Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-574-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
1A-505-574-2013
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00028-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
A. O.
Civilinis ieškovas
V. P.
Advokatai
Albertas Kęstutis Mikšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-574/2013Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00028-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorui Dariui Malenskui,gynėjui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 2 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, ir A. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Iš nuteistojo A. O. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. naudai priteista 5 469 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 16 d. 17.00 val. iki 2009 m. sausio 17 d. 10.00 val., svetimo turto vagystės tikslu atėjo prie V. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur išdaužė verandos lango stiklą ir įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė V. P. priklausantį turtą: mobilų telefoną „Nokia 6070“, 469 Lt vertės bei vyriškoje rankinėje buvusius 5 000 Lt pinigais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir tokiu būdu nepagrįstai pripažino, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių įrodymų neginčytinai patvirtinančių jo kaltę. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai nevertino paties nukentėjusiojo V. P. parodymų, kuriuos jis davė ir teismo metu, t.y., kad jis negali teigti, jog vagystę iš jo namų įvykdė būtent jis (A. O.). Teismas rėmėsi tik prielaidomis, tuo tarpu paties nukentėjusiojo parodymai liudija jo naudai. Esant abejonių dėl asmens kaltės, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas rėmėsi tik rasta kraujo dėme, kuri buvo palikta 2009 metų pabaigoje, kai jis ten dirbo, to neneigia ir pats nukentėjusysis. Jis nuo 2009 metų tame kaime nebegyvena, gyvena Vilniuje, kadangi jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, todėl jis ir nieko nežino nei apie pinigus, nei apie telefoną.

2013 m. birželio 12 d. gautas nukentėjusiojo V. P. atsiliepimas į nuteistojo A. O. apeliacinį skundą. Nukentėjusysis V. P. nurodo, kad nuo pat pradžių nekilo jokių abejonių, jog vagystę iš jo namų įvykdė būtent A. O.. Įvykio dieną, prieš vagystę, jam į darbą paskambino A. O., kuris žinojo, kad jo (V. P.) namuose nieko nebus visą parą, nes jis gyvena vienas. Nors A. O. teisinasi, kad jis tuo metu gyveno Vilniuje, tačiau kliūčių jam atvažiuoti iki jo (V. P.) namų nebuvo. Kaime gyvena A. P. tėvas ir močiutė. Po įvykdyto apiplėšimo jis grįžo namo po darbo apie 09.00 val. ryto. Rado išdaužtus langus, viduje išlaužytas duris, išmėtytus daiktus, spintoje nebuvo pinigų ir naujo mobilaus ryšio telefono. A. O. aiškina, kad kraujo dėmė rasta ant lango buvo likusi nuo tų laikų, kai jis dirbo statybose pagalbininku, tačiau tos statybos vyko apie 400 metrų atstumu nuo namų. Be to, statybose pagalbininku jis dirbo dar būdamas moksleiviu. Kad įteiktų šaukimą į pirmąjį teismo posėdį A. O. ieškojo ir paštininkė, ir policijos pareigūnai. Gavęs šaukimus A. O. į teismo posėdžius neatvykdavo, toks jo elgesys tik parodo, kad jis nėra nekaltas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. nurodo, jog nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. už kurį yra nuteistas, nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. O. kaltės bei nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Motyvai, paaiškinantys, kuo remiantis nuteistojo gynybos versija atmetama, taip pat nurodyti (BPK 305 str. 1 d.).

Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. sausio 17 d. ryte, po darbo grįžo namo, įėjęs į namo vidų pamatė atidarytą spintą, iš kurios buvo pavogti pinigai, taip pat buvo pavogtas ir jo naujas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6070“. Užėjęs už namo pamatė išdaužtą langą, šalia mėtėsi kraujuotas plaktukas, išdaužto lango stiklo šukės. A. O. jam dažnai skambindavo, skambino ir 2009 m. sausio 16 d. dienos metu. 2009 m. sausio 16 d. ant stiklo šukių jo kraujo nebuvo, o 2009 m. sausio 17 d. jau iš kažkur atsirado kraujas ant stiklo šukių (b.l. 138-142). Tas pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19-20). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad nežino iš kur jam skambino A. O., tačiau A. O. tiksliai žinojo, kad 2009 m. sausio 16 d. jis yra darbe ir namo negrįš, žinojo, kad jis dirba Lentvaryje (b.l. 23). Teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog po vagystės, jis juokaudamas sakė A. O., kad tai jis jį apvogė (b.l. 140). Šie duomenys paneigia, nuteistojo skundo argumentą, kad nukentėjusiojo parodymai liudija jo naudai. Teisiamojo posėdžio metu A. O. parodė, kad žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, teko pas jį namuose būti. Paaiškino, kad išsigando nukentėjusiojo, nes jis pats jam asmeniškai buvo pasakęs, kad jei sužinos, kas apvogė jo namą, nušaus. Kadangi buvo kilusi grėsmė jo gyvybei, jam teko išsiregistruoti iš darbo biržos (b.l. 139).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint įvykio vietą buvo rasta ir paimta stiklo šukė, kuri buvo likusi lango rėmuose, ant kurios matėsi žymė panaši į kraują (b.l. 11). 2009 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktos stiklo šukės, paimtos 2009 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasta vyro kraujo (b.l. 36-37). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte, nurodyta, kad žmogaus kraujo, rasto ant stiklo šukės genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39). 2010 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant stiklo šukės, paimtos 2009 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasto vyro genotipas sutampa su A. O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. O. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000001 % (b.l. 43-44).

Sugretinus nukentėjusiojo parodymus, kurie nesikeitė viso proceso metu, specialisto išvados rezultatus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, o taip pat ir paties A. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, o būtent, kad jis išsigando nukentėjusiojo, nes jis pats jam asmeniškai buvo pasakęs, jei sužinos, kas apvogė jo namą, nušaus, kadangi buvo kilusi grėsmė jo gyvybei, jam teko išsiregistruoti iš darbo biržos (b.l. 139), konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį įvertino įrodymų visumą, kurie patvirtina, jog A. O. padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik rasta kraujo dėme, kuri buvo palikta 2009 metų pabaigoje, kai jis ten dirbo prie statybų, to neneigia ir pats nukentėjusysis. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, išdaužto stiklo šukė su kraujo dėme, buvo rasta apžiūrint įvykio vietą, ji buvo likusi lango rėmuose, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis apžiūros protokolas (b.l. 11), todėl ji niekaip negalėjo būti palikta prieš aptariamą įvykį. Nuteistojo parodymus, kad jo kraujas ant išdaužto stiklo šukės, rastos išdaužto lango rėmuose, atsirado anksčiau, nei buvo įvykdyta vagystė, paneigia ne tik nukentėjusiojo V. P. parodymai, jog 2009 m. sausio 16 d. kraujo ant stiklo nebuvo, taip pat, jog nuteistasis statybose dirbo anksčiau 2006 metais ar 2007 metais, ką pripažino ir pats nuteistasis.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog nieko negali pasakyti ir paaiškinti, nes nežino iš kur ant stiklo šukės galėjo atsirasti jo kraujas, jis nėra kraujavęs nei V. P. namuose nei šalia jų, kraujo ant stiklo šukės negalėjo ir negali būti, nes jis niekur nelindo (b.l. 51). Teisme A. O. parodė, kad jis galbūt taisydamas automobilį susižeidė ranką ir taip jo kraujas galėjo atsirasti ant stiklo šukių (b.l. 139). Tokį nuteistojo parodymų nenuoseklumą teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nuo 2009 metų tame kaime nebegyvena, gyvena Vilniuje, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tame pačiame kaime, netoli nukentėjusiojo V. P. namų, gyvena A. O. tėvas ir močiutė, pas kuriuos jis atvažiuoja.

Skirdamas nuteistajam A. O. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jurgita MačionytėTeisėjai Sigita BieliauskienėJolanta Čepukėnienė