- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- I-1288-342/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00481-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- D.Z.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, rašytinio proceso tvarka 2015 m. rugpjūčio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.Z. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D.Z. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 3-4) kreipėsi į teismą, prašydama iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti kompensaciją už 14 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-05-10) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti.
Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-228-583/2012 jos atleidimas iš pareigų Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo pripažintas neteisėtu. Taip pat buvo pripažinta, jog iš valstybės tarnybos ji atleista teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2012-05-10. Pažymi, jog atsakovė apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2008-06-07 iki 2011-11-30, viso už 145,36 dienas. Akcentuoja, jog kompensacija buvo išmokėta 2011-11-30, iki minėto teismo sprendimo priėmimo dienos. Pabrėžia, jog už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-05-10 kompensacija už nepanaudotas atostogas jai nebuvo išmokėta. Mano, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamas terminas, per kurį turi būti reiškiamas reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 14) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog pripažinus pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarybos neteisėtu, jo pažeista teisė į darbą apginama Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu, o ši teisės norma jokių papildomų sąlygų, ginant pažeistas asmens teises, nenumato. Akcentuoja, jog asmuo per priverstinės pravaikštos laikotarpį neįgyja teisės į kasmetines atostogas. Mano, jog nagrinėjama situacija neatitinka Darbo kodekso 170 straipsnio, kuriame įtvirtintas darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti, sąlygų, nes pareiškėja į tarnybą nebuvo grąžinta. Pabrėžia, jog nesant pagrindo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neatsiranda pagrindas mokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Pareiškėja kelia reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-05-10, viso už 14 dienų (t.y. nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Darbo kodeksas. Valstybės tarnybos 5 straipsnis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalis (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 22 d.) reglamentuoja, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja reikalavimus kildina iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai buvo patenkintas: panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-30 įsakymas Nr. A2-95; pripažinta, kad D.Z. atleista iš valstybės tarnybos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; pareiškėjai iš atsakovo priteista išmokėti už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesio vidutinį darbo užmokestį 4129.20 Lt, mokant jį už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, į šią sumą įskaičiuojant pareiškėjai atsakovo jau išmokėtą keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (prijungtos adm. bylos Nr. I-228-583/2012, t.II, b.l. 79-89). Pareiškėja siekia kompensacijos už laikotarpį nuo adm. byloje Nr. I-228-583/2012 ginčyto sprendimo atleisti iš valstybės tarnybos pareigų priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. kompensacija už nepanaudotas atostogas, pareiškėjos teigimu, turi būti mokama už visą laikotarpį nuo tarnybos santykių nutrukimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2012-05-10.
Aukščiau minėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendime konstatuotos aplinkybės svarbios nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos tiek teisinė, tiek faktinė situacija atitinka ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies sąlygas, o tai lemia, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią bylą.
Vertintina tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-04-26 sprendimu pareiškėjai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistas už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš sprendimo motyvų matyti, kad teismas sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi 2012-04-26 teismo sprendimo priėmimo metu, šiuo metu galioja DK 300 straipsnio 4 dalis) numatė, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Iš šios teisės normos matyti, kad asmens, kurio atžvilgiu taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatos, įstatymu nustatytų subjektinių teisių apimtį sudaro vidutinis darbo užmokestis, kurio dydis skaičiuojamas nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Kadangi byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką buvo priteistas už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012-05-10), tai reiškia, kad pareiškėjos įstatymu nustatyta teisė buvo apginta visa apimtimi pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį.
Vertintina tai, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis papildomų sąlygų, ginant pažeistas asmens teises, nenumatė, todėl remiantis ja teigti, kad asmuo per priverstinės pravaikštos laikotarpį įgyja teisę į kasmetines atostogas, nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir 2009-12-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1524/2009 bei 2013-11-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1889/2013. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, nes nagrinėtose bylose buvo nagrinėjama analogiška situacija dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimą, tarnautoją atleidus iš tarnybos teismo sprendimu.
Pagrįstu pripažįstamas atsakovo atsiliepime nurodytas motyvas, jog pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuriame įtvirtintas darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti - priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą. Iš 2012-04-26 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo matyti, jog pareiškėja nebuvo grąžinta į ankstesnį darbą, o atleista iš valstybės tarnybos teismo sprendimu, vadinasi pareiškėja priverstinės pravaikštos laikotarpiu neįgijo teisės į kasmetines atostogas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjos pažeista teisė į darbą (teismo sprendimu pripažinus jos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu) buvo apgintina Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ir nėra jokio teisinio pagrindo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D.Z. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui