška informacija (nurodymai, kokios versijos laikytis dėl automobilio sugadinimo) pateikiama ir jam su nurodymu visą tai perduoti A. B..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis S. S. ir jo gynėjas ne kartą kėlė klausimą dėl šių pokalbių, gautų vykdant savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmus, panaudojimo kaip įrodymo teisėtumo, kadangi atliekant šiuos veiksmus buvo įrašyti ir pokalbiai tarp S. S. ir jo gynėjo O. M.. LR BPK 20 str. 2 d. pasakyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. 2007-10-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista taikyti S. S. atžvilgiu procesinės prievartos priemonę, numatytą BPK 158 str., buvo leista slapta patekti į S. S. naudojamas tarnybines patalpas, jose įrengti garso fiksavimo priemones ir fiksuoti patalpose esančių asmenų pokalbius bei kitokį susižinojimą (t. 3, b. l. 3–4). Tai reiškia, kad pasiklausymas atliktas teisėtai. Priimant šią nutartį buvo žinoma, jog S. S. kviečiasi kitus galimus įtariamuosius į savo tarnybines patalpas, tačiau nebuvo jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog į šias patalpas atvyks ir būsimas S. S. gynėjas O. M.. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad iš pradžių kontroliuojamoje patalpoje susirinko S. S., A. S. ir V. S. ir jie tarpusavyje kalbėjosi apie tyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš šių asmenų nė vienas neturėjo imuniteto, nebuvo jokių kitų teisinių kliūčių, kurios neleistų fiksuoti šių asmenų tarpusavio pokalbių. Todėl garso įrašo dalis iki advokato O. M. įėjimo į patalpą momento laikytina įrodymu. Reikia pastebėti, kad kaltinamojo S. S. pozicija dėl minėtų pokalbių įrašų vertinimo kaip įrodymo taip pat yra nevienareikšmiška ir netgi prieštaringa. Iš vienos pusės jis teigia, kad šis pokalbių įrašas neteisėtas ir negali būti laikomas įrodymu, tačiau pats, įrodinėdamas, jog nežinojo, kad už automobilio remontą bus apmokėta įmonių lėšomis remiasi būtent įrašytu pokalbiu, t. y. pateikia jį kaip įrodymą. Jis cituoja savo žodžius adresuotus A. S. „...kodėl į kasą neįnešei pinigų?“ (t. 3, b. l. 8). Vertinant šį kaltinamojo argumentą akivaizdu, jog jis manipuliuoja iš konteksto ištrauktais žodžiais. Atsižvelgus į tolimesnį pokalbio turinį akivaizdu, kad tai nėra S. S. klausimas A. S., tai yra aptarimas ir repetavimas galimų klausimų, kuriuos A. S. gali užduoti tyrėjas.

Atskirai būtina įvertinti galimybe naudoti kaip įrodymą garso įrašo dalį po O. M. įėjimo į patalpą. Nors tuo metu (t. y. spalio 23 d. ryte) S. S. dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir nors į bylą dar nebuvo pateiktas advokato orderis, teismas laiko, kad tuo metu tarp O. M. ir S. S. jau buvo susiklostę faktiniai gynėjo ir ginamojo teisiniai santykiai, nes O. M. atvyko kaip būsimas S. S. gynėjas, jie rengėsi kartu vykti į apklausą, tarp jų egzistavo bent jau žodinis susitarimas. Advokatūros įstatymo 46 str., tiek BPK 80 str., 154 str. įtvirtintas gynėjo imunitetas yra siejamas tiesiogiai su advokato vykdomomis gynėjo pareigomis ir visos šios nuostatos draudžia iš gynėjų gauti informaciją, kurią jiems patikėjo jų klientai. Tokiu būdu apsaugoma advokato profesinė paslaptis – ginamojo pateikta informacija ir duomenys. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, t. y. 2007-10-23 S. S. pateikta informacija advokatui O. M. galėtų būti nelaikoma paslaptimi, kadangi jie patys (S. S. ir advokatas O. M.) tos informacijos nelaikė slapta. Jie keitėsi ja prie pašalinių asmenų, t. y. dalyvaujant A. S. ir V. S.. Tačiau siekiant išvengti bet kokių interpretacijų, jog pažeidžiamos įstatymų garantuotos įtariamojo bei jo gynėjo teisės, visa informacija užfiksuota 2007-10-23 pokalbio įrašo dalyje nuo advokato O. M. žodžių „Galiu užeiti? S“ (t. 3, b. l. 14) nelaikytina įrodymu.

Šioje byloje objektyviai nustatyti duomenys – telefoninių pokalbių įrašai – pagrindžia, jog S. S., prašydamas A. S. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, suteikti turtinio pobūdžio paslaugą – apmokėti už D. D. automobilio remontą, pabrėžė savo kaip prokuroro pareigas ir tai, jog paslaugos reikia jo vadovui, prokurorui iš Generalinės prokuratūros. Kaltinamasis S. S. bandė įrodinėti, jog jį su kaltinamuoju A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta siejo tik asmeniniai draugiški santykiai, niekaip nesusiję su jo užimamomis pareigomis ir jis iš jų tikėjosi pagalbos kaip iš draugų. Tačiau apklaustas teisme S. S. nesugebėjo tiksliau apibūdinti A. S. bei A. B. šeiminių padėčių, šie asmenys nesilankydavo jo namuose, nedalyvavo jo asmeninėse šventėse, iš įrašytų pokalbių akivaizdu, kad A. S. net apytikriai nežinojo S. S. gyvenamosios vietos. Iš visumos aptartų įrodymų, įrašytų pokalbių, liudytojų pasisakymų darytina išvada, kad A. S. siekė su S. S. palaikyti draugiškus santykius kaip su prokuroru, galinčiu padėti kilus teisinėms problemoms. S. S. pašaliniams asmenims savo kaip prokuroro statuso akcentavimas, pabrėžimas, kad automobilis priklauso kolegai iš generalinės prokuratūros vertinama kaip psichologinis poveikis, kad būtų patenkintas jo pageidavimas ir apmokėta už automobilio remontą. S. S. pagal Prokuratūros įstatymo 20 str. ir 38 str. nuostatas, privalėdamas laikytis Prokurorų etikos kodekso nuostatų, pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5, 4, 1 punkto, įpareigojančio neleisti savo elgesiu susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų, 5, 4, 3 punkto, įpareigojančio nesinaudoti, pažeidžiant teisės normas, juridinių asmenų nuosavybe tarnybos ir ne tarnybos reikalais reikalavimus, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, suteikiančia jam plačius įgalinimus tarybiškai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, ir veikė priešingais tarnybai interesais ir sukurstė A. S. bei asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta iššvaistyti jų vadovaujamų bendrovių turtą, t. y. jis sukurstė kitus asmenis padaryti tyčinius nusikaltimus. S. S. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Klaipėdos m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigose ir atitiko BK 230 str. 1 d. pateiktą valstybės tarnautojo sąvoką. Tokie veiksmai niekaip nesuderinami su prokuroro pareigomis. Tokia jo veikla neabejotinai padarė didelę neturtinę žalą prokuratūros ir valstybės autoritetui, kadangi taip pažemino prokuroro vardą, diskreditavo prokuratūrą kaip instituciją ir teisinės sistemos dalį, sumenkino prokuratūros kaip teisėsaugos institucijos, prestižą, tarp visuomenės narių paskleidė supratimą ir tikėjimą, jog tarnyba piktnaudžiauja ne tik jis, tačiau ir kiti prokurorai, prokuratūros vadovai. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, yra visiškai įrodyta, kad S. S. veika atitinka LR BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 1 d. bei 228 str. 2 d. ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį bendrovė yra savo turto savininkė, o akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik AB likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. UAB direktoriaus ar kitos pareigos nesuteikia teisės šias pareigas užimančiam asmeniui disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu. CK 2.87 str. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkai yra dvi Panamoje registruotos akcinės bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įstatų 1 p. yra įtvirtinta, jog bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos akcininkų turto. Pagal įstatų 8 p. bendrovės veiklos tikslas – siekis gauti pajamų ir pelno. Nusikalstamų veikų padarymo metu A. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotoju, jo pareiginiuose nuostatose nurodyta, kad direktoriaus pavaduotojas privalo sudaryti ir pasirašyti tik bendrovei naudingus sandorius.

Neginčytinai įrodyta, jog A. S., nurodydamas apmokėti už D. D. automobilio remontą, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigines lėšas panaudojo ne bendrovės interesams, o vykdydamas savo pažįstamo S. S. neteisėtą prašymą ir tokiu būdu suteikė turtinę naudą S. S. bei padarė turtinės žalos bendrovei.

A. S. įrodinėdamas, kad nusikaltimo nepadarė ir bendrovės lėšų neiššvaistė, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų patvirtinimą, kad jam yra leista neviršijant 3000 Lt sumos sumokėti už tretiesiems asmenims priklausančio automobilio remontą (t. 8, b. l. 151–152). Tačiau šis raštas nepanaikina A. S. atsakomybės. Kaip matyti iš paties akcininkų patvirtinimo, jie davė žodinį leidimą bendrovės lėšas panaudoti trečiųjų asmenų naudai. Toks leidimas prieštarauja aukščiau minėtiems CK bei akcinių bendrovių įstatymo reikalavimams. Be to, kaip teisme paaiškino pats A. S., tokį leidimą iš akcininkų jis gavo įtikinęs juos, kad trečiajam asmeniui priklausantį automobilį važiuodamas sugadino jis, veikdamas bendrovės interesais –turėdamas tikslą suderinti verslo interesus su A. B.. Tačiau kaip aukščiau aptartais įrodymais yra įrodyta, A. S. sugadintu automobiliu niekur nevažiavo. Akivaizdu, kad minėtas akcininkų leidimas gautas apgaulės įtakoje. Todėl dar ir dėl šios priežasties jis neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. S. veika atitinka LR BK 184 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Apmokėjimo už svečių maitinimą 2007-02-02 epizodas.

Dėl pareikšto kaltinimo šiame epizode S. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2007 metais vasario mėnesį po koordinacinio pasitarimo vykusių vaišių niekas neapmokėjo. S. S. paaiškino, kad buvo nusipirkęs šaligatvio plytelių, kuriomis ketino iškloti taką prie savo namo, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir nutarė kloti trinkeles. Todėl plytelės buvo nebereikalingos. Dėl tų plytelių pardavimo ir išvežimo kalbėjo su P. J.. Buvo sutarta, kad tas plyteles pasiims P. J. vadovaujama „(duomenys neskelbtini) “ firma. Kai buvo rengiamas koordinacinis pasitarimas, paskambino P. J. ir paklausė, ar jis negalėtų apmokėti svečių vaišinimo išskaitant iš tos sumos, kurią turėtų sumokėti už plyteles. Tačiau vėliau suprato, kad niekas už maistą nemokės ir jo neatveš, todėl paprašė žmonos, kad ji paruoštų šiek tiek užkandos. Žmona atvežė vyno, degtinės bei šiek tiek sumuštinių. Už viską sumokėjo savo pinigais. Viskas kainavo apie 200 Lt.

Su kavinės „(duomenys neskelbtini) “ savininke yra pažįstamas daugiau nei 20 metų. Apie tai žinojo ir P. J.. Kažkuriuo metu jis prašė patarpininkauti, kad kavinė paruoštų kažkokias vaišes. Apie tai ir buvo kalba telefonu su P. J..

Dėl pareikšto kaltinimo P. J. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ niekada jokių Klaipėdos prokuratūros sąskaitų nėra apmokėjusi. Kaltinime nurodyta 1397 Lt suma, sumokėta kavinei „(duomenys neskelbtini) “, yra už suteiktas maitinimo paslaugas bendrovei. P. J. nurodo, kad jis yra Latvijos garbės pilietis. 2007 m. vasario mėnesį buvo atvykusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ verslo partneriai iš Latvijos. Priėmimas vyko jo sodyboje, kuri yra netoli kavinės „(duomenys neskelbtini) “. Maistas, gėrimai svečių maitinimui, alkoholis, šalti užkandžiai ir karštas maistas buvo imami iš kavinės. Pasinaudoti būtent šios kavinės paslaugomis rekomendavo S. S., kadangi jis senai pažinojo tos kavinės savininkę. Už pateikta maistą ir gėrimus ir buvo sumokėta kavinei pavedimu iš bendrovės reprezentacinių lėšų. P. J. nurodo, kad vadovauja penkioms bendrovėms. Per metus vyksta daug įvairių renginių ir priėmimų. Per visas bendroves metų bėgyje reprezentacijai išleidžia apie 300 000 Lt.

Liudytoja D. G. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) savininkė, akcininkė ir direktorė. Su S. S. yra draugai, matosi per pobūvius. Ne vieną kartą jis yra buvęs kavinėje „(duomenys neskelbtini) “. Kaip ir visi klientai, už maistą jis atsiskaitydavo per kasą. Jei kavinėje vyksta pobūvis, tai tą pačią dieną klientas gauna čekį ir sąskaitą. Į prokuratūrą produktų nepristatinėjo, nes kavinė neturi su kuo vežti produktus. Jei kas užsisako maisto išsinešimui, tai iš kavinės užsakytus produktus vienkartinuose induose išsineša patys užsakovai. Mano, kad jei „(duomenys neskelbtini) “ mokėjo, tai ji ir atliko užsakymą. Po maisto išsinešimo klientas gauna sąskaitą ir čekį. „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “ yra nuolatiniai kavinės klientai. Tų įmonių savininkų nežino. Atliekant užsakymą, klientas gauna kasos aparato čekį. Jei apmokama pavedimu, turi būti ir kasos aparato čekis, bet šiuos klausimus geriau žino buhalterės. Pavedimas atliekamas priklausomai nuo to, kaip susitariama. Jei žmogus valgo kavinėje, tai jis iš karto gauna sąskaitą, o jei pavedimu – sąskaita išsiunčiama paštu. Nurodo, kad negalėjo būti sąskaita išrašoma vasario 5 dieną, jei maitinimas buvo vasario 2 ar 3 dieną. Sąskaita turi būti išrašyta tą pačią dieną. D. G. taip pat nurodo, kad 2007 m. vasario 2 d. ir 2007 birželio 11 d. Lietuvoje nebuvo. Prisimena, kad vasario mėnesį buvo išvykusi į Egiptą.

Liudytoja E. Š.-J paaiškino, kad tiek dabar, tiek 2007 m. dirbo „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere. Tvarko kavinės dokumentaciją. Jei kavinė suteikia pobūvio rengimo paslaugą, tai pobūvio dieną išrašomos sąskaitos. Kitą dieną sąskaita neišrašoma. Jei atsiskaitoma pavedimu, tai mušamas kasos čekis, eina per kompiuterinę programą. Apmokėjimas eina per kreditą. Jei klientas yra kelis kartus buvęs kavinėje, tai juo pasitikima ir jis gali atsiskaityti pavedimu. Pirmą kartą į kavinę atėjusiems, to nedaro. Apmokėjimo būdas yra susitarimo dalykas. Būna, kad imamas avansas, bet tai daroma nedažnai. Su užsakovais bendrauja ji pati, direktorė, barmenai. „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “ yra buvę kelis kartus kavinėje. S. S. žino iš žiniasklaidos. „“(duomenys neskelbtini) “ neturi transporto pristatyti klientams maistą.

Liudytojas K. J. paaiškino, kad nuo 1996 m. iki š. m. birželio dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkio dalies vedėju. Yra atsakingas už darbuotojų aprūpinimą, švarą, reklamą, pasirašydavo už reprezentacines išlaidas. Jei atvyksta iš užsienio įmonių vadovai, pobūvis būna kavinėje. Pats užsakinėja maistą arba atveža į bendrovę. Būdavo užsakymai „(duomenys neskelbtini) “, kitose kavinėse, būdavo ir „(duomenys neskelbtini) “. „(duomenys neskelbtini) “ buvo pavieniai atvejai, jei norėjosi pavaišinti lietuviškais patiekalais. Priėmimai vykdavo 1–2 kartus per mėnesį. Kavinę nurodydavo direktorius arba departamento vadovai. Buvo žiūrima į svečių lygį. Ne visada su jo žinia būdavo daromi pobūviai. Kartais ir kiti įmonės vadovai tai darydavo, o jis tik nuvažiuodavo dėl sąskaitos, nes pasirašydavo vadovo nurodymu. Generalinis direktorius buvo ne brolis. 2005 m. vasario 5 d. buvo nuvykęs į „(duomenys neskelbtini) “ paimti maisto produktų. Išsirašė sąskaitą, atvežė į bendrovę ar į brolio sodybą. Užsienio svečiai buvo kviečiami ir į sodybą. Kadangi ten nedalyvaudavo, tai nežino, iš kur būdavo svečiai. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo prisiminti visų detalių, kadangi buvo nepasiruošęs. Dabar prieš atvykdamas į teismą minimą sąskaitą išanalizavo ir prisiminė detales. Tvirtina, kad maistą nuvežė į bendrovę arba į sodybą ir tai buvo pirmadienis arba antradienis. Pats maisto neužsakinėjo, nuvyko tik jo paimti.

Liudytojas B. I. paaiškino, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK. Pažįsta kaltinamąjį S. S.. Tradiciškai po koordinacinio pasitarimo yra pakviečiama kavos, arbatos. Po pasitarimo vadovai bendraudavo, išgerdavo kavos. Pasitarimai buvo 2 kartus per metus ir vienas metinis. 2007 m. vasario mėnesį buvo pasitarime. Pasitarimo šeimininkas buvo apylinkės vyr. prokuroras. Po pasitarimo būdavo organizuojamos vaišės, bet nekalbėdavo, kieno jos. Dėl vaišių nėra davęs pinigų. Nerūpėjo, iš kokių pinigų buvo daromos vaišės. 2007 m. vasario 2 d. dalyvavo tiek pasitarime, tiek po jo buvusiose vaišėse. Vasario mėnesio vaišėse buvo sausainiai, sumuštiniai, kava, karštų patiekalų lyg nebuvo, gal buvo mišrainių. Buvo vyno, gal brendžio, tačiau, kokie tiksliai gėrimai buvo, nepamena. Negalvojo, kiek kainavo vaišės ir įvertinti negali. Vaišės būdavo simboliškos, įsimintino nieko nebuvo.

L. S. Š paaiškino, kad 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininku. Komisariatą kuruoja Klaipėdos apylinkės prokuratūra. Buvo 2007 m. ataskaitinis susirinkimas, o po to buvo pakviestas kavos. Buvo šalti patiekalai, vyno. Pasitarimas vyko gal 2 valandas, buvo gal 8–10 žmonių. Kiek kainavo vaišės, negalėtų pasakyti. Priklauso nuo to, iš kur viskas pirkta. Pobūvio metu galėjo būti degtinės, kitų produktų ir gėrimų įvardinti negali. Pats mėgsta degtinę ir į kitus gėrimus nekreipia dėmesio.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje civilinių bylų skyriuje. 2007 m. dirbo miesto prokuratūroje. 2007 m. vyko metinis įstaigų vadovų koordinacinis pasitarimas. Kas dalyvavo, nepamena, nes buvo eilinė metų rezultatų apžvalga. Po pasitarimo buvo pakviesta kavos. Tuo metu dirbo apylinkės prokuratūroje, vadovavo civilinių bylų skyriui. Iš kur buvo vaišės, nežino. Rengiant pobūvį, lėšų nedavė. Nežino, iš kokių lėšų tai buvo daroma. Vaišių metu buvo kava, arbata, saldainiai, vynas, galėjo būti ir stipresnių gėrimų, bet į juos nekreipė dėmesio, nes jų nevartoja. Vaišės buvo simbolinės, nors tai subjektyvus vertinimas. „Maximos“ parduotuvėje tokias vaišes gal galima nupirkti už 200–300 Lt. Buvo salotų, truputį šaltų užkandžių, saldumynų. Pobūvyje galėjo būti 10–12 žmonių. Pati užtruko apie 2 val. Vieni prisėdo tik kavos puodeliui, kiti išėjo iš karto. Pati išėjo ne paskutinė. Ten nebuvo ikrų, paršelių, ar ko ypatingo.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad dabar dirba apygardos prokuratūroje, o 2007 m. dirbo apylinkės prokuratūroje skyriaus vyriausiu prokuroru. 2007 m. pasitarimo datos nepamena, bet, jei buvo darbingas, tai dalyvavo visuose pasitarimuose. Po pasitarimo tekdavo būti vaišėse. Pasitarimai dažniausia vykdavo penktadieniais. Po pasitarimo vaišindavo kava, užkandžiais. Negali pasakyti, koks buvo alkoholis, nes iš darbo vykdavo automobiliu, todėl alkoholio nevartojo. Karštų patiekalų nebuvo. Kadangi po 17 val. pasiimdavo vaiką iš darželio, tai apie 17 val. turėjo išvykti. Paprastai dėl vaišių būdavo iš darbuotojų renkami pinigai. Ar tuo atveju buvo taip daroma, negali pasakyti. Vaišės vyko salėje, o pats dirbo 4 –ame aukšte, pro salę nevaikščiojo, todėl negali pasakyti, kas ruošė vaišes.

L. V. K paaiškino, kad 2007 m. ir dabar dirba Klaipėdos apylinkės prokuratūroje vyriausiojo prokuroro pavaduotoju. 2007 m. buvo koordinacinis pasitarimas, dalyvavo ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai, prokurorai. Po aptarimo svečiai vaišinosi kava. Vaišėmis rūpinosi pats, vyr. prokuroras. Kai atėjo į 2007-02-02 pasitarimą, vaišės jau buvo. Negali pasakyti, ar tuo metu prisidėjo pinigais prie vaišių. Nepamena, ar tą kartą davė pinigus. Buvo, kad vyriausiam prokurorui duodavo pinigų dėl vaišių pirkimo. Pinigai buvo renkami gimtadieniams, prokuroro dienos proga. Pats nebuvo įpareigotas organizuoti pobūvio po pasitarimo. Pinigų rinkti neteko. Neatsimena, ar pasitarimo metu buvo vyno. Kadangi pats vairavo, tai alkoholio negėrė. Ar 2007 m. prokuratūrai buvo skiriamos reprezentacinės lėšos, nepamena.

L. V. A paaiškino, kad dabar dirba ir 2007 m. dirbo Klaipėdos miesto vyr. prokuroro pavaduotoju. 2007 m. vasario mėnesį buvo ataskaitinis susirinkimas, metinių rezultatų aptarimas. Po to buvo pakviesti į poilsio kambarį, esantį prie salės, mini vaišėms. Buvo užkandžių, vyno, galėjo būti brendis, bet koks jis buvo, negali pasakyti. Pats vyno negeria, simboliškai išgeria degtinės. Tada degtinės galėjo būti. Tas vaišes organizavo ir vaišintis kvietė vyr. prokuroras S. S.. Nežino, iš kokių lėšų buvo vaišės. Tuo metu už vaišes nemokėjo. Būdavo, kad kolektyvo šventėms darbuotojai geranoriškai prisideda. Pobūvis po pasitarimo, tai ne kolektyvo vaišės, todėl pinigais neteko prisidėti.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad 2007 m. dirbo Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje bendro skyriaus viršininke. Kaltinamasis S. S. buvo vyr. prokuroras. Po pasitarimo vykdavo kavos, arbatos atsigėrimas, o ne pobūvis. Per 15 m. po pasitarimų ruošdavo daug kavų, arbatų. Negali pasakyti, ar pavaldžios darbuotojos darė sumuštinukus, ar jie buvo atvežti. Pačios irgi sugeba gražiai sumuštinius patiekti. Sumuštinukus ruošė gal raštinės merginos. Kiek laiko ruošė, negali pasakyti. Vyr. prokurorui ne kartą yra pirkusi kavos, arbatos, cukraus. Minimu atveju sumuštinių nedarė, gal jie buvo atnešti iš namų. Paprastai jei anksčiau padaro sumuštinukus, tai juos uždengia skaidria plėvele. Pobūvyje nedalyvavo. Kas pirko užkandžius, negali pasakyti. Vyr. prokuroras duodavo kavai, arbatai gal savus pinigus. Vaišes, buvusias 2007-02-02, galima nupirkti už 100–200 Lt, bet ne už tūkstantį litų. Didesniems banketams pinigus duodavo vyr. prokuroras. Reprezentacinių lėšų neturėjo. S. S. nėra prašęs iš reprezentacinių lėšų ką nors pirkti, nes tokių lėšų nebuvo.

2007-10-22 poėmio protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ išimtas PVM sąskaita faktūra, serija KUK Nr. (duomenys neskelbtini) , išrašyta AB „(duomenys neskelbtini) “ 1397,02 Lt sumai už svečių maitinimą. Ant sąskaitos yra įrašas, kad ją priėmė ūkio dalies skyriaus vadovas K. J. (t. 2, b. l. 13–15).

Tuo pačiu poėmiu išimtas kasos aparato kvitas 1397,02 Lt sumai, kuriame išvardintos parduotos maisto prekės ir gėrimai (t. 2, b. l. 20).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsiskaitymo su partneriais ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2007-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo 1397,02 Lt pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39–40).

Kaltinamųjų S. S. ir P. J. parodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2007-02-05 sąskaitos apmokėjimą vertinami kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi jų parodymai nėra nuoseklūs, tyrimo eigoje ne kartą keitėsi, prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams

2007-10-23 apklaustas apie šį epizodą (t. 4, b. l. 5–10) S teigė, kad jis paprašė J apmokėti už vaišes prokuratūroje kaip atlygį už šaligatvio plyteles, kurias P. J. norėjo pasiimti iš S. S. sklypo. S. S. teigė, kad jis su P. J. buvo kalbėjęsis apie S. S. sklypo planiravimą. S. S. nurodė, jog P. J. ir apmokėjo sąskaitą už į prokuratūrą patiektą maistą, tik jis galvojo, jog P. J. apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis. S tiesiogiai nurodė, jog maistą ir gėrimus „(duomenys neskelbtini) “ atvežė į prokuratūrą. Tokią pat versiją S. S. pateikė ir savo iniciatyva 2008-06-09 rašytame pareiškime (t. 8, b. l. 47–50). Tačiau apklaustas teisme kaltinamasis pateikė naują versiją, teigdamas, jog jis su P. J. tik kalbėjosi apie apmokėjimą, tačiau apmokėjimo P. J. iš tikrųjų neatliko, kad jis maisto iš „(duomenys neskelbtini) “ nepirko, o jį paruošė kaltinamojo žmona.

Tačiau 2007-11-05 apklaustas kaip įtariamasis P. J. parodė, jog jis su S. S. niekada nėra kalbėjęsis apie S. S. priklausančius žemės sklypus ir apie jokius darbus juose, kad nepamena jokio pokalbio apie plytelių išvežimą.

Vertinant liudytojų parodymus taip pat atsižvelgiama į jų parodymų nuoseklumą ir atitikimą objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Kritiškai vertinami liudytojų K. J., D. G., E. Š.-J parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Visi šie liudytojai teisminio nagrinėjimo metu daugiau ar mažiau pakeitė parodymus kaltinamųjų naudai, tačiau nesugebėjo logiškai ir įtikinamai motyvuoti parodymų pakeitimo priežasčių. K. J. teisme paaiškino, jog jis tikrai žino, kad maistą iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ vežė į savo brolio sodybą, nors apklaustas 2007-11-05 (t. 3, b. l. 53–55) šio įvykio aplinkybių jis neprisiminė ir negalėjo nieko paaiškinti apie bylai reikšmingos sąskaitos paėmimą ir apmokėjimą. L. G. ir Š-J teisminio nagrinėjimo metu taip pat papildė savo parodymus teigdamas, jog sąskaitos už maitinimą būdavo būtinai išrašomos tą pačią dieną kai būdavo suteikiamos paslaugos, nors tą paneigia telefoninių pokalbių įrašai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pačios D. G. teigimu 2007 m. vasario mėnesį nei 2 nei 5 dienomis jos iš viso nebuvo Lietuvoje. Todėl jos teiginys, kad sąskaita turėjo būti išrašyta tą pačią dieną, kai buvo suteikta paslauga, nėra pagrįstas jos asmeniniu žinojimu, o tėra tik jos prielaida.

Vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą atsižvelgiama į tai, kad K. J. yra kaltinamojo P. J. brolis, D. G. yra sena kaltinamojo S. S., pažįstama, o E. Š.-J yra D. G. pavaldinė, todėl šie liudytojai yra natūraliai linkę situaciją pavaizduoti kaltinamiesiems palankesne linkme. Todėl šių liudytojų parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviai nustatytiems duomenims.

Iš 2007-02-01 užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp S. S. ir P. J. (t. 1, b. l. 11–12) matyti, kad S. S. paprašė P. J. per pastarojo firmą apmokėti sąskaitą už valgyklos paslaugas. J pažada tai padaryti. S tiesiogiai nurodo, jog sekančią dieną bus ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvaus ir jo vadovybė. S. S. sako, kad jau šiandien reikia užsakinėti.

2007-02-02 (penktadienį) Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje įvyko koordinacinis pasitarimas, kuriame dalyvavo teisėsaugos institucijų vadovai. Po susirinkimo, jo dalyviai buvo pakviesti į furšetą. Tai patvirtina pasitarimo protokolas ir pasitarime dalyvavusių liudytojų parodymai.

2007-02-05 užfiksuoto telefoninio pokalbio metu (t. 1, b. l. 13–14) P. J. S. S. pasako, kad P. J. brolis nuvažiuos pasiimti sąskaitos. P. J. patikslina, kad važiuos „dėl penktadienio“, t. y. kada ir vyko susirinkimas. S. S. pasako, kad važiuotų tiesiai į „(duomenys neskelbtini) “, kad sąskaita bus apie „vieną“, t. y. galima suprasti apie tūkstantį litų. Iš šio pokalbio yra akivaizdu, kad pokalbis vyksta būtent apie prokuratūroje vykusio furšeto išlaidų apmokėjimą ir S. S. jau žino už kokią sumą išrašyta sąskaita. Tai paneigia teisminio nagrinėjimo metu S. S. pateiktą versiją, kad telefonu su P. J. kalbėjo apie vaišių paruošimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ateinančiam penktadieniui. Tokiu būdu S. S., P. J. ir jo brolio K. J. versijos apie tai, kad maistas buvo vežamas į P. J. sodybą, o S. S. tik tarpininkavo tarp P. J. ir „(duomenys neskelbtini) “ neatitinka pokalbių turinio. J negalėjo nurodyti nė vieno asmens, neva dalyvavusio pobūvyje jo sodyboje, pavardės. P. J. teigia, kad jo sodyboje vaišių metu buvo ir karštieji patiekalai, tačiau iš kvito, esančio prie sąskaitos matyti, jog tokie patiekalai pirkti nebuvo.

Kaip jau yra pasisakyta epizode dėl automobilio remonto S. S. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Klaipėdos m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigose ir atitiko BK 230 str. 1 d. pateiktą valstybės tarnautojo sąvoką. Jo nesiejo jokie artimi draugiški santykiai su P. J.. Tai, kad jie būtų buvę draugais, paneigė pats P. J.. S. S., pasinaudodamas savo kaip vyriausiojo prokuroro statusu, akcentuodamas, kad vaišėse dalyvaus teisėsaugos bei aukštesnių prokuratūrų vadovai, palenkė P. J. valią ir sukurstė jį padaryti nusikaltimą, iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ lėšas apmokant už paties S. S. užsakytas vaišes. Jis nesilaikė Prokuratūros įstatymo 20 ir 38 str. nuostatų, ir savo veiksmais pažeidė Prokuratūros etikos kodekso 5.4.1 ir 5.4.3 punktų reikalavimus. Tokie veiksmai niekaip nesuderinami su prokuroro pareigomis. Tokia jo veikla neabejotinai padarė didelę neturtinę žalą prokuratūros ir valstybės autoritetui, kadangi taip pažemino prokuroro vardą, diskreditavo prokuratūrą, kaip instituciją ir teisinės sistemos dalį, sumenkino prokuratūros, kaip teisėsaugos institucijos, prestižą, tarp visuomenės narių. Remiantis visuma aukščiau aptartų įrodymų yra visiškai įrodyta, kad S. S. veika atitinka LR BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 1 d. bei 228 str. 2 d. ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

P. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 184 str. 1 d., kadangi jis neteisėtai, neturėdamas jokio pagrindo, bendrovės lėšomis apmokėjo trečiojo asmens sąskaitą. Kaip jau yra pasisakyta epizode dėl automobilio remonto, turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį bendrovė yra savo turto savininkė, o akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik AB likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. UAB direktoriaus ar kitos pareigos nesuteikia teisės šias pareigas užimančiam asmeniui disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu. CK 2.87 str. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

Apmokėjimo už svečių maitinimą 2007-06-07 epizodas.

Dėl kaltinimo šiame epizode S. S. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad eilinių pasitarimų prokuratūroje būdavo gan dažnai. Po pasitarimų būdavo nedideli banketai, tačiau jokio vyno nebūdavo. Niekada nėra K. S. prašęs sumokėti už vaišes pasitarimo dalyviams. Su K. S. yra senai pažįstami, kartu medžioja bei žvejoja. Tokių pasibuvimų metu vaišindavosi, tačiau niekada nekeldavo klausimo kas moka už vaišes. Gal buvo taip, kad K. S. sumokėjo už pasivaišinimą kavinėje „(duomenys neskelbtini) “. Pamena, kad kažkur įtarime nurodytu laiku buvo atvažiavę draugai iš generalinės prokuratūros, tačiau nenori nurodyti, kas tokie. Su jais buvo nuvykęs į kavinę „(duomenys neskelbtini) “. Tenai su savo kompanija jau vaišinosi K. S.. Prisijungė prie jų ir kartu vaišinosi. Paprašė, kad sąskaitą apmokėtų K. S.. Jis iš kavinės išvyko anksčiau. S. S. teigia, jog manė, kad išvykdamas jis visiškai atsiskaitė. Kokio dydžio buvo sąskaita, nežino. K. S. su draugais išvyko apie 16 val., o jis su savo draugais apie 17 val. Ar buvo užsakomi karšti patiekalai, nežino. Jis pats tokių patiekalų neužsakinėjo. Apie šią apmokėtą sąskaitą buvo pamiršęs ir prisiminė tik tada kai buvo kviečiamas į apklausą ir įtarimai pareikšti.

Dėl šio kaltinimo K. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2007 m. birželio mėnesį (galėjo būti įtarime nurodytą dieną) su savo draugais lankėsi kavinėje „(duomenys neskelbtini) “. Iš viso buvo šešiese. Į kavinę atvyko apie 12 val. Buvo užsisakę įvairių gėrimų, kepsnių, šaltų užkandžių. Po kurio laiko (po valandos ar po kelių valandų) į kavinę užėjo S. S. su savo draugais. Su S. S. yra labai senai pažįstamas, gal apie 25 ar 26 metus. Kartu vyksta į žvejybas, į medžioklę. Kadangi kavinėje lankėsi ne darbo reikalais, jokių paslapčių nebuvo, todėl S. S. su savo draugais prisėdo prie bendro stalo. Toliau vaišės vyko kartu. K. S. nurodo, kad kai jau ruošėsi išvykti, S. S. paprašė apmokėti visą sąskaitą. Kodėl jis to prašė nežino, tačiau toks prašymas nenustebino, kadangi ir anksčiau neskaičiuodavo, kas, kada ir kieno sąskaitas apmoka. Kadangi tuo metu neturėjo pakankamai grynų pinigų, todėl paprašė, kad išrašytų sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Padavėja sakė, kad reikės mokėti apie 1000 Lt. Tą dieną sąskaitos nepasiėmė, o sutarė, kad ją atsiųs paštu. Iš kavinės su savo kompanija išvyko apie 16 ar 17 val. S. S. su savo draugais dar pasiliko ir kiek laiko jis dar buvo nežino. Kai bendrovėje buvo gauta sąskaita, pats savo ranka užrašė „apmokėti“. Buhalterė atliko pavedimą. K. S. nurodo, kad jis su sūnumi yra pagrindiniai UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkai. Dėl sąskaitos apmokėjimo sutarė, kad tą sumą atskaičiuoti iš kitų metų dividendų ir taip grąžinti lėšas bendrovei. Ar apie tai iš karto pasakė buhalterei, nežino. Gal ji tuo metu buvo atostogose. Vėliau su buhaltere tą klausimą išsprendė, buhalteriniuose dokumentuose įtraukiant jį kaip bendrovės skolininką. 2008 m. kai buvo išmokami dividendai, ši suma buvo išskaityta ir grąžinta bendrovei.

Liudytojas B. I. paaiškino, kad 2007 m. birželio 7 d. pasitarime apylinkės prokuratūroje dalyvavo, o vaišėse nedalyvavo.

Liudytojai D. G., E. Š. dėl šio epizodo davė analogiškus parodymus, kaip ir epizode dėl vaišių apmokėjimo 2007 m. vasario mėnesį.

L. N. J. paaiškino, kad 2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. buhaltere. Birželio mėnesio viduryje buvo gauta UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaita apmokėjimui. Sąskaita buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Matė, kad buvo sąskaita už maitinimą. Kurį laiką laukė iš darbuotojų akto, bet nesulaukė. Tai buvo ne reprezentacinės sąnaudos. Reprezentacinės išlaidos yra labai nedidelės, daugiausia – užsakovų, projektuotojų svečių atvykimui. Jų 75% nunešama į sąnaudas, o 25 % į sąnaudas, didinančias apmokestinamą pelną. Šios sąnaudos ten nebuvo įneštos. Iš pradžių sąskaita buvo apmokėta iš įmonės lėšų, o vėliau tą sumą įrašė į generalinio direktoriaus išlaidas. Buvo apiforminta kaip skola, o kitais metais ji buvo padengta iš dividendų. Mano, kad K. S. skolininku buvo įrašytas rugpjūčio mėnesį. Raštiško patvarkymo tuo klausimu nebuvo. Buvo sutarta žodžiu. Tokiu būdu žala bendrovei padaryta nebuvo. 1181 Lt bendrovei tai nežymios išlaidos, nes iki 2000 Lt skaitomos nežymiomis išlaidomis. Įmonės metinė apyvarta buvo 25–27 milijonai litų. Bendrovės apskaitos politikoje 2000 Lt yra nežymi suma, bet jos „kaboti“ nepalieka.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad 2007 m. dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere. 2007 m., kai vyriausioji buhalterė N. J. buvo atostogose, atėję pareigūnai paprašė pateikti pirminę kavinės (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Apie tos sąskaitos atsiradimą ir apmokėjimą nieko nežino, kadangi yra medžiagų buhalterė. Sąskaitų apmokėjimas į jos pareigas neįėjo. Tai darė vyr. buhalterė N. J.. Į įmonę atėjusias sąskaitas pasirašo direktorius K. S.. Pas ją patekdavo tik sąskaitos iš jos srities, sąskaitos už reprezentacines lėšas nepatekdavo.

Iš 2007-10-26 poėmio protokolu išimtų dokumentų matyti, kad 2007-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu 1181,70 Lt sumai už svečių maitinimą. Sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini) “ išsiusta paštu (t. 2, b. l. 23–30).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ poėmio metu paimtų dokumentų matyti, kad bendrovėje gauta UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaita (duomenys neskelbtini) ir ant jos yra rankraštinis įrašas „Apmokėti“ bei neįskaitomas parašas. Kartu su sąskaita išimtas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kvitas 1181,70 Lt sumai, kuriame išvardinti parduoti maisto produktai ir gėrimai. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad minėta sąskaita buvo apmokėta pavedimu 2007-06-26 (t. 2, b. l. 3–10).

Šiame epizode kaltinamųjų S. S. ir K. S. parodymai vertinami kritiškai, kadangi jie nėra nuoseklūs, bylos tyrimo eigoje kito, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmą kartą apklausiamas dėl 2007-06-11 sąskaitos apmokėjimo „(duomenys neskelbtini) “ (t. 4, b. l. 5–10) S. S. teigė, jog K. S. apmokėjo jo asmeninę šventę taip grąžindamas anksčiau pasiskolintus 2000 Lt. S. S. teigė, kad „(duomenys neskelbtini) “ buvo švenčiamas jo gimtadienis ar vardinės, kad jis pakvietė K. S. dalyvauti šventime. 2008-06-09 pareiškime (t. 8, b. l. 47–50) S. S. pateikia kiek kitokią versiją ir jau nurodo, kad jį į „(duomenys neskelbtini) “ pakvietė K. S., todėl jis ir turėjo apmokėti sąskaitą. Šiame pareiškime S. S. teigia, kad su juo į kavinę vyko du draugai. Kavinėje prabuvo iki 21 val., o K. S. su savo draugais dar pasiliko. Be to nurodė, kad S jam vėliau grąžino 1500 Lt. Teisme S. S. dar kartą pakeitė parodymus ir paaiškino, jog atsitiktinai su trimis savo draugais užsuko į kavinę „(duomenys neskelbtini) “ ir tenai sutiko K. S. su draugais. Visi sėdėjo prie vieno stalo ir kartu vaišinosi. K. S. su draugais išvyko apie 16 val., o jis pats su savo draugais apie 17 val. ir išvykdamas manė, kad sąskaita jau visiškai apmokėta. Analizuojant šiuos parodymus akivaizdu, kad visi jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems. Iš S. S. anketinių duomenų matyti, kad jo gimtadienis yra balandžio 27 dieną, o bet kuriame lietuviškame kalendoriuje yra nurodyta, kad S vardadienis yra gegužės 7 d. Tai paneigia, kad jis birželio 11 d. galėjo švęsti savo gimtadienį ar vardadienį. Visiškai prieštaringi parodymai, kieno iniciatyva buvo nuvykta į kavinę (ar kvietė S. S. kaip solinezantas, ar kvietė K. S., ar susitiko atsitiktinai). Prieštaringi parodymai kada ir kas pirmas išvyko iš kavinės. Jei pirmas išvyko K. S., tai kokiu pagrindu S. S. manė, kad jis iš anksto apmokėjo tai, ką S. S. su savo draugais suvartojo po K. S. išvykimo.

K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 180–182), patvirtino tik tai, kad S. S. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini) “ lėšomis apmokėjo 1181,70 Lt sąskaitą kavinei „(duomenys neskelbtini) “. Jis teigė, kad jam nežinoma, kam ir kokios paslaugos buvo suteiktos už tokią sumą ir kodėl S. S. prašė tą sąskaitą apmokėti. K. S. negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaitą apmokėjo iš bendrovės, o ne iš asmeninių lėšų. Apklausiamas teisme K. S. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ vaišinosi su draugais, kai į kavinę atsitiktinai užėjo S. S. su savo draugais. Bendru sutarimu visi toliau vaišinosi kartu. S. S. paprašytas apmokėti sąskaitą sutiko ir išrašė ją UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, kadangi neturėjo grynųjų pinigų. Iš kavinės išvyko anksčiau nei S. S.. Šiuose parodymuose K. S. priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu jau nurodo, kad žinojo už kokias paslaugas apmoka sąskaitą ir netgi nurodo, kad dalį sąskaitos sudaro jo paties vaišės.

K. S. nurodo, kad tą dieną vaišinantis kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ užsakinėjo įvairius gėrimus, šaltus užkandžius bei karštus patiekalus, alų. Tačiau iš kavinės išrašyto kvito, kuriame išvardinti parduoti produktai ir gėrimai matyti, kad nebuvo parduota nei karštų patiekalų nei alaus.

2007-10-23, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, užfiksuotas S. S. pokalbis su K. S. (t. 1, b. l. 158). Pokalbio metu S sako: „atsimeni tą prašymą, vienąkart buvau prašęs dėl valgyklos“, K. S. atsako, kad „padarys“. Toliau S. S. atsako, kad nieko nereikia padaryti, kad jį kviečia apklausai. K. S. atsako, jog viską suprato, o S. S. iš karto pateikia versiją – jis buvo paskolinęs K. S. porą tūkstančių, todėl šis ir sumokėjo. K. S. su šia versija nesutinka ir pateikia kitą versiją – jo niekas neprašė, jis pats „baliavojo“ ir susimokėjo. Šis pokalbis akivaizdžiai parodo, kad versija dėl sąskaitos apmokėjimo yra išgalvota, o kaltinamųjų parodymai tyrimo eigoje kito derinant juo tarpusavyje bei priklausomai nuo to, kokie objektyvūs faktai buvo nustatyti.

Tai, kad šiuo metu teisme kaltinamųjų duodami parodymai apie sąskaitos apmokėjimo aplinkybes neatitinka tikrovės, neginčijamai įrodo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų neeilinio visuotinio susirinkimo, įvykusio 2008-05-26 protokolas Nr. 2 (t. 7, b. l. 179–180). Šiame protokole užfiksuotas kaltinamojo K. S. paaiškinimas kitiems bendrovės akcininkams dėl jam pareikšto kaltinimo. Šį paaiškinimą jis pateikė niekieno neverčiamas, savo valia. Iš protokolo turinio matyti, kad K. S. kitiems akcininkams paaiškino, jog 2007 metų vasarą į jį kreipėsi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras S. S., prašydamas padengti turėtas svečių maitinimo išlaidas, sumoje 1181,70 Lt. Už šias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašė sąskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini) ją apmokėjo. Iš šio K. S. paaiškinimo akcininkams akivaizdu, kad būtent S. S. svečių maitinimui buvo išleista visa 1181,70 Lt suma. Jokia dalis iš šios sumos nebuvo išleista paties K. S. ar jo draugų.